Darbo inspekcija karantino laikotarpiu ir jam pasibaigus plečia nelegalaus darbo sampratą: ar tikrai pagrįstai?
Tačiau tokie karantino režimo padariniai, pasirodo, tėra ledkalnio viršūnė, už kurios slepiasi daug griežtesni su karantinu susiję verslui taikomi ribojimai ir sankcijos. To pavyzdys galėtų būti nelegalaus darbo sampratos išplėtimas, šį administracinį nusižengimą siejant ne su darbo sutarties nesudarymu ar nepranešimu atsakingai institucijai apie įdarbinimą, neteisėtai Lietuvoje gyvenančio užsieniečio įdarbinimu ir pan., o iš esmės su karantino režimo pažeidimais.
Kaip skelbia Migracijos departamentas, 2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įdarbinta per 900 užsieniečių, iš kurių didžioji dalis dirba statybų ir paslaugų sektoriuje. Lietuvos verslininkai pripažįsta, kad be darbuotojų iš užsienio šalių būtų tikrai sudėtinga surasti darbuotojų, ypač sezoniniam darbui. Todėl daliai verslų užsieniečių įdarbinimas yra svarbi sąlyga atsigauti po karantininių veiklos draudimų ar ribojimų.
Paskutinis Vyriausybės nutarimas, kuriuo paskelbtas karantinas Lietuvoje, galiojo nuo 2020-11-04 iki 2021-07-01 ir numatė, be kitų apribojimų, judėjimo per sieną apribojimus, taikytus tiek užsieniečiams, tiek Lietuvos piliečiams. Trumpą laikotarpį galiojo draudimas užsieniečiams įvažiuoti į Lietuvą neturint skiepą nuo COVID-19 patvirtinančio dokumento. Tarp užsieniečių, šiuo laikotarpiu įvažiavusių į Lietuvą, pasitaikė ir tokių, kurie, naudodamiesi beviziu režimu (turėdami biometrinį pasą), bet neturėdami skiepą patvirtinančio pažymėjimo, ne tik įvažiavo į Lietuvą, bet ir įsidarbino, prieš tai gavę leidimą dirbti Lietuvoje ir pasirašę darbo sutartį. Nepaisydami to, Darbo inspekcijos pareigūnai, aptikę, kad toks darbuotojas įvažiavo į Lietuvą būdamas neskiepytas ir dar įsidarbino, nutarė bausti darbdavį ne už ką kitą, o už nelegalų darbą.
Neneigiant, kad karantino apribojimai, nustatyti minėtu Vyriausybės nutarimu, yra privalomi, kyla pagrįstų abejonių, ar iš tiesų toks pažeidimas gali būti laikomas ir nelegaliu darbu, siejant jį su tuo, kad užsienietis, turintis galiojantį biometrinį pasą, Lietuvoje yra nelegaliai.
Visų pirma, atsižvelgiant į nelegalų darbą lemiančius išimtinai socialinius ir ekonominius faktorius, natūralu, kad nuobaudos už nelegalų darbą skirtos apsaugoti konstitucinėms žmogaus teisėms turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Dirbant nelegaliai visa tai lieka neįgyvendinta, padaroma žala ne tik konkrečiam asmeniui, tačiau ir visai valstybei, taip pat iškreipiama padėtis darbo rinkoje, sudarant sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Akivaizdu, kad vien tik formalus karantino metu galiojusių įvažiavimo į šalį taisyklių pažeidimas negali sukelti ir nesukelia tų padarinių, kuriuos įstatymų leidėjas siekė užkardyti numatydamas nuobaudas už nelegalų darbų – valstybei mokesčiai mokami, visos socialinės garantijos darbuotojui yra užtikrinamos, pats darbuotojas paprastai jokių priekaištų savo darbdaviui neturi.
Antra, akivaizdu, kad karantino reikalavimus pažeidžiantis sienos kirtimas reiškia paties užsieniečio padarytą pažeidimą, už kurį jam atitinkamas sankcijas (paprastai, įspėjimą ir nurodymą ištaisyti padarytus pažeidimus, pavyzdžiui, pasiskiepijant, vėl įvažiuojant į Lietuvos Respubliką) skiria Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento pareigūnai, ir jas įgyvendinus laikoma, kad užsienietis Lietuvoje jau yra teisėtai. Nepaisant to, Darbo inspekcijos požiūriu, dirbti pas pasirinktą darbdavį, pas kurį atvyko, jis nebegali.
Trečia, pritaikius darbdaviui administracinę nuobaudą už nelegalų darbą, neproporcingai yra nubaudžiamas ir įmonės vadovas, ir įmonė, ir „nekalti“ asmenys (kiti įmonės darbuotojai – užsieniečiai), nes administracinė nuobauda už nelegalų darbą sudaro pagrindą naikinti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje kitiems (visiems) įmonės darbuotojams užsieniečiams. Be to, toks darbdavys, turintis galiojančią administracinę nuobaudą už nelegalų darbą, vienerius metus netenka teisės įdarbinti jokio užsieniečio, kas daugeliui įmonių reiškia veiklos sustabdymą.
Atrodytų, kad valstybė, veikdama per savo institucijas, turėtų siekti padėti juridiniams asmenims atsigauti po ilgalaikių ribojimų ir sankcijas numatančius teisės aktus taikyti protingai ir proporcingai. Aprašyta praktika leidžia abejoti, ar tokiu būdu, akivaizdžiai plečiamai aiškindama nelegalaus darbo turinį, Darbo inspekcija nesiekia įgyvendinti dar 2018 metais išsikeltą, kaip pati inspekcija viešoje erdvėje teigia, ambicingą tikslą didinti nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumą. Akivaizdu, kad taip yra paminamas kitas tos pačios darbo inspekcijos išsikeltas tikslas – netrukdyti sąžiningo verslo veiklai, remiantis vien tik formaliais (beje, šiuo metu jau negaliojančiais) karantino režimo pažeidimais.
Publikacijos autorė vyresnioji teisininkė, advokatė dr. Dovilė Murauskienė.
