Vadovų perdegimo pinklės: didžiausia klaida, kai manome, jog dirbame ne sau

Rima Vanagė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Pandemijos laikotarpiu nuolat kalbame apie darbuotojų perdegimą, tačiau, rodos, vadovai šios temos atžvilgiu paliekami nuošalyje. Dažnu atveju mūsų akys nukrypsta į juos, kai padedame atpažinti savo komandos narių perdegimo požymius. Tačiau būna, kad ir CEO, ir kiti einantys vadovaujamas pareigas perdega taip pat, kaip ir kiti darbuotojai. Tyrimai rodo, kad vadovai maždaug 27% dažniau jaučia stresą nei kiti kolegos. O Didžiojoje Britanijoje perdegimo požymius įvardijo daugiau kaip 60% vadovų.

„Perdegimas neatsiranda staiga. Perdegimas yra reakcija į ilgalaikį, chronišką stresą darbe. Svarbu pastebėti, kad stresas, kuris ypač dažnai lydi vadovus, pats savaime yra nebūtinai neigiamas dalykas. Trumpalaikio, riboto streso sąlygomis žmonės gali būti ištvermingesni, tikslesni ir pasiekti geresnių rezultatų. Pažiūrėkime, pavyzdžiui, kad ir į sportininkus. Abejoju, kad geriausią rezultatą parodo labiausiai „atsipūtęs“ sportininkas. Tačiau net ir maratono bėgikas žino, kad ilgos distancijos turi pabaigą. Jei streso pabaigos nesimato, palaipsniui ir vadovas gali lengvai įkristi į perdegimo būseną“, – teigia Raimonda Alonderienė, JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė.

Rima Vanagė, organizacijų ugdymo, psichologijos ekspertė, kalbėdama apie pervargimą pirmiausia atskiria vadovų grupes: vidurinės grandies, aukščiausio lygio ir verslo savininkus.