Savininkų atsitraukimas nuo verslo valdymo: kada, kaip ir ar dabar tam tinkamas metas?

Mūsų šalyje įmonių savininkai dažniausiai galvoti apie verslo valdymo perleidimą samdomam vadovui pradeda pavėlavę. Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad gero vadovo paieška ir kokybiškas savininko atsitraukimas užtrunka. Todėl tam reikia ruoštis iš anksto ir pasirengti išspręsti klausimus, kuriuos netrukus išvardinsiu.

Kodėl savininkai vėluoja?

Šis klausimas turi ne vieną atsakymą, bet visus juos sujungia apibendrinanti priežastis – pavėluota reakcija į tai, kas vyksta.

Dalis verslo savininkų netausodami savęs dirba dešimtmečiais, kol kūnas pradeda siųsti ženklus mažinti tempą. Paprastai tie ženklai atpažįstami ne iš karto. Kiti natūraliai pavargsta nuolat spręsti nenutrūkstamu srautu besiliejančias verslo problemas ir naujus uždavinius, tačiau nesugalvoja, kaip tai pakeisti, arba nesiryžta, o laikas bėga.

Treti, pasiekę savo profesinius ar finansinius tikslus, praranda entuziazmą, aistrą aktyviai veiklai, jų dėmesys natūraliai ima labiau fokusuotis ties pomėgiais ar šeimos poreikiais, bet vėlgi – viskas paliekama savieigai.

Ketvirti praleidžia lūžio tašką, nuo kurio jų sugebėjimai sėkmingai laviruoti verslo laivą per iššūkių vandenis tampa nebepakankami. Ir paprastai susivokia tik tada, kai verslas jau pradeda akivaizdžiai stabčioti.

Visos šios situacijos siunčia pavojaus signalus verslo sėkmei, nes dabartiniame konkurencijos kupiname pasaulyje nė vieno verslo vadovas negali sau leisti atsipalaiduoti. Efektyvūs vadovai privalo neišvengiamai skirti daug laiko savo pagrindinei veiklai – greta darbo reikalų jie taip pat privalo nuolatos mokytis, tobulėti ir kartu traukti savo komandą tobulėjimo link.

Itin pavojingas verslui būna apgaulingas vadovų įsitikinimas, kad dešimtimis metų sėkmingai besivystęs verslas yra jų aukščiausio išmanymo rezultatas, puikaus verslo modelio pasekmė ir pan., todėl nėra ko keisti, kaip ir nėra dėl ko mokytis naujovių. Galiausiai toks požiūris tampa pražūtingu verslui, nes nugali daugiau į nuolatinį progresą investuojantys konkurentai.

Išeitis – laiku kritiškai pažvelgti į save ir savo įmonės veiklą iš šalies, nelaukti praleisto lūžio taško akimirkos, kritusio entuziazmo ar dar blogiau – streikuojančios sveikatos ir stingdančio suvokimo, jog nebėra tikrumo dėl rytojaus. Geriau tam nuosekliai ruoštis iš anksto – numačius verslo tikslus ir sėkmės rodiklius, numatyti ir savininko vaidmens svorį kartu su jais bei metą, kuomet laikas patikėti lyderystę samdomam vadovui.

Beje, nagrinėjamas klausimas nėra visiškai unikalus mūsų šalies simptomas. Ši tema labai opi ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jose 1946-1964 metų gimimo gyventojai valdo net 2,34 mln. verslų, kuriuose pluša apie 25 milijonus darbuotojų.

Šie savininkai taip pat aštriai susiduria su sveikatos, persidirbimo bei pokyčių rinkose problemomis ir praėjusių metų pabaigoje atlikti tyrimai parodė, kad 58% jų neturi savo vaidmens perdavimo plano ateičiai.

Savininko darbai

Dar prieš priimdamas sprendimą trauktis nuo verslo valdymo, savininkas privalo labai atsakingai atsakyti sau į klausimą: „Kuo aš užsiimsiu?“. Įpratę metų metais dėl verslo dirbti neskaičiuodami savo valandų vadovai net ir pasvajodami apie turiningą laisvalaikį dažnai jau po mėnesio ar keleto supranta, kad jaučiasi prastai. Ir keisčiausia, kad nedžiugina net tas išsvajotas turiningas laisvalaikis — mat jie tiesiog nebegali nebedirbti.

Dažnas tuomet ima veržtis į savo verslą atgal ir vėl užsuka seną problemų ratą, sukuria trintį su naujuoju vadovu, mėgindamas netrukdyti jam de jure, tačiau kišdamasis į funkcinį valdymą de facto.

Lygiai taip pat privalu apgalvoti į priekį, iš ko pasitraukęs savininkas gyvens. Įvertinti situacijas, kad verslas kurį laiką gali ir negeneruoti dividendų. Man žinomas ne vienas atvejis, kai su asmeniniais finansais nesusitvarkęs verslo savininkas grįžta į įmonę vien tam, kad užsidirbtų atlyginimą.

Įmonės darbai

Labai svarbu, kad dar prieš ateinant naujam vadovui, būtų atlikti pagrindiniai „namų darbai“. Tai – suformuota profesionali valdyba ir įdiegti pažangūs veiklos kontrolės įrankiai: projektų portfelio valdymas ir subalansuotų rodiklių sistema, rengiami biudžetai.

Objektyvūs kriterijai, o ne iracionalios baimės ar pažinčių vertė, yra itin svarbūs ir samdant naująjį vadovą. Reikia vertinti jo asmenines savybes, patirtį, kompetencijas ir nesamdyti pigių vadovų. Taip, būtent pigių, nes aukšto lygio ir sėkmingi vadovai, samdomi atsakingoms pareigoms, kainuoja nepigiai.

Be to, dar prieš pradėdamas rinktis, savininkas turi labai atsakingai atsakyti: ką samdomas vadovas turės padaryti, su kokiais pagrindiniais iššūkiais jis susidurs, kokias verslo ambicijas turės įgyvendinti. Vienokias savybes ir patirtį turintis vadovas reikalingas tada, kai tenka suvaldyti finansinę krizę ir didelius pokyčius, kitokio žinių bagažo bei patirties prireiks tada, kai iš vadovo bus reikalaujama išlaikyti gerai valdomą verslą ir užtikrinti tvarų jo tęstinumą.

Svarbu atsižvelgti ir į naujojo vadovo lyderystės gebėjimus, nes šią rolę jam taip pat reikės patikėti.

Kas toliau?

Mažai tikėtina, kad savininkas nuo verslo valdymo atsitrauks tiek, kad visiškai nesirūpintų jo reikalais. Todėl tvariam atsitraukimui yra ypač svarbu surasti jam tinkamas funkcijas įmonėje. Svarbu pasirinkti tokią sritį, kurioje savininkas sugebėtų daryti tai, ką sugeba geriausiai, jaustųsi komfortabiliai ir „nesistumdytų“ su samdomu įmonės vadovu.

Natūralu, kad vienas iš užsiėmimų būtų samdomo vadovo veiklos kontrolė, tačiau tai turėtų būti daroma naudojant pažangius vadybos įrankius, apie kuriuos kalbėjome anksčiau, akcentuodami svarbiausius „namų darbus“.

Nuo verslo valdymo atsitraukęs savininkas turėtų susitelkti į įmonės viziją, formuoti ilgesnėje perspektyvoje užsibrėžtus pasiekti tikslus. Kitas dalykas, kuo savininkas, tikėtina, galėtų užsiimti, tai verslo plėtra. Beveik visi savininkai tai gali sėkmingai daryti – jie juk jau sukūrė verslą. Tad kodėl ir toliau neužsiimti tuo, ką geriausiai sugebi?

O kur gi savininkas turėtų būti įmonės organizacinėje struktūroje? Geriausias sprendimas šiuo atveju savininkui tapti valdybos pirmininku arba valdybos nariu. Na, o pats prasčiausias sprendimas – tapti vienu iš samdomo vadovo pavaduotoju arba funkciniu vadovu. Toks žingsnis būtų tvirtas įrodymas, jog savininkui dar nepavyksta savo „kūdikio“ paleisti į savarankišką gyvenimą.

Komentaro autorius — Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris