Kas tai? Eksperto įžvalgos

Asmens duomenų tvarkymas tiesioginės rinkodaros ir lojalumo programos tikslais: kokie pažeidimai daromi dažniausiai ir kaip jų išvengti

Publikuota: 2018-10-08
Raminta Stravinskaitė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė.
Raminta Stravinskaitė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija patikrino dvylika didžiųjų maisto, namų apyvokos prekių parduotuvių ir vaistinių tinklų. Atliekant tikrinimus buvo siekiama nustatyti, ar pasirinktos bendrovės tinkamai tvarko asmens duomenis lojalumo programų ir tiesioginės rinkodaros tikslais, ar nerenka perteklinių asmens duomenų.

Atliekant patikrinimus buvo vertinama asmens duomenų tvarkymo teisinės sąlygos, tvarkomų asmens duomenų apimtis, informacija, pateikiama duomenų subjektams, duomenų subjekto teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu tiesioginės rinkodaros tikslu įgyvendinimas bei asmens duomenų saugojimo terminai. VDAI nustatė, kad trys bendrovės, tvarkydamos asmens duomenis profiliavimo tikslais, nepagrįstai kaip teisiniu pagrindu rėmėsi bendrovės teisėtu interesu; keturios bendrovės rinko perteklinę informaciją apie savo klientus; dauguma bendrovių nesuteikė klientams reikiamos informacijos apie jų tvarkomus asmens duomenis ir (ar) ją suteikė klaidingai; trys bendrovės, siųsdamos SMS žinutes su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais, nesuteikė aiškios, nemokamos ir lengvai įgyvendinamos galimybės nesutikti arba atsisakyti duomenų naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslais; keturiose bendrovėse nebuvo nustatyti konkretūs asmens duomenų saugojimo terminai.

Kas yra laikoma tiesiogine rinkodara?

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas tiesioginę rinkodarą apibrėžia kaip bet kokią veiklą, kurios tikslas paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų.

Dažniausiai klaidingai manoma, kad jei siūlomos nemokamos prekės ir (ar) paslaugos, tai nelaikytina tiesiogine rinkodara. Tačiau dėl tokio pobūdžio pranešimų siuntimo šiuo metu Lietuvos įstatymuose nedaroma išlygų nei nevyriausybinėms organizacijoms, nei valstybės įstaigoms ir institucijoms.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomone, tiesioginės rinkodaros pasiūlymais nebūtų laikomi, pvz., sveikinimai, elektroninių laiškų siuntimas, kurių turinys susijęs su sutarčių vykdymu, priminimas apie skolą ir kt.

Kada galima siųsti tiesioginės rinkodaros pranešimus?

Tiesioginės rinkodaros pranešimas elektroninių ryšių kanalais (SMS, el. laiškais ir kt.) asmeniui gali būti siunčiamas tik gavus jo išankstinį sutikimą, nepriklausomai nuo to, tai fizinis ar juridinis asmuo.

Dažnai klaidingai manoma, kad juridinių asmenų duomenų tvarkymui Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra netaikomas, todėl išankstinio sutikimo dėl tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntimų nereikia gauti. Tačiau reikalavimas gauti išankstinį sutikimą yra kildinamas ne iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, o iš Elektroninių ryšio įstatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad sutikimai gali būti gaunami įvairiais būdais, t.y. per akcijas, žaidimuose, pildant anketas, tampant lojalumo programos dalyviu ir pan., tačiau labai svarbu yra užtikrinti, kad sutikimas atitiktų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus.

Jei esamiems klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti kontaktinių duomenų naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę, įmonės gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai.

Kitaip tariant, jeigu tiesioginės rinkodaros adresatas yra esamas klientas ir pranešimu siekiama reklamuoti paties prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo prekes ar paslaugas, reikalaujama ne sutikimo, bet užtikrinimo, kad asmenims būtų „suteikiama galimybė“ prieštarauti“.

Iš esmės sutartiniai asmens ir paslaugų teikėjo santykiai yra teisinis pagrindas, leidžiantis pirmą kartą susisiekti e. paštu. Tačiau asmenys turi turėti galimybę prieštarauti tolimesniems ryšiams - ši galimybė turėtų būti ir toliau siūloma nemokamai kartu su kiekvienu paskesniu tiesioginės rinkodaros pranešimu, išskyrus visas tokio atsisakymo perdavimo išlaidas.

Pagrindinės asmenų teisės

Įmonė, įstaiga ir (ar) organizacija, tvarkydama asmenų duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, privalo pateikti visą informaciją, susijusią su duomenų tvarkymu.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas labai aiškiai nurodo, kokią informaciją reikia suteikti asmeniui, kai yra renkami jo asmens duomenys. Tai yra jo duomenis renkančios įstaigos, įmonės ar organizacijos duomenys (pavadinimas, juridinio asmens kodas, kontaktiniai duomenys), duomenų apsaugos pareigūno (jei toks yra paskirtas) kontaktiniai duomenys, duomenų tvarkymo tikslai ir t.t.

Tačiau reikia nepamiršti, kad jeigu asmuo davė sutikimą jo asmens duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais, jis turi teisę kreiptis dėl savo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimo: teisės būti informuotam, teisės susipažinti su asmens duomenimis, teisės reikalauti ištaisyti duomenis, teisės reikalauti ištrinti duomenis, teisės apriboti duomenų tvarkymą, teisės į duomenų perkeliamumą. Be kita ko, asmuo turi teisę iš tiesioginės rinkodaros siuntėjo gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi ir kokiems duomenų gavėjams buvo teikiami bent per paskutinius vienerius metus.

Ir, žinoma, viena svarbiausių duomenų subjekto teisių jam jau davus sutikimą tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais - aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė ne tik duoti sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu, bet ir nesutikti ar vėliau atšaukti duotą sutikimą.

Kokius asmens duomenis galima naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais?

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas neapibrėžia, kokius asmens duomenis galima tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, tačiau labai aišku, kad reikia laikytis duomenų kiekio mažinimo principo, t.y. tiesioginės rinkodaros tikslais gali būti tvarkomi tik tokie asmens duomenys, kurie yra būtini, siekiant asmeniui pasiūlyti tam tikrą prekę ir (ar) paslaugą.

Pavyzdžiui, jei nesiunčiate asmenims personalizuotų pasiūlymų, nerengiate pasiūlymų įvertindami su tais asmenimis susijusius asmeninius aspektus, galbūt vertėtų pagalvoti, kad tiesioginės rinkodaros tikslais būtų proporcinga tvarkyti tik asmenų kontaktinius duomenis, t.y. telefono numerį ir (ar) el. pašto adresą.

Kiek asmens duomenis galima naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais?

Asmens duomenys negali būti tvarkomi neribotą laiką, todėl asmens duomenų tvarkymo taisyklėse ar kitame dokumente turėtų būti reglamentuota duomenų saugojimo trukmė.

Reikėtų turėti omenyje, kad duomenų tvarkymo terminas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taigi negali būti nepagrįstai ilgas. Manytina, kad tik išimtinais atvejais duomenys tiesioginės rinkodaros tikslais gali būti saugomi ilgiau nei vienus metus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Valdininkų armijos susitraukimas įžvelgiamas tik su lupa Premium

Vyriausybė neskuba įgyvendinti pažado gerokai sumažinti valdininkų skaičių. Dabar teigiama, kad jis ims...

Kada Lietuvoje bus populiarūs kalendoriai Premium

Manau, kad daugelis „Verslo klasės“ skaitytojų vaikystėje žaisdavo gaudynes, slėpynes ar karą kieme, patys...

Verslo klasė
2019.01.01
Technologijos per metus pakeitė 16% žmonių darbo pobūdį

Daugiau nei šeštadalis Europos internetu besinaudojančių darbuotojų per pastaruosius metus susidūrė su...

Vadyba
2019.01.01
Dėl algų nesiderantys darbuotojai praranda tūkstančius

JAV atliktas tyrimas rodo, kad dėl algos dydžio nesiderantys darbuotojai per savo gyvenimą vidutiniškai...

Vadyba
2019.01.01
TOP20 didžiausių Lietuvos darbdavių atlyginimai lapkritį 3

Naujausi „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai lapkritį vyravo tarp daugiausia darbuotojų...

Vadyba
2018.12.31
Pranešėjai apie įstatymų pažeidimus turės apsaugos garantijas 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja naujas teisės aktas – Pranešėjų apsaugos įstatymas. Jis numatys...

Verslo aplinka
2018.12.29
Geidžiamiausių darbdavių atlyginimai lapkritį 27

Nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai vyravo tarp bendrovių, kurios šiemet pateko į...

Vadyba
2018.12.29
10 svarbiausių vadovų pasikeitimų šalies įmonėse 12

Vadovų kaita šįmet buvo aktuali ne tik verslui, bet ir valstybės valdomoms įmonėms.

Vadyba
2018.12.29
Parlamentarų padėjėjų algos „į rankas“ augs daugiau kaip šimtu eurų 4

Seimo valdybai gruodžio viduryje priėmus sprendimą didinti parlamentarų padėjėjų-sekretorių pareiginių algų...

Vadyba
2018.12.28
Įmonės vertybės: nuo „katės maiše“ iki metų darbuotojo Rėmėjo turinys

Metų pabaiga signalizuoja ne vien apie visų laukiamas šventes, bet ir įmonių metinius vakarėlius. O tokiuose...

Inovatyvus verslas
2018.12.28
Patvirtinta nauja ESO valdyba 3

AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) nepasibaigus praėjusios valdybos narių kadencijai išsirinko naują...

Vadyba
2018.12.27
Seniai regėta atleidimų gausa – viešojo sektoriaus pokyčių rezultatas Premium 6

Tokių didelių grupinių atleidimų skaičių kaip šiemet nebuvo regėti nuo 2010-ųjų. Tarptautinėms rinkoms...

Vadyba
2018.12.27
„Panoramai“ dešimt metų – penkios išmoktos pamokos Rėmėjo turinys 4

Dešimt metų prekybos versle – daug. Per tokį laikotarpį gali pasikeisti klientų poreikiai, prekybos kanalai,...

Didžiausia algų mediana Lietuvoje lapkritį – virš 10.000 Eur

Nauji „Sodros“ duomenys parodo, kuriose įmonėse vyravo didžiausios atlyginimų medianos lapkritį.

Vadyba
2018.12.27
„Uberizaciją“ pritaikė verslo konsultantų paslaugoms Premium

Kai Robas Biedermanas ir Patas Petitti 2013 m. pradėjo studijas Harvardo verslo mokykloje, visiems studentams...

Vadyba
2018.12.27
Darbo santykių lankstumas - Lietuvos proveržis ir lyderiaujančių valstybių pamokos 17

Praėjusiais metais įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai pateisino lūkesčius – darbo santykių reguliavimas...

Verslo aplinka
2018.12.26
Darbuotojai nori tik dviejų dalykų 11

Darbdaviai nenuilsdami mėgina išsiaiškinti, ko iš tiesų nori darbuotojai. Pasirodo, kad atsakymas yra labai...

Vadyba
2018.12.25
Vyriausybės vicekancleris: mokytojų algos turi augti labiau nei vidutinis atlyginimas 1

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad mokytojų atlyginimai turi augti labiau nei vidutinis...

Vadyba
2018.12.21
A. Navicko vadovaujama profsąjunga sustabdo streiką 6

Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga nuo penktadienio oficialiai sustabdo daugiau nei mėnesį trukusį...

Vadyba
2018.12.21
Darbas per šventes: teisės ir apmokėjimas 4

Jei darbuotojas turi teisę rinktis dirbti šventinę dieną, būtina turėti jo raštišką sutikimą, o už darbą...

Finansai
2018.12.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau