Universitetų pasjanse – daug klausimų

Universitetų jungimo planas, kurį patvirtino Vyriausybė, fiksuoja paliekamų institucijų skaičių, jų jungimo būdus, primena labiau mechaninį veiksmą ir yra tik nedrąsi įžanga į esminę aukštojo mokslo reformą. Abejonių kelia kai kurių universitetų sąjungos, juolab kad nieko nekalbama nei apie studijų kokybės gerinimą, nei apie valstybės lėšų taupymą atsisakant studijų programų dubliavimo.

Minėtame plane numatyta palikti 9 universitetus vietoj anksčiau planuotų 7. Primename: Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė, dar vadovaudama Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA), minėjo, kad Lietuvai užtektų 3–5 universitetų, vienos ar dviejų menų akademijų bei Karo akademijos. Premjeras Saulius Skvernelis šiemet teigė, kad vietoj dabartinių 14-os galėtų likti iki 5 valstybinių universitetų. Vasarą Seimui priėmus neįpareigojamą ir padriką universitetų jungimosi planą, akademinėje bendruomenėje įsivyravo chaosas. Nes nenurodyta, kas su kuo turi jungtis, ir universitetai ėmė rodyti charakterį: vieni nenorėjo priimti konkrečių „partnerių“, o ir patys „partneriai“ aikštijosi derėdamiesi, kieno glėbin geriau pulti...

Iš pradžių buvo sumanyta, kad Vilniuje ir Kaune turėtų likti po vieną klasikinį universitetą. Tačiau galutiniame variante viskas išskydo: Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) sujungus su Mykolo Romerio universitetu, sostinėje atsiras antra klasikinė aukštoji mokykla. Kaune liks 3 universitetai. Neaišku, pvz., kodėl atsisakyta sujungti dvi Vilniuje esančias menų akademijas. Ponia Petrauskienė į VŽ klausimą atsakė taip: „Šiai dienai LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu, vykdys studijas Klaipėdoje. Taip tikrai yra stiprinamas menų rengimo ir mokslo potencialas Klaipėdoje.“

Nežinia, apie kokį potencialą kalba ministrė, jei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja itin prastą ateitį Klaipėdos universitetui – esant panašioms tendencijoms, 2019 m. jis apskritai gali nesulaukti studentų... Yra ir kitų keistų dalykų: kodėl reikėjo beveik mirštančiam Vytauto Didžiojo universitetui prisijungti (savo iniciatyva!) dar 2 vos gyvastį berodančias aukštąsias mokyklas – Lietuvos edukologijos universitetą ir Aleksandro Stulginskio universitetą? Pastarajam apskritai reikėtų kitokios partnerystės: žemės ūkio specialistus rengiančiam universitetui būtų kur kas logiškiau jungtis su technikos universitetu. Bet universitetai, naudodamiesi savo autonomija, patys sprendžia, su kuo jiems patogu ir nepatogu jungtis.

Sumanius jungti universitetus, buvo aiškinama, kad tuo siekiama sumažinti besidubliuojančias studijų programas ir sutelkti išteklius. Tačiau jau dabar iš kai kurių jungtuvių matyti, kad, pasak Ramojaus Reimerio, MOSTA direktoriaus, kai kurie jungtis sumanę universitetai labai mažai turi bendra ir labai mažai gali papildyti vienas kito veiklą per sinergiją. Pasak jo, tai nemažina nei fragmentacijos, nei studijų programų dubliavimo. Todėl tokia universitetų iniciatyva jokios naudos valstybiniu mastu neduos. Užtat valstybei teks gerokai pakratyti kišenes: valstybinių universitetų tinklui optimizuoti numatyta skirti 212 mln. Eur (iš ES fondų) ir 33,8 mln. Eur iš valstybės biudžeto.

VŽ nuomone, kol kas šiame jungtuvių-derybų-nepasitenkinimo šurmulyje nieko, išskyrus chaosą, įžvelgti, juolab prognozuoti neįmanoma. Rimtesne aukštojo mokslo reforma nė nekvepia – ieškodami sau naudingų sprendimų, universitetai nekalba apie studijų kokybės gerinimą, efektyvesnę studijų programų atranką ir kt. Todėl kyla abejonių, ar tokia pertvarka padės išspręsti besidubliuojančių studijų programų skaičių, sutaupys valstybės lėšų, sustiprins šalies aukštąjį mokslą.