Rizikos kapitalas: „Colnvest Capital“ jau investavo su 100 verslo angelų

Reklama publikuota: 2022-11-24
Iš kairės: Vladas Lašas, vienas iš verslo angelų, startuolio „Mindletic“ atstovės ir Viktorija Vaitkevičienė, CoInvest Capital vadovė.
svg svg
Iš kairės: Vladas Lašas, vienas iš verslo angelų, startuolio „Mindletic“ atstovės ir Viktorija Vaitkevičienė, CoInvest Capital vadovė.

Apie valstybės investicijas į startuolius ir sparčiai besiplečiantį verslo angelų tinklą kalbamės su Viktorija Vaitkevičiene, „CoInvest Capital“ fondo vadove. Šis fondas investuoja valstybės per INVEGA jam patikėtas lėšas.

Startuoliams verta kreiptis į fondą, nes jie čia gali sulaukti ne tik finansinės paramos, bet ir verslo angelų bei fondo valdytojų patarimų. Juo labiau, kad pradedantys verslininkai dažnai per daug optimistiškai planuoja pardavimus ir jiems stinga taip būtinų rinkodaros įgūdžių. Investuodamas „Colnvest Capital“ apriboja savo grąžą iki 6% sudėtinių metinių palūkanų, todėl verslo angelų grąža investicijai pasisekus gali būti skaičiuojama ir dešimtimis kartų. 

Kiek lėšų ir į kokį bendrovių skaičių „CoInvest Capital“ jau yra investavęs?

Iki šių metų lapkričio „CoInvest Capital“ investavo beveik 10 mln. Eur, o kartu su verslo angelais ši suma siekia 15 mln. Eur. Investicijos pasiekė 24 įmones. Kartu su mūsų fondu yra investavę apie 100 verslo angelų. Jeigu skaičiuosime įvairiuose sindikatuose dalyvaujančius asmenis, investavusiųjų skaičius būtų dvigubai didesnis. 2021 metais atlikome 13 investicijų – fondo dalis – 3,5 mln. Eur, o verslo angelų – 2 mln. Eur. Šiemet atlikome dar tik 3 investicijas, tačiau iki metų pabaigos planuojame portfelį papildyti dar trimis įmonėmis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Viktorija Vaitkevičiene, „CoInvest Capital“ fondo vadovė.
Viktorija Vaitkevičiene, „CoInvest Capital“ fondo vadovė.

Kaip keičiasi verslo angelų skaičius Lietuvoje?

Pastaruosius metus jis išaugo gana reikšmingai. Pavyzdžiui, Lietuvos verslo angelų tinklas LitBAN (angl. Lithuanian Business Angel Network) savo narių skaičių nuo 2020 m. buvusių 70 užaugino iki beveik 300. Taip pat daugėja verslo angelų klubų, kurie yra uždaresni už pagrindinius šalių verslo angelų tinklus. Dažniausiai jie turi savo investavimo specifiką arba jų nariais yra investuotojai tik iš specifinės srities. Matome naujų tarptautinių verslo angelų klubų aktyvumą.

Ar padėtis Lietuvoje atkartoja pasaulines tendencijas?

Per pastaruosius 10 metų Europoje verslo angelų padaugėjo 20 kartų, o jų investicijų suma paaugo daugiau kaip 40 kartų. Jungtinėje Karalystėje, kurią galima vadinti verslo angelų investavimo pioniere Europoje, augimas tuo pačiu laikotarpiu atitinkamai buvo 2 ir 3 kartai. Ateityje Europoje verslo angelų bendruomenės augimas turėtų stabilizuotis, augti turėtų ne angelų skaičius, o jų atliekamų investicijų skaičius ir sumos.

Jūs investuojate ir po kurio laiko išeinate iš įmonės – parduodate savo investicijas. Koks yra jų pelningumas?

Prieš pusantrų metų „CoInvest Capital“ sėkmingai pasitraukė iš UAB „Interactio“. Šios įmonės akcijas pardavėme praėjus tik dvejiems metams po investicijos. Fondas, investuodamas valstybės per INVEGA jam patikėtas nacionalines ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, suteikia reikšmingą naudą verslo angelams, nes riboja savo investicijų grąžą. Fondas susigrąžina tik savo investuotą sumą ir papildomai pasiima 6% sudėtinių metinių palūkanų nuo investuotos sumos. Verslo angelų investicijos vertė mūsų pavyzdyje buvo išaugusi 9 kartus, o atsižvelgiant į iš mūsų fondo gaunamą naudą, ji paaugo net 34 kartus. Konkrečių skaičių atskleisti negaliu, tačiau tuo atveju, jeigu verslo angelai būtų investavę 100.000 Eur, pasitraukdami be mūsų savo akcijas būtų pardavę už 900.000 Eur, o dėl „CoInvest Capital“ dalyvavimo verslo angelai būtų uždirbę 3,4 mln. Eur.

Kokia dalimi projektuose dalyvauja Jūsų fondas ir kokia dalimi verslo angelai?

Jeigu kalbėsime apie investiciją, kurią sudaro vien tik „CoInvest Capital“ ir verslo angelų lėšos – tuomet fondo dalis siekia apie 60%, o verslo angelų – apie 40%. Jeigu investuotojų į įmonę yra daugiau, tuomet fondo dalis proporcijoje mažėja.

Kokios įtakos šioms investicijos turėjo pandemija, karo veiksmai bei energetikos krizė?

2020 ir 2021 metai buvo dosnūs sandorų skaičiumi – ir ne tik mūsų fonde. 2021 metai buvo rekordiniai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – startuoliai pritraukė rekordines investicijas, o vienaragių įverčius –  1 mlrd. Eur –  pasiekė daugiau nei dvigubai tiek įmonių, kiek iš viso iki tol. Taip pat didesnius nei 10 mlrd. Eur įverčius pasiekė keliasdešimt dešimtragių ir keli šimtaragiai, kurių įmonių vertė peržengė 100 mlrd. Eur. Atrodo, kad pandemija neturėjo ilgalaikių pasekmių, tačiau dabar tiek geopolitinė, tiek ekonominė padėtis jau pradeda daryti įtaką ir Lietuvos startuoliams. Pasirodo pirmosios žinios apie didesnius technologijų kompanijų darbuotojų atleidimus. Tarp savo startuolių matėme jau ne vieną atvejį, kai metų pradžioje dėl karo sustojo derybos su užsienio investuotojais. Anksčiau investuotojai daugiau laiko skyrė komandos, technologijos ir verslo modelio plėtrumo (angl. scalability) vertinimams, o dabar pradeda didesnį dėmesį kreipti į įmonės vertinimą, investavimo sąlygas, pajamų generavimo galimybes, pelningumą ir pasitraukimo iš investicijos tvarką.

Kaip keičiasi investicijos į startuolių kryptis ir patys investuotojai?

Nuo finansinių technologijų ir informacinių bei ryšių technologijų pereinama prie biotechnologijų, energetikos, sveikatos, žemės ūkio, klimato, aplinkos ir panašių technologijų. Verslo angelai pagal savo prigimtį turėtų investuoti į sritis, kurias supranta geriausiai arba kuriose gali padėti įmonėms, tačiau pastebime, kad jie yra linkę išskaidyti savo investicijas. Taip pat reikėtų paminėti, kad daugėja investuojančių moterų. Nors mūsų fonde moterys investuotojos sudaro tik 12%, daugiausia investicijų kartu su „CoInvest Capital“ atliko būtent investuotoja, o moterų vadovaujami verslai fondo portfelyje sudaro 30%.

Kodėl verta kreiptis į verslo angelus, Jūsų fondą, kokie tokio pasirinkimo privalumai ir rizikos?

Viktorija Vaitkevičiene, „CoInvest Capital“ fondo vadovė.
Viktorija Vaitkevičiene, „CoInvest Capital“ fondo vadovė.

Naujausi tyrimai rodo, kad verslo angelų dalyvavimas įmonės veikloje gerina įmonės rodiklius, nes angelai atneša žinias, pažintis, patirtį ir gali daugiau laiko skirti konkrečiai įmonei, į kurią investavo. Tačiau įmonėms, ieškančioms kuo didesnio finansavimo, siūlau įvertinti ir tai, koks investuotojų skaičius ateina į įmonę. Per daug verslo angelų akcininkų struktūroje gali turėti ir neigiamų padarinių, nes su visais jais reikės dirbti, bendrauti ir priiminėti įmonei svarbius sprendimus.

Mūsų fondo komanda turi ilgametę investavimo patirtį, todėl padedame verslo angelams sukurti sandorio struktūrą, atkreipiame jų dėmesį į dažniausias klaidas. Suprantame, kad įmonių steigėjams, ypač neturintiems investicijų pritraukimo patirties, mūsų procesai atrodo ilgi ir biurokratiški, tačiau jie yra būtini, nes žengiame į ilgalaikę partnerystę, kuri turi būti skaidri ir produktyvi.

Ko labiausiai trūksta mūsų startuoliams, kokias klaidas dažniausiai jie daro pirmajame etape ir vėliau?

Jei paklaustume pačių startuolių, jie greičiausiai atsakytų, kad trūksta finansavimo ir kvalifikuotų darbuotojų. Beveik visos mūsų įmonės susiduria su talentų trūkumu, darbo užmokesčio didėjimu, šiuo metu sunkėja ir papildomų investicijų pritraukimo galimybės.

Tačiau žvelgiant iš fondo pusės galima pastebėti, kad mūsų startuoliams trūksta verslo ir finansų valdymo bei pardavimų patirties. Sukurti produktą ar paslaugą yra lengviau nei juos parduoti. Prasti pardavimai tampa daugelio startuolių nuosprendžiu. Statistika, kad 9 iš 10 startuolių neišgyvena po truputį keičiasi, nes iš tiesų, dabar neišgyvena 10 iš 11. Manau, kad po truputį blogėjanti padėtis rinkoje atsispindės ir dar blogesnėje statistikoje. Dažniausios startuolių klaidos – per ilgas produkto kūrimas nebandant jo patikrinti rinkoje, ėjimas į nežinomas rinkas, per daug optimistinės pardavimų prognozės, per greitas lėšų panaudojimas. Kartais pasitaiko ir priešingų atvejų, kai investuotos lėšos nėra leidžiamos plėtrai. Tuomet irgi negalima tikėtis greito augimo.

Ką patartumėte asmenims, kurie yra verslo idėjos formavimo etape?

Kuo daugiau darbo padaryti savo rankomis komandos viduje, išbandyti produkto poreikį rinkoje. Kuo anksčiau pabendrauti su akceleravimo ar rizikos kapitalo fondais ir išgirsti jų pastabas bei kritiškai įsivertinti, ar idėja yra verta šimtatūkstantinių investicijų. Galbūt ją galima įgyvendinti su kelių ar keliolikos tūkstančių finansavimu, kuriam nereikalingi investuotojai, ir galima puikiai gyventi iš organiško verslo augimo.

Koks yra sprendimo dėl Jūsų fondo finansavimo priėmimo mechanizmas, kieno žodis čia lemiamas?

Rizikos kapitalo fonduose sprendimus dėl investicijų priima fondų investiciniai komitetai. Dažniausiai juos sudaro fondą valdanti komanda. Mūsų mechanizmas panašus, tik investiciniame komitete turime nepriklausomus narius, kurie yra rinkos ekspertai.

Pačioms įmonėms patogiausias ir greičiausias kelias – su mumis susisiekti tiesiogiai. Kartais įmonės kreipiasi į mus jau turėdamos verslo angelus – tada iškart bendraujame ir su verslo angelais bei kartu sprendžiame dėl investavimo. Jeigu įmonė kreipiasi neturėdama angelų, bandome joms juos rasti iš savo investuotojų turimų kontaktų arba rekomenduojame kreiptis į beveik 300 verslo angelų turintį verslo angelų tinklą LitBAN. Kartais į mus kreipiasi verslo angelai, kurie svarsto investiciją į įmonę – tada, vėlgi, bendraujame su jais ir įmone bei kartu sprendžiame dėl investavimo.

Mūsų vaidmuo gali būti įvairus. Kai investuojame tik su verslo angelais, dažniausiai esame lydintysis investuotojas, dalyvaujame derybose dėl investavimo sąlygų, rengiame investicijų dokumentus ir pan. Kai investicija atliekama su kitais fondais, dažniausiai prisijungiame prie jų siūlomų investavimo sąlygų, jeigu jos mums, kaip investuotojų grupei, yra palankios. Po investicijos stengiamės būti tyliuoju investuotoju – perleidžiame savo akcijų balsus su mumis investuojantiems verslo angelams. Tačiau aktyviai atliekame įmonių monitoringą ir padedame įmonių steigėjams jiems aktualiais klausimais, kurių po investicijos tik daugėja. Taip pat naudodamiesi savo kontaktais stengiamės padėti joms pritraukti naujų investicijų.

Ko šiuo metu yra daugiau – lėšų, kurias galėtumėte investuoti, ar projektų?

Mūsų atveju – daugiau lėšų, nes esame fondas, kuris turi tik vieną investuotoją – valstybę, kuri skiria lėšas per INVEGĄ. O tai reiškia, kad galime investuoti lėšas nuolat, kai to reikia rinkai, ir tokiomis sąlygomis, kurios tą rinką skatina veikti produktyviau ir efektyviau. Tačiau šiuo metu matome, kad kai kurie Lietuvoje veikiantys didesni fondai jau yra investavę didžiąją dalį savo fondų lėšų, o naujų lėšų į naujus fondus dar nėra pritraukę, todėl lėšų didesnėms investicijoms artimiausiu metu iš vietinių fondų galime pritrūkti. Tačiau, atrodo, kad kai kurie fondai artėja prie lėšų pritraukimo etapų uždarymo, veiklą pradeda du nauji akceleravimo fondai, kurie investuos mažesnes sumas į ankstyvojo etapo įmones, todėl reikia tikėtis, kad laikotarpis, kai rinkoje stigs finansavimo startuoliams iš Lietuviškų fondų, nebus ilgas.

Ką prognozuojate Lietuvos startuolių rinkai?

Kaip rodo neseniai pristatytas Europos investicijų fondo tyrimas, Baltijos šalių nuotaikos ir prognozės vis dar išlieka optimistiškos ir tikimasi, kad rinka ir toliau augs, o įmonių vertės didės. Tačiau negalime nepaisyti pasaulinių tendencijų bei jau dabar viešai publikuojamų skaičių, taip pat ir mūsų fondo rodiklių: įmonių, gavusių investicijas Lietuvoje per šių metų 10 mėnesių, palyginti su tuo pačiu 2021 m. ar 2020 m. laikotarpiu, yra daugiau kaip du kartus mažiau.

Artimiausiu metu pritraukti investicijų bus sunkiau, o tai lems, kad kai kurios įmonės, tiek anksčiau gavusios investicijas iš mūsų fondo, tiek iš kitų investuotojų, turės nutraukti arba laikinai stabdyti savo veiklą, persidėlioti plėtros planus. Tikrai geros įmonės investicijų pritrauks, tačiau vidutinėms bus sudėtingiau.

Kita vertus, „CoInvest Capital“, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo, pagal savo prigimtį ir finansavimo ypatumus, yra orientuotas į nuolatinę plėtrą, todėl ir toliau planuojame investuoti į įmones verslo angelams palankiomis sąlygomis. Ateityje, keičiantis rinkos poreikiams ir situacijai, greičiausiai adaptuosime ir savo fondo sąlygas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Rizikos kapitalas: „Colnvest Capital“ jau investavo su 100 verslo angelų Verslo tribūna

Apie valstybės investicijas į startuolius ir sparčiai besiplečiantį verslo angelų tinklą kalbamės su...

2022.11.24
Kaip verslui sulaukti pavasario? Patarimai įmonių įsipareigojimų ir sąnaudų peržiūrai Verslo tribūna

Kai viešumoje girdima tik apie besikeičiančias žaliavų kainas, galimus energetinių išteklių pasiekiamumo ir...

2022.10.13
Kibernetinės gynybos konferencijoje – ir NATO atstovai Verslo tribūna

Kibernetinis saugumas aktualus toli gražu ne vien strateginės reikšmės objektams – šiandieniniame pasaulyje...

2022.09.15
Klientams reikia ne tik kompetencijų, bet ir nepriekaištingo aptarnavimo: Šiaulių banko patirtis Verslo tribūna

Pandemija pakoregavo gyventojų įpročius ir įpratino vis daugiau finansinių klausimų spręsti internetu. Tačiau...

2022.08.25
Grėsmių kibernetinėje erdvėje daugėja – kaip apsisaugoti? Verslo tribūna

Siekiant efektyviausiai užtikrinti organizacijos kibernetinį saugumą, vien technologijos nėra visagalės –...

2022.06.08
Šiaulių banko eksperimentas – kada dirbti iš namų darbuotojai sprendžia patys Verslo tribūna 4

Pandemija parodė, kad dirbti iš namų įmanoma, o daliai darbuotojų tai yra net labiau priimtina. Kita vertus,...

2022.06.02
Abipusės naudos beieškant – ar įmanoma valstybės investicijų ir privačių finansuotojų sinergija? Verslo tribūna

Per 20 metų vien UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) į Lietuvos verslą įlieti daugiau nei 2 mlrd.

2022.05.31
Vilniaus kolegija parduoda sostinės centre esantį pastatą Verslo tribūna

Vilniaus kolegija (VIKO) parduoda nuosavybės teise valdomą pastatą, įsikūrusį Vilniuje Naugarduko gatvėje 5.

Statyba ir NT
2022.05.27
„NRD Cyber Security“ kviečia į kasmetinę „CyberSOC“ virtualią konferenciją Verslo tribūna

Gegužės 25 d. vyks jau ketvirtoji metinė konferencija, joje bus kalbama apie saugumo operacijų centrus (SOC),...

2022.05.18
Skaitmeninė revoliucija apskaitos darbų valdyme Verslo tribūna

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad apskaitoje daug vietos inovacijoms nėra, nes visi darbai persikėlė į...

2022.05.06
Patiriantiems finansinius sunkumus: namų darbai, kurie pravers kalbant su kreditoriais Verslo tribūna

Finansiniai sunkumai – nepriklausomai nuo to, ar jie sukelti vidinių, ar išorės veiksnių – neišvengiama...

2022.05.05
Kibernetinio saugumo specialistams IT žinios – privalumas, bet ne būtinybė Verslo tribūna

Kibernetinio saugumo specialistų poreikis auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame skaitmenizacijos keliu...

2022.04.28
INVEGA: verslas turi būti finansuojamas atsakingai Verslo tribūna

Verslai skundžiasi, jog sulaukti finansavimo iš INVEGOS labai sudėtinga, esą keliami griežti reikalavimai,...

2022.04.26
Šiaulių banko patirtis: kodėl pardavimai ir rinkodara turi dirbti išvien Verslo tribūna

Sklandus skirtingų sričių kolegų darbas yra viena iš būtinų sąlygų verslo augimui. Bet realybėje skirtingi...

2022.04.07
VLK kibernetinį atsparumą stiprina bendradarbiaudama su „NRD Cyber Security“ Verslo tribūna

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užtikrina sveikatos priežiūrą,...

2022.03.30
INVEGA primena, kokiomis finansavimo priemonėmis verslas gali pasinaudoti krizių kontekste Verslo tribūna

Rusijai įsiveržus į Ukrainą verslai susiduria su naujais iššūkiais. INVEGA savo ruožtu keičia kai kurias jau...

2022.03.23
INVEGOS veikla prisideda prie kasmetinio beveik 2% šalies BVP sukūrimo Verslo tribūna

INVEGA ateina ten, kur numato valstybės strateginiai tikslai ir ten, kur verslui trūksta finansavimo, nes...

2022.02.17
Pandemijos įtaka verslui: santykis su darbuotojais keičiasi negrįžtamai Verslo tribūna

Besibaigiant antriems pandemijos metams, vis dar sunku tiksliai įvardyti, kiek neigiamos ir kiek teigiamos...

2022.01.19
Ar jūsų valdybos posėdžių dienotvarkėje jau įrašytas kibernetinis saugumas? Verslo tribūna 2

„McKinsey“ atlikta pasaulinė organizacijų valdybų apklausa atskleidė, kad kibernetinis saugumas yra vienas iš...

2021.12.22
Tyrimas: dovanas iš smulkiųjų vietos gamintojų perka kas penktas lietuvis Verslo tribūna

Perkant dovanas iš vietinių gamintojų, galima įsigyti išskirtinį daiktą ar paslaugą, o kartu ir paremti...

2021.12.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku