„Paskutinėje vakarienėje“ Cameronas kalbėjo apie imigraciją
Europos Vadovų Tarybos susitikime vykusios vakarienės metu p. Cameronas pabrėžė, kad „britai nebūtų atsukę nugaros ES“, jeigu JK būtų suteikta galimybė riboti imigraciją, p Cameroną cituoja „Financial Times“.
Prieš referendumo kampanijos pradžią p. Cameronas su ES lyderiais susiderėjo dėl vadinamosios ES reformos. Derybų metu jo tikslas buvo pasiekti galimybę, kad JK galėtų riboti atvykėlių iš ES srautą, tačiau tai būtų pažeidę vieną iš kertinių ES principų – laisvą žmonių judėjimą. Vasarį sumušus rankomis dėl susitarimo pavyko išsiderėti tik švelnesnes priemones – galimybę riboti socialines išmokas naujiems atvykėliams iš ES.
Imigracija buvo pagrindinė „Leave“ kampanijos eskaluojama tema. Apklausos rodo, kad būtent tai kaip didžiausią problemą mato ir britai. Nepaisant to, kad nedarbo lygis šalyje siekia 5%, darbo rinkoje trūksta tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos, o JK ekonomikos gyvybingumas priklauso nuo darbo jėgos pasiūlos iš už šalies ribų. Pernai į JK imigravo rekordinis skaičius – 330.000 žmonių (grynosios imigracijos rodiklis), 184.000 – iš ES valstybių.
Jeanas-Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos pirmininkas, suabejojo tokiu p. Camerono pareiškimu pažymėdamas, kad tai nuolatinė Londono kritika ES atvedė prie dabartinės situacijos. „Jeigu metai iš metų kartoji piliečiams, kad kažkas ES yra negerai, kad Bendrija per daug technokratiška ir biurokratiška, negali būti nustebęs, kai rinkėjai tavimi patiki“, – sakė p. Junckeris.
Savo ruožtu Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, braukė nuo stalo visas teorines spekuliacijas apie JK likimą ES nurodydama, kad britų balsas yra galutinis. Ji pripažino, kad JK atsiskyrimas yra liūdnas įvykis, tačiau pridūrė: „Mes esame politikai, negalime per ilgai sriūbauti. Aiškiai išsakėme savo jausmus, tačiau dabar turime priimti realybę ir padaryti būtinas išvadas“, – sakė Vokietijos lyderė.
Bendra rinka
Ponas Cameronas norėtų, jog JK su ES išlaikytų kaip įmanoma glaudesnius santykius, o taip pat priėjimą prie bendros rinkos. Visgi jis įspėjo ES lyderius, kad britams bus nepriimtina neribota imigracija, kaip kaina kurią turės sumokėti už dalyvavimą vieningoje rinkoje.
VŽ daugybę kartų rašė, kad per artimiausius metus JK ir ES turės apsibrėžti dvišalio ekonominio bendradarbiavimo modelį. Britai galės rinktis likti bendroje ekonominėje erdvėje (Norvegijos scenarijus), sudaryti laisvos prekybos sutartį arba prekiauti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, t. y. kaip su trečiąją šalimi. Yra dar keletas tarpinių scenarijų.
Ekonomiškai naudingiausias būtų Norvegijos modelis, garantuojantis priėjimą prie bendros rinkos, visgi politiškai toks variantas vargu ar būtų priimtinas, tą dabar patvirtino ir p. Cameronas.
Priėjimas prie bendros rinkos yra įmanomas tik mainais į laisvo asmenų judėjimo užtikrinimą, įmokas į ES biudžetą ir ES teisės viršenybę bendroje rinkoje. Šie trys faktoriai yra didžiausi britų nepasitenkinimo naryste ES šaltiniai.
ES lyderiai vakar dar kartą pakartojo, kad jokių išimčių dėl laisvo asmenų judėjimo mainais į dalyvavimą bendroje rinkoje negali būti. Tai patvirtina, kad derybos dėl išstojimo iš ES ir ateities bendradarbiavimo modelio bus įtemptos.
JK premjeras taip pat atkreipė ES lyderių dėmesį, kad Borisas Johnsonas, „Leave“ kampanijos vedlys, ir jo bendražygiai neturėjo jokio plano „Brexit“ scenarijaus atveju, todėl Briuseliui teks palaukti kol bus išrinktas naujas Konservatorių partijos lyderis. Tai planuojama padaryti rugsėjo pradžioje.
Šiandien ES vadovai jau be p. Camerono tarsis dėl pozicijų derybose su ES ir tolesnių žingsnių Bendrijoje siekiant sustabdyti euroskepticizmo plitimą.
infogr.am::f20bc090-7cae-4f38-8300-835ab679711b
