JAV didinant paramą Ukrainai, Rusija didina ginklų gamybą
Kaip pažymi „Reuters“, Vladimiro Putino invazija 2022 m. vasarį į Ukrainą, pasak Rusijos ir JAV diplomatų, sukėlė didžiausią Rusijos ir Vakarų santykių nuosmukį nuo 1962 m. Kubos raketų krizės.
Balandžio 24 d. J. Bidenas pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai skiriama 61 mlrd. USD papildoma pagalba, įskaitant daugybę artilerijos, raketų sistemų, prieštankinės amunicijos ir šaudmenų.
Tuo metu Rusija toliau stumiasi į priekį svarbiausiuose 1.000 km fronto linijos taškuose ir pareiškė, kad JAV ginklai nesutrukdys Maskvai pasiekti pergalę, tačiau kai kurie Rusijos pareigūnai nerimauja, kad JAV parama paaštrins konfliktą.
Susitikime su aukščiausio rango kariškiais, atsakingais už tai, ką Maskva vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje, gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad reikia didinti ginklų gamybos apimtis, kokybę ir greitį.
„Norint išlaikyti reikiamą puolimo tempą, būtina padidinti kariams tiekiamų ginklų ir karinės įrangos, visų pirma ginklų, kiekį ir kokybę", – sakė S. Šoigu gynybos ministerijos paskelbtoje filmuotoje medžiagoje.
S. Šoigu, kuris apžiūrinėjo bepiločius lėktuvus ir kitus ginklus sakė, kad pramonės įmonėms buvo nurodyta sutrumpinti gamybos laiką, o remonto padaliniams fronte, Ukrainos rytuose ir pietuose bei užnugaryje liepta padidinti jų efektyvumą.
Rusijos generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas, kuris vadovauja karinei kampanijai Ukrainoje, pateikė S. Šogui ataskaitą apie dabartinę operacijų padėtį.
Tuo metu, kaip jau rašė VŽ, Rusijos gynybos ministerijoje įvyko rimtas sukrėtimas – neseniai sulaikytas ministro S. Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas. Jam gresia ilgi metai kalėjimo. Analitikai teigia, kad toks viešas S. Šoigu dešiniosios rankos nubaudimas yra nesutarimų ir įtampos Rusijos vadovybėje ženklas. Anot ekspertų, aukšto rango pareigūno nuvertimas rodo, kad žaidimo taisyklės Rusijos elite keičiasi. Taip siekiama susilpninti S. Šoigu pozicijas, o galbūt net ir jo atsikratyti.
JAV ir Rusija didina statymus
Tiek Vakarams, tiek Rusijai toliau skiriant milijardus JAV dolerių ginkluotei, jau trečius metus vyksta įnirtingi artilerijos ir bepiločių lėktuvų mūšiai, būdingi šiam nuo Antrojo pasaulinio karo laikų daugiausiai gyvybių nusinešusiam konfliktui Europoje.
Rusija šiuo metu kontroliuoja apie 18% Ukrainos teritorijos ir vis labiau įsitvirtina po to, kai 2023 m. Kijivo kontrpuolimo metu nepavyko rimčiau prasibrauti už minų laukų įsitvirtinusius Rusijos karius.
Praėjusį mėnesį Williamas Burnsas, JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius, įspėjo, kad be didesnės JAV karinės paramos Ukraina gali pralaimėti mūšio lauke, tačiau gavusios paramą Ukrainos pajėgos šiemet gali atsilaikyti.
Tuokart kur kas mažiau aišku, ar Ukraina galės susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas, pažymi „Reuters“.
Mat Rusijos gebėjimas į karą įtrauki šimtus tūkstančių palyginti gerai apmokamų samdomų karių ir padidinti ginklų gamybą nustebino JAV ir jų sąjungininkus NATO kariniame aljanse.
Rusijos kariuomenė dabar yra 15% didesnė nei prieš invaziją, vadovybė greitai prisitaikė prie naujoviškų mūšio lauko iššūkių, o Rusija šiais metais ketina pagaminti daugiau artilerijos nei visos 32 NATO narės kartu sudėjus, praėjusį mėnesį perspėjo JAV Europos vadovybės vadovas generolas Christopheris Cavolis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad gyvybiškai svarbūs JAV ginklai nedideliais kiekiais pradeda keliauti į Ukrainą, tačiau jų tiekimas turi būti spartesnis, nes besiveržiančios Rusijos pajėgos bando tuo pasinaudoti.
V. Zelenskis taip pat pareiškė NATO narėms, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių papildomų „Patriot“ ar kitų aukštos klasės oro gynybos sistemų, kad būtų galima atremti Rusijos antskrydžius.
Lloydas Austinas, Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius, antradienį JAV Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje teigė, kad pastaruoju metu ragino šalis, turinčias raketų sistemų „Patriot“, perduoti jas Ukrainai ir kad Pentagonas „toliau dirba su šiomis šalimis“, skelbia BNS.
Šias sistemas turi įvairios Europos Sąjungos šalys, įskaitant Ispaniją, Graikiją, Vokietiją, Nyderlandus, Lenkiją ir Švediją.
Rusų proginis mūšis dėl Časiv Jaro
Ukraina susiduria su sustiprėjusiu puolimu į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, kurią vasarį užėmė Rusija, ir aplink Časiv Jarą, kurį, pasak Kijevo vyriausiojo vado, Maskva nori užimti iki gegužės 9 d., Rusijos pergalės Antrajame pasauliniame kare metinių.
Rusija susiduria su Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgiais jos naftos perdirbimo gamyklose Rusijos gilumoje ir raketų atakomis naudojant JAV ginkluotę Kryme, kurį Rusija 2014 m. aneksavo iš Ukrainos ir dabar laiko Rusijos dalimi.
Rusijos pareigūnai teigė, kad Ukraina pastarosiomis dienomis atakavo Krymą JAV pagamintomis kariuomenės taktinėmis raketų sistemomis ATACMS, bandydama pralaužti Rusijos priešlėktuvinę gynybą, prieš tai taikydamasi į ten esančius Rusijos karinius objektus.
