Ambicijos, vertos pagarbos

Publikuota: 2018-02-09
Mildos Ancevičės (VŽ) nuotr.
Mildos Ancevičės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Jungtinė Klaipėdos „komanda“, paskelbusi įspūdingą ekonominio proveržio ambiciją, parodė, kad čia susiformavo ir veikia kūrybingų žmonių bendruomenė. Baltijos regiono mėlynosios ekonomikos centru pasiryžusiame tapti mieste susibūrė jėgos, turinčios galią daryti permainas, jas pasiryžusi paremti ir uostamiesčio bendruomenė.

Kone pirmą kartą matome, kaip ilgą laiką snaudęs regionas susimąstė apie savo likimą ir imasi permainų iš esmės. Į entuziastų būrį telkiasi daugybė uostamiesčio dalyvių: Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, universitetas, laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, verslo asociacijos. Klaipėdiškiai nusprendė eiti mėlynojo proveržio keliu ir turi tikslą tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimų miestu. Į Klaipėdos ekonominės plėtros iki 2030 m. strategiją įsitraukę ekspertai teigia, kad tai – ne tik pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija, bet ir pirmoji miestiečių ekonominė strategija miestui. Siekis yra aiškus – kad Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi ir dirbti Baltijos regione.

Ambicingame plane ambicingi ir skaičiai: 25.000 naujų darbo vietų, 2.000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. Eur naujų investicijų, 200% išaugęs eksportas, 40.000 daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400.000 apgyvendintų turistų. Ir visa tai – iki 2030-ųjų. Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras, aiškina, kad uostamiestis galėjo rinktis iš dviejų: nieko nedaryti, vegetuoti ir skųstis, kad praranda žmones, o investuotojai renkasi kitus miestus, arba rinktis ambicingą proveržį ir jį susikurti savo rankomis. „Mes pasirinkome veikti ir sutelkėme jėgas“, – teigia jis.

Sutelktos neeilinės jėgos teikia vilčių, kad klaipėdiečiams viskas pavyks. Strategijoje numatytos keturios prioritetinės kryptys: miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką. Strategijos partneriai numatė sukurti bioekonomikos klasterį, kuriame bendradarbiaus verslas ir mokslas: chemijos, medienos, biotechnologijų verslai kartu su mokslininkais kurs ir taikys švariąsias technologijas bei bioproduktus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijas. Į mėlynosios ekonomikos miesto kūrimą įsitrauks Klaipėdos universitetas – yra vilčių, kad pagaliau mokslo žinios bus veiksmingiau diegiamos versle ir viešajame sektoriuje. Pažangios pramonės plėtojimas teikia galimybių Klaipėdai iki 2030 m. tapti regiono ketvirtosios pramonės revoliucijos kompetencijų centru. Kad idėja taptų kūnu, miestas, LEZ, pramonės ir verslo asociacijos sieks pritraukti naujų investuotojų, kurie čia kurtų aukštos pridėtinės vertės technologijas – elektros, autonominių sistemų, robotų ir robotikos įrangos ir kt.

Visos šios priemonės – tik dalis ambicingo plano, tačiau ir jų mastas stulbina. Klaipėdiečiai parodė, kad jie – kūrybingų žmonių bendruomenė. Idėja – neeilinė ir nepalieka abejingų: regis, mėginama siekti daugiau, nei įmanoma. Tai verta pagarbos – net jei ne visas galutinis tikslas bus pasiektas, šuolis pirmyn bus platesnis, nei kada nors buvo. Įdarbinti siekiama visas miesto jėgas, ieškoma investicijų išskirtinumo. Vykstant klasterizacijai, aplink „lipdysis“ vis daugiau verslų – atsiras antrinės jungtys su kitais šalies klasteriais.

VŽ nuomone, Klaipėdos pavyzdys – pirmasis signalas, kad regionai jau profesionaliau mąsto apie savo likimą. Jei klaipėdiečiai turės protingą veiksmų planą ir sėkmingai jį vykdys, bus mestas iššūkis ir kitiems miestams – sėkmės atveju atsiras nacionalinis interesas, papildomų resursų ir kt. Uostamiesčio pasiryžimo esminiam proveržiui pagrindas – sąjunga „sveikų“ jėgų, turinčių galios ir noro vykdyti permainas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau