Dekoracijas perstumdyti – dar ne reforma

Publikuota: 2018-01-04
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Tai, kuo pirmaisiais valdymo metais užsiėmė Vyriausybė, o ypač – Seimas, sisteminėmis reformomis pavadinti negalima. Dekoracijų pakeitimai toli gražu nėra esminiai pokyčiai. Akis dumdami politikai neįgis daugiau pasitikėjimo – verčiau žmonių neklaidinti ir daiktus vadinti tikraisiais vardais. Juolab kad šiems metams valdantieji yra užsibrėžę nuveikti svaresnių darbų, tad metas imtis jų pasiraitojus rankoves.

Kai kurie valdančiųjų pradėti darbai iš tikrųjų labiau primena juodraščius nei rimtus mėginimus imtis reformų. Vieniems neužteko ryžto sugriauti pasipriešinimo barjerus ministerijose, kiti įstatymų projektai, pretenduojantys į rimtesnes permainas, nugulė parlamentarų stalčiuose.

Rinka pernai ilgai laukė žadėtos mokesčių reformos, tačiau galiausiai iš to liko šnipštas. Valdantieji sako jos neatsižadėję – tad tęsinio (o gal ir finišo) laukiame šiemet. Verslininkai tikisi, kad šį pavasarį Vyriausybė vis dėlto sumąstys ir pateiks siūlymų, kaip sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, – galbūt tai taps solidesniu įvadu į tikrą mokesčių reformą.

Aiškumo tikimės ir dėl pensijų kaupimo sistemos – vėl Vyriausybė siūlo palaukti pavasario. Kol kas valdantiesiems labiausiai rūpi antrosios pakopos pensijų fondas – norima atsisakyti pervedimų iš „Sodros“, o juos pakeisti turėtų valstybės biudžeto bei pačių gyventojų didesnės įmokos. Beje, apie „Sodros“ viršutinę ribą – nė žodžio. Regis, valdantiesiems tai tikras tabu.

Ant svarbių sprendimų stalo šiemet guls valstybės tarnybos pertvarkos projektas. Dokumentas, paveldėtas iš praėjusių metų, – išties neeilinis. Tačiau ilgą laiką derintas, tobulintas, gludintas, jis jau mažai primena į reformas orientuotą įstatymo projektą.

Nors valdantieji kone dievagojosi, kad reformuojant valstybės tarnybą bus smarkiai mažinamas valdininkų skaičius, regis, dabar šie tikslai gerokai pakoreguoti, o užmojai gerokai sumenko. Mažinant valstybės tarnautojų skaičių, galima būtų padidinti algas likusiems, labiau kompetentingiems darbuotojams.

Kita vertus, galima suprasti ir besipriešinančius valdininkus, bijančius atsidurti už darbo rinkos ribų. Jei būtų mechanizmas, kuris leistų atleistus specialistus nukreipti į privatų sektorių, žmonėms būtų lengviau suprasti, kad toks atleidimas – naujos galimybės, o ne spyris į užribį. Prie tokio mechanizmo kūrimo galėtų prisidėti ir valstybė, ir verslininkai.

Galbūt tuomet mažiau reikėtų ir imigrantų – juk kvalifikuoti, gerą patirtį turintys specialistai laukiami privačiose įmonėse. Tačiau imantis pokyčių, juolab sisteminių reformų, labai svarbu ne sukurti problemų kitoje vietoje, o pagalvoti, ką daryti toliau, kaip padėti reformų smagračiuose įstrigusiems žmonėms.

Laukdama kvietimo praverti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duris (to tikimasi birželį), Vyriausybė turi gerai paplušėti. Linas Linkevičius, užsienio reikalų ministras, primena: dar reikia baigti peržiūras likusiuose trijuose EBPO komitetuose, kurie vertins vienas iš sudėtingiausių sričių – Lietuvos investicinę aplinką, valstybės valdomų įmonių veiklą ir kovą su korupcija.

Tarp svarbių įstatymų ministras mini sausio 12-osios balsavimus dėl žemės pardavimo ir investicijų į strateginius sektorius. Žodžiu, valdžios šiemet laukia galybė svarbių darbų. O verslininkai jai didesnių užduočių neplanuoja ir tikisi, kad šalies valdžia bent jau nepateiks nemalonių staigmenų, nekliudys veiklai. Verslininkams taip pat netrūksta uždavinių, jų net daugėja: būtina didinti darbo našumą, konkurencingumą, ir, nebe taip sparčiai didėjant pajamoms, didinti atlyginimus.

VŽ nuomone, valdančioji dauguma, įžengusi į valdymo pusiaują vedančius metus, turėtų apsispręsti, ar ji iš tiesų pasiryžusi sisteminėms reformoms, ar ir toliau užsiims tik dekoracijų perstumdymu. Antroje valdymo keturmečio pusėje drąsos ir ryžto šaltiniai paprastai jau senka.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau