Akistata su finišuojančiais 2017-aisiais
Nors į finišą skubantys 2017-ieji nebuvo labai išskirtiniai, pasidžiaugti yra kuo: Lietuvos ekonomika gana sparčiai augo, palankus buvo ir visos Europos Sąjungos ekonominis fonas, paklojęs stipresnius pamatus mūsų šalies eksportuotojams, – Lietuvos eksporto augimas šiemet siekė apie 10%. Vien paslaugų eksporto vertė išaugo beveik 20%. Kaip pastebėjo Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, svarbus ne tik pats eksporto augimas, bet ir jo struktūra. Sparčiausiai šiemet augo IT, telekomunikacijų ir kitų verslo paslaugų eksportas. Šių aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto dalis sudaro beveik 15% viso paslaugų eksporto, o per dešimtmetį jo dalis išaugo dvigubai. Aukštųjų technologijų pramonės augimas taip pat buvo dvigubai spartesnis nei žemų ar vidutinių technologijų pramonės augimas. „Ši Lietuvos transformacija – kopimas vertės kūrimo grandine aukštyn – nebus labai greita, tačiau pastarųjų metų progresas džiugina“, – teigia ekonomistas.
Augo ir vienas stabiliausių sektorių – apdirbamoji pramonė. Geriems šio sektoriaus įmonių rezultatams padėjo atsigavusios pasaulio ir Europos eksporto rinkos. Jų „temperatūra“ pramonės sektoriui labai svarbi – jis eksportuoja apie du trečdalius savo produkcijos. Apdirbamosios pramonės sėkmę liudija ir išaugęs šios veiklos bendrasis pelnas – nors padidėjo darbo jėgos kaštai, kiek atsitiesė pagrindinių žaliavų kainos. Įmonės planuoja investicijas, ieško naujų eksporto krypčių, tiesa, optimizmą dėl ateities kiek slopina vis labiau ryškėjantis darbuotojų trūkumas.
Dar viena gera naujiena, puošianti nueinančius metus, – didėjantis tiesioginių užsienio investicijų srautas. Ir ne mažiau džiugu, kad investicijos ateina į regionus. Negalima teigti, kad jos aplenkia sostinę, tačiau pagaliau investuotojai žvalgosi tolėliau. Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vadovai trina rankomis: apie įkurtuves jų valdose praneša vis daugiau investuotojų – pramonės įmonių. Ypač gausų derlių skaičiuoja ryškiai lyderiaujanti Kauno LEZ – čia greitai bus jau ankšta: 50 mln. Eur Lietuvoje investuojanti ir 300 darbo vietų sukursianti JAV medicininės įrangos gamintoja „Hollister“ apsisprendė čia statyti gamyklą, startą gamyklai statyti davė elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“.
„Continental Automotive“ ketina Lietuvoje statyti automobilių pramonei skirtų elektronikos komponentų gamyklą – vyksta derybos dėl sklypo Kauno LEZ. Ši teritorija sulaukė gerų žinių ir gruodį: čia sandėlį ir biurą statys Kauno UAB „Chemsys“, didmena prekiaujanti technologiniais produktais, skirtais vandens kokybei gerinti, o UAB „Fitsout“ – baldų gamybos pastatą etc. Džiugina pranešimai ir iš kitų regionų: gamybos įmonių užderėjimas Lietuvoje gali reikšti tendenciją, kad pramonė arba nebenori plėstis Azijos šalyse, arba dalį gamybos iš tų šalių kelia į Europą. O tai naujos darbo vietos.
Apie netesėtus valdžios pažadus švenčių išvakarėse kalbėti nesinori, nebent priminti, kad niekais nuėjo taip garsiai ištrimituota mokesčių reforma, iš kurios naudos būtų turėjęs ir verslas, ir šiaip visi mokesčių mokėtojai. Lieka viltis, kad Vyriausybei, Seimo nariams vis dėlto pavyks kitąmet šauniai padirbėti mūsų visų labui.
Gražiausių metų švenčių išvakarėse visiems VŽ skaitytojams linkime stiprios sveikatos, ramybės, stabilumo, sėkmės visuose darbuose ir lūkesčiuose. Su šv. Kalėdomis!
