Mainai, kilnojami mokesčiai ir „pažanga“ ant popieriaus

Atsimenate garsią frazę apie susitarimus, kurie verti mažiau nei popierius, ant kurių jie surašyti? Politikai kartu su keliomis darbdavių bei profsąjungų organizacijomis vėl suraitė parašus prie panašaus tipo susitarimo. Vieni popieriuje pasižadėjo vykdyti valstybei būtinas reformas, nedidinti mokesčių naštos, kiti įpareigoti reguliariai kelti atlyginimus. Valdžia ir vėl išsisuko nuo bene svarbiausios priemonės, kuri išties galėtų padidinti žmonių pajamas, įvesti Sodros įmokų lubas.
Dar vienas nacionalinis susitarimas (NS), kurį vakar pasirašė minėtų trijų šalių atstovai, ne kas kita, kaip įprasta dūmų uždanga, už kurios neva bus sukurta gerovė. Kol kas panašu, kad ji tik teorinė. Keisčiausia, kad Vyriausybė pasižada vykdyti valstybei būtinas reformas. O argi jos nebuvo įrašytos į jos programą, neįtrauktos į priemonių planą, galbūt net su konkrečiomis datomis? Jei programos nuostatos nieko vertos, tai susitarime užfiksuoti pasižadėjimai apskritai tik beletristika.
NS buvo rengiamas beveik metus. Tarp svarbiausių jame užfiksuotų įsipareigojimų didinti darbuotojų darbo užmokestį ir mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Darbo užmokestis visoms su juo susijusioms pusėms pastaruoju metu kelia nemenką galvos skausmą. Darbdaviai, siekdami išlaikyti darbuotojus ar rasti tinkamų specialistų, atlyginimus pamažu didina. Darbuotojai, matydami augančią infliaciją, norėtų sparčiau augančių atlyginimų. Tačiau kad ir kiek susitarimų rašytum, kiek popieriaus tam reikalui išnaudotum, jei nebus sąlygų verslui normaliai plėtotis, tų atlyginimų didinti nebus iš ko. Juolab kad mokesčių didinti nesibodi nė viena valdžia...
Kas šiuo klausimu rašoma minėtame susitarime? Apie Sodros įmokų viršutines ribas nė žodžio. Daug valdžių tą žadėjo, ne išimtis ir valstiečiai. Tačiau, ilgai mulkinę žmones, į šalies biudžetą lydinčias mokestines permainas jie tokio punkto taip ir neįtraukė. Atrodo, kad už valstybės finansus atsakingos institucijos moka tik vieną aritmetinį veiksmą atimtį. Tad ir rikiuoja mintyse skaičius, kiek prarastų biudžetas, įvedus socialinio draudimo mokesčių lubas. O kiek papildomai sukauptų, jei biudžete atsirastų tūkstančiai naujų gerai mokamų darbo vietų, sudėti jiems nesiseka...
Kad Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas yra vienas didžiausių ES jokia naujiena. Ji tokia sena, kad bet kuriai Vyriausybei jau tapo neliečiama (būtent neliečiama!) dogma. Šio NS autorių būta kiek gudresnių. Jie žada mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams.
Nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus. Štai, prašom bendra mokestinė našta verslui nebus didinama, bet ir nebus mažinama. Mokesčiai tiesiog bus perkeliami, kilnojami... O mažesnis darbo jėgos apmokestinimas mainais į darbdavių įsipareigojimą didinti darbo užmokestį.
Tik kad žodžių junginys mažinti darbo jėgos apmokestinimą nėra konkretus. Primename: Sodros įmokų lubų nebus. O kas gi tuomet bus mažinama? Apskritai visas NS tekstas persunktas geriausiomis nekonkrečių priemonių, planų, vizijų tradicijomis: bus siekiama didinti, užtikrinti, efektyvinti, skatinti, stiprinti, skaidrinti ir pan. Ir, neleidžiant apsamanoti buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus pomėgiui kurti darbo grupes, minėtame susitarime ji taip pat numatyta.
Genialusis Albertas Einsteinas yra pasakęs: Yra dvi begalybės visatos ir kvailumo. Tarp kitko, dėl visatos aš nesu užtikrintas. VŽ primena: politikai ateina į valdžią prisiimdami prievolę dirbti Lietuvos žmonių labui. Reikia manyti, kad jie žino, kaip tai padaryti. Tačiau matant eilinius susitarimų-mainų kūrinius neišnyksta abejonių, kad visa tai įprasta dūmų uždanga, slepianti valdžios neįgalumą vykdyti esmines reformas.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti