Evakuotis dar nebūtina

Publikuota: 2016-09-16
Gero darbuotojo niekas neatleidžia, o su prastu visada rasi būdą, kaip atsisveikinti.
Gero darbuotojo niekas neatleidžia, o su prastu visada rasi būdą, kaip atsisveikinti.
Redakcijos nuomonė

Viešąją erdvę apniaukė toks egzistencinis nerimas ir neviltis, kad galima pamanyti, jog nuo kitų metų pradėsiantis galioti naujasis Darbo kodeksas iš tiesų yra masinio naikinimo ginklas. Kad išaušus Naujųjų metų rytui visiems Lietuvos darbdaviams aptems sąmonė ir jie kvatodami ims masiškai atleisti darbuotojus, o šie masiškai bėgs iš šalies arba žudysis.

Toks makabriškas vaizdelis piešiamas, nepaisant padorių verslininkų aiškinimo, kad kalbos apie atleidimų bangą, kai lojalių, savo darbą išmanančių specialistų trūksta, skamba absurdiškai.

Taip, gali rastis piktnaudžiaujančiųjų vadinamosiomis nulinėmis sutartimis ar kitais naujajame Darbo kodekse numatomais palengvinimais, bet yra ir kita medalio pusė – darbdaviams kelis kartus per metus realiai prireikia papildomos darbo jėgos porai dienų ar savaitei. Ar verta kiekvieną įmonę maišyti su žemėmis ar priimti nerašytą įstatymą, kad versle, kaip dažnoje valstybinėje įstaigoje ar bendrovėje, žmogus gali dirbti iki pensijos nepriklausomai nuo jo pasiektų rezultatų ir nusiteikimo. O viršvalandžius apskritai turbūt reikėtų uždrausti, net jei abi pusės – ir darbuotojas, ir darbdavys – nusiteikusios padirbėti. Uždrauskime.

„Dėl padidintų viršvalandžių skaičiaus manome, kad tai abipusės naudos nuostata, nes iki šiol norintys užsidirbti daugiau ir galintys dirbti ilgiau (nes už viršvalandžius mokame dvigubai) to negalėjo, o mes intensyviais laikotarpiais (pvz., per įvairias šventes, savaitgaliais) turėjome ieškoti kitų resursų, kaip spręsti padidėjusio krūvio klausimą“, – tvirtina prekybos centro „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė. Anot jos, darbuotojų šiuo metu apskritai trūksta, tad įmonė stengiasi jiems sudaryti kuo palankesnes sąlygas.

Severina Stonienė, Vilniaus raštinės reikmenų ir verslo dovanų UAB „Staipa“ direktorė, dar atviresnė – pokyčių į jų bendrovę naujasis DK neatneš: „Gero darbuotojo niekas neatleidžia, o su prastu visada rasi būdą, kaip atsisveikinti.“

„Sodros“ duomenys rodo, kad 2015 m. darbdavių iniciatyva buvo nutraukta apie 3,4% visų nutrauktų darbo sutarčių – atleisti iš darbo buvo apie 20.000 darbuotojų, didžioji dalis – dėl šiurkščių pažeidimų. O savo noru su darboviete atsisveikino apie 420.000 darbuotojų – tai sudaro 70% visų nutrauktų darbo sutarčių. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek iš jų darbus savo noru paliko „įkalbėti“ darbdavio, kuriam 6 mėn. darbo užmokesčio išeitinė kompensacija sukėlė tokį panikos priepuolį, kad ryžosi paminti teisinius įsipareigojimus ir išgaravo elementari moralė.

Naujas ar senas kodeksas – opių darbo santykių problemų buvo, yra ir bus.

Atgyvenusio Darbo kodekso gynėjai kažkodėl pamiršta, kad tų bėdų buvo ir kad jų nesprendė nei profsąjungos, nei Darbo inspekcija. Galbūt naujas dokumentas taps lūžiu ir naujos kokybės atspirties tašku. Tiesa, yra viena esminė sąlyga – Darbo kodeksą reikia skaityti, kaip ir darbo sutartis.

Kita vertus, visuomenėje kilusi baimės ir nesaugumo banga yra ženklas, kad darbuotojams laikas pamąstyti apie savivertę ir akivaizdžiai sustiprėjusias derybines galias, o darbdaviams reikėtų skubiai susirūpinti, kad visuomenė juos mato kaip godžius vergvaldžius. Įvaizdis nėra vien žiniasklaidos ir politikų sukeltas force majeure – kiekvienas turi svertų jį formuoti pats. Nepaisant palankių ar mažiau palankių įstatymų, darbo kultūra priklauso nuo kiekvieno vadovo ir darbuotojų kultūros.

Saugumo jausmo pridėtų ir darbdavio požiūris, ir valstybės žadamos garantijos. Jei matome, kad tų garantijų trūksta ar gimsta pernelyg daug galimybių piktnaudžiauti, šis dokumentas nėra šventasis raštas.

Juolab ir Audrius Bitinas, darbo teisės ekspertas, vienas iš socialinio modelio kūrėjų ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras, sako, kad naująjį Darbo kodeksą ir visą socialinį modelį reikės koreguoti, subalansuoti liberalumą ir socialinį saugumą – ir tai nieko baisaus. Juk tai nėra įdagas dirbančiųjų odoje. „Socialinė, darbo teisė turi būti gyva, iš karto reaguojanti į rinkos situaciją, į problemas. Tie pakeitimai dar nereiškia, kad mes 5 ar 10 metų dabar gyvensime su jais. Šitie pakeitimai, manau, turi būti ne paskutiniai“, – sako p. Bitinas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Akcizu bus apmokestintas neapdorotas tabakas

Šių metų pabaigoje ketinama akcizu apmokestinti neapdoroto tabako gaminius. Akcizo tarifas bus tapatus...

Verslo aplinka
2019.04.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau