K. Budrys: nedelsiant reikia panaudoti įšaldytą Rusijos turtą
Atnaujinta pasisakymu po ES ministrų susitikimo.
Pasak jo, Ukrainos narystė ES yra kaip saugumo garantija ateityje.
„Neturim prabangos laukti visų atsakymų (į klausimus dėl europiečių ir JAV pajėgų dislokavimo Ukrainoje – BNS) prieš imantis kitų veiksmų. Tie kiti veiksmai yra tai, ką mes galime padaryti kaip ES, t. y. pagreitintas Ukrainos stojimas į ES, reikia nustoti tai vilkinti“, – žiniasklaidai Kopenhagoje teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jo teigimu, Lietuva ragina nustoti burtažodžiauti ir tiesiog tikėtis, kad 27 valstybių sutarimas bus.
„Tam kad įgyvendintume (Ukraina būtų priimta į ES – BNS) 2030 metų sausio 1 dienai, jau dabar turime pilnu intensyvumu vykdyti ir derybos, ir reformas Ukrainoje, ir įstatymų leidyba turėtų būti pilnai užsisukusi, bet tai tas nevyksta todėl, kad neatidarome to pirmojo skyriaus“, – kalbėjo K. Budrys.
Tačiau jis pabrėžė, kad Ukraina atitinka reikalavimus, kad derybų skyrius būtų atidaromas.
Pasak K. Budrio, jeigu sprendimo dėl Ukrainos narystės ES negalima priimti visoms 27 valstybėms, įmanoma tartis 26-ioms.
„Darykime viską, ką darytume esant visų 27 valstybių sutikimui“, – ragina jis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad ES rėmuose nėra svarstomas klausimas dėl karių siuntimo į Ukrainą.
„Tai vyksta „Norinčiųjų koalicijos“ formate, ne ES formate“, – teigė K. Budrys.
„Norinčiųjų koalicija“ žada prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai suteikti saugumo garantijas, įskaitant galimą karinių pajėgų dislokavimą.
Reikia panaudoti įšaldytą Rusijos turtą
Prieš ES ministrų susitikimą, K. Budrys kalbėjo, kad ES pernelyg ilgai užtruko su diskusijomis dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai remti. Pasak jo, metas veikti yra dabar.
„Tai yra klausimas, ties kuriuo užtrukome per ilgai. Turime išeiti iš šios aklavietės ir judėti į priekį“, – žurnalistams Kopenhagoje šeštadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas, atvykęs į neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Anot jo, Rusijos įšaldytą turtą būtina panaudoti nedelsiant, nes ES šalims vis sunkiau rasti lėšų paramai Ukrainai iš savo nacionalinių biudžetų.
„Tai yra resursas, kuris guli mums po kojomis“, – teigė K. Budrys.
Ministras šeštadienio rytą žadėjo, kad kolegoms Kopenhagoje pristatys siūlymą įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas panaudoti kaip paskolą Ukrainai arba perkelti jas į specialų ES fondą.
Jis jau buvo išsiųstas šią savaitę Bendrijos narėms susipažinti.
Lietuvos teigimu, Rusija pažeidė tarptautinę teisę, kai užpuolė Ukrainą, todėl ne tik nukentėjusioji valstybė, bet ir kitos valstybės gali imtis „atsakomųjų priemonių“, siekdamos priversti agresorių vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant visišką žalos atlyginimą.
„Todėl įprastai neteisėtas įšaldytų lėšų perėmimas būtų laikomas teisėta atsakomąja priemone, nes ji nukreipta priversti Rusiją nutraukti savo neteisėtus veiksmus arba atlyginti žalą, – rašoma neoficialiame dokumente, kurį matė BNS. – Lėšų konfiskavimo tikslas yra priversti Rusiją įvykdyti savo įsipareigojimą atlyginti žalą, kuri, pagal tarptautinę teisę, yra neginčijama“.
Tarptautinė teisė numato, kad tokios atsakomosios priemonės turi būti laikinos, tad Lietuva siūlo dvi alternatyvas: suteikti Ukrainai paskolą su įšaldytu turtu arba perkelti įšaldytą turtą į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę ir aktyviau valdyti šį turtą, siekiant gauti daug didesnę naudą.
K. Budrys teigė suprantantis įšaldyto turto panaudojimo teisines ir politines rizikas.
„Niekas jų neignoruoja, bet rizikas reikia valdyti, o ne jų vengti“, – sakė ministras.
„Jeigu mes to nepadarysime, kaina, kurią turėsime sumokėti remdami Ukrainą ir nenaudodami šio turto, bus daug didesnė“, – pridūrė jis.
ES yra įšaldžiusi maždaug 210 mlrd. Eur vertės Rusijos centrinio banko turto.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
K. Budrys taip pat pakartojo Lietuvos siūlymus stiprinti sankcijas Rusijai, įvedant ribojimus pagrindinėms šalies naftos ir dujų įmonėms, mažinant naftos produktų kainų lubas.
Jis taip pat pabrėžė, kad ES turi judėti į priekį dėl Ukrainos narystės derybų, o jei tam priešinasi Vengrija, kitos valstybės narės turėtų ieškoti būdų tęsti procesą be jos.
