Ne viskas sviestu patepta – D. Trumpo šou gąsdina ir jo paties partiją

D. Trumpas, pradėdamas eiti savo pareigas, deklaravo du svarbiausius užsienio politikos prioritetus – nutraukti karą Gazos Ruože ir Ukrainoje. Tačiau savo tikslų JAV lyderis kol kas nepasiekė nei ten, nei ten. 

Izraelis vėl suintensyvino bombardavimo kampaniją Gazos Ruože. Atrodo, kad paliaubos, kurias D. Trumpas garsiai paskelbė vos kelios dienos prieš pradėdamas eiti savo pareigas, ir vėl žlugo.

Rusija kelia naujas sąlygas deryboms dėl paliaubų Ukrainoje, atakuoja šalies civilinę infrastruktūrą ir žuvo civilius, aplink pirštą apsuka ir JAV derybininkus. Maskvai derybos kol kas nereikalingos, ji tik stengiasi tempti laiką, kad jos pajėgos galėtų užimti dar daugiau Ukrainos teritorijos. 

„Jei man atrodys, kad rusai mus stumdo, aš tuo nesidžiaugsiu“, – teigė JAV prezidentas. Tačiau vėliau pridūrė, kad vis dar tiki, jog karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas nori „sudaryti sandorį“.

Pasak Jake’o Sullivano, kuris buvo prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, kol kas įrodymai rodo priešingai.

Interviu BBC jis apkaltino D. Trumpą, kad šis sutiko su didžiąją dalimi Rusijos reikalavimų. 

„Dabartinė šių derybų dinamika iš tikrųjų nekursto Rusijai noro pasiekti sąžiningą ir teisingą kompromisą, bet iš tikrųjų skatina Maskvos požiūrį, kad jei jie ir toliau temps laiką, gaus dar daugiau nuolaidų. Kol kas taip ir atsitiko“, – teigė J. Sullivanas.

Net D. Trumpo deportacijos ir imigracijos vykdymo užtikrinimo pastangos, kurios vis dar sulaukia didelio visuomenės palaikymo, taip pat stringa dėl teisinių iššūkių.

Kiti teisminiai skundai (dėl pakeistos politinio prieglobsčio nagrinėjimo tvarkos ir pabėgėlių perkėlimo sustabdymo, bandymo panaikinti pilietybės suteikimą nuo gimimo ir laikino apsaugoto statuso panaikinimo maždaug 350.000 venesueliečių) šiuo metu taip pat keliauja per JAV teisinę sistemą. Galutinį sprendimą tars šalies Aukščiausiasis Teismas. 

Be D. Trumpo muitų šou, įvyko ir keli JAV prezidento administracijai labai svarbūs rinkimai. Viskonsine rinkėjai ėjo prie balsadėžių rinkti valstijos teisėjo ir dvejuose Floridos specialiuosiuose rinkimuose išrinko du Atstovų Rūmų narius. 

Nors Floridoje nugalėjo Respublikonų partijos kandidatai, jų pergalė nebuvo tokia užtikrinta, kaip to tikėjosi respublikonai. Dar didesnis nusivylimas jų laukė Viskonsine, svarbioje politinės kovos valstijoje, kur rinkimus laimėjo demokratų remiama liberali teisėja. Demokratams pavyko išlaikyti liberalią daugumą teisme, nepaisant respublikonų išleistų dešimčių milijonų dolerių. Didžioji jų dalis buvo skirta technologijų milijardieriaus ir D. Trumpo patarėjo Elono Musko. Šioje valstijoje jis asmeniškai vykdė rinkimų kampaniją, tačiau ji nebuvo sėkminga. 

„Chaosas, kuris kainuos vietas Kongrese“

Visus šiuos nemalonumus vainikavo finansų rinkas sudrebinę ir susirūpinimą dėl pačių JAV ekonomikos perspektyvų sukėlę muitų žaidimai. 

Kol kas partijoje kylantis nerimas dar nėra toks, kad galėtų rimtai sudrebinti D. Trumpo darbotvarkę, tačiau jeigu respublikonas galiausiai prisižais su muitų įvedimais ir atšaukimais ir tai taps ilgalaikiu ekonomikos sunkumu ir jei vyriausybės programų apkarpymai pasireikš apčiuopiamais populiarių paslaugų teikimo sutrikimais, arba jei D. Trumpo padėtis visuomenės nuomonės apklausose ir toliau smuks, jo paties partijos nariai gali pradėti jo išsižadėti. O Kongrese po vidurio kadencijos rinkimų respublikonai pozicijas gali užleisti demokratams. Tai taip pat apsunkintų D. Trumpo politinės darbotvarkės įgyvendinimą. Vidurio kadencijos rinkimai įvyks jau kitais metais. Praėjusių metų JAV prezidento rinkimuose pagrindinė ir svarbiausia jų tema buvo ekonomika ir pragyvenimo išlaidos.

Vidurio kadencijos rinkimai retai kada atlygina Baltuosius rūmus valdančiai partijai net geriausiais laikais, o respublikonai greitai supranta, kad D. Trumpo chaosas gali sužlugdyti jų viltis kitais metais išlaikyti Kongreso kontrolę.

„Visa tai nebuvo apgalvota, tai visiškas chaosas, kuris galiausiai respublikonams kainuos vietas Kongrese“, – „Politico“ teigė viena neįvardinta respublikonų lobistė. 

Tarifų nulemti pralaimėjimai per vidurio kadencijos rinkimus gali reikšti, kad persvarą bent vienuose rūmuose įgytų demokratai.

„Jis (D. Trumpas) labai gerai toleruoja skausmą, tačiau tai gali virsti tragedija prie balsadėžių (2026 m.) lapkritį“, – „Reuters“ cituoja Mike'ą Dubke'ą, buvusį D. Trumpo komunikacijos direktorių pirmosios jo kadencijos metu.

„Jo vietoje susirūpinčiau, kada tiksliai pamatysime naudą, kurią, jo ir jo patarėjų nuomone, gaus rinkėjai? Nes iki vidurio kadencijos jis turi tik 18 mėnesių“, – sakė ekspertas.

D. Trumpo muitų politika įtikino toli gražu ne visus respublikonus. 

„Pamatysite, kaip Respublikonų partija suskils į tradicinius Reagano konservatorius, kurie tiki laisve ir ribota valdžia, ir nacionalistinius, populistinius D. Trumpo šalininkus, kurie mano, kad valdžios galia turėtų būti naudojama siekiant primesti savo viziją, kas geriausia visuomenei“, – laikraščiui „Financial Times“ sakė Artas Pope'as, Šiaurės Karolinos bendrosios paskirties prekių mažmeninės prekybos tinklo vadovas ir ilgametis respublikonų rėmėjas.

Mitchas McConnellis, buvęs Senato daugumos lyderis, teigė, kad prekybos karai tik gilina pačių amerikiečių ekonomines problemas.

„Perspėjau, kad muitai yra bloga politika, o prekybos karai su mūsų partneriais labiausiai kenkia dirbantiems žmonėms. Dabar, kai amerikiečiai veržiasi diržus, būtų gerai, jei vengtume politikos, kuri dar labiau didina jų skausmą“, – sakė M. McConnellis.

Tikisi geriausio 

Respublikonų apklausų organizatorius Adamas Gelleris nesureikšmino partijos maištininkų „triukšmo“.

„Bus šiek tiek verkšlenimo, tačiau galiausiai D. Trumpas šiuo klausimu laimės“, – teigė A. Gelleris.

O kai kurie ekspertai įsitikinę, kad šiuo metu Vašingtone niekas nesitiki politinės drąsos.

„Respublikonai Kapitolijuje supranta, kad tai pakenks ne tik amerikiečiams, bet ir jų pačių politinei ateičiai. Bet štai kur bėda: nors jie žino, kad tai juos paveiks neigiamai, nesitikėkite, kad jie pasinaudos savo Kongreso įgaliojimais, kad priverstų D. Trumpą atsitraukti. Jų perspektyvos dabar gali būti blogos, bet kirsti prezidentui, kuris vadovauja kerštingam judėjimui, jie laiko dar prastesne strategija. Šiuo metu Vašingtone niekas nesitiki politinės drąsos“, – teigė JAV dienraštis „Time“.

Kovo pabaigoje atliktos AP-NORC apklausos duomenimis, tik keturi iš dešimties rinkėjų palankiai vertina D. Trumpo elgesį ekonomikos ir prekybos srityse.

„Dalykas, kuris iš tiesų kenkia D. Trumpo populiarumui, vis dar yra didžiulis nuovargis dėl didėjančių išlaidų. Dauguma rinkėjų, įskaitant respublikonus, galiausiai nėra visiškai tikri, kokį poveikį jiems turės muitai“, – sakė Respublikonų partijos apklausų organizatorius Robertas Blizzardas.

„Newsweek“ apibendrino dešimt naujausių rinkėjų apklausų ir nurodė, kad D. Trumpo darbotvarkei pritaria 47% apklaustųjų, o nepritaria – 49%, t. y. padėtis pasikeitė nuo kovo pradžios, kai jo politikai pritarė 49% apklaustųjų, o nepritarė – 47%. 

Nors D. Trumpas tikina, kad palankus vėjas ir toliau pučia į jo bures, atrodo, kad po užtikrintos pergalės JAV prezidento rinkimuose jo sprendimai pamažu naikina entuziazmą ir jo paties partijoje. Nors kol kas balsai dar tylūs, artėjant vidurio kadencijos rinkimams arba blogėjant ekonominei situacijai, situacija gali pasikeisti iš esmės. Ir D. Trumpas gali būti priverstas šių balsų paisyti.