Kaune susirinko inovatyvių kelių ieškantys regioninio verslo atstovai

„Verslo žinių“ kartu su „TELE2“ bei ILTE organizuojamas renginys vyko verslo lyderių centre BLC. Jame kalbėta apie Kauno verslo DNR, lenktynes dėl patrauklumo darbuotojams, investicijų pritraukimą, efektyvumo auginimą ir kitus smulkiam bei vidutiniam verslui aktualius klausimus. Regiono įmonės ir organizacijos dalijosi savo istorijomis ir lyderystės pamokomis. Renginį moderavo Živilė Vaškytė – Lubienė, Tvarumo konsultacijų įmonės „Enough“ partnerė, tvarumo ir komunikacijos konsultantė.

Kai tradicinis finansavimas neveikia

Konferenciją pradėjo Nacionalinio plėtros banko ILTE Valdybos narė, Klientų ir finansavimo sprendimų tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė, pasidalijusi praėjusiais metais atlikto verslo finansavimo poreikio vertinimo išvadomis.

Tyrimas parodė, kad išorinis finansavimas buvo reikalingas 34 proc. Lietuvos verslo įmonių, o finansavimo trūkumas 20232024 m. siekė 5 mlrd. Eur arba 6 proc. šalies BVP. Pasak G. Gečiauskienės, smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansavimas sudaro 63 proc. visų ILTE pasirašytų sutarčių vertės.

„Mūsų vaidmuo – būti šalia įmonių, kai tradicinį finansavimą iš bankų, kredito unijų ir kitų finansų įstaigų joms gauti sunku. Siūlome ganėtinai įvairius SVV įmonėms skirtus verslo finansavimo sprendimus, prisidedančius prie konkurencingumo rinkoje augimo. Tai – paskolos naujos veiklos verslo pradžiai, verslo augimui, plėtrai, procesų efektyvinimui, atsinaujinančių energijos išteklių finansavimui, sprendimai, padedantys išspręsti nepakankamo ar nepatrauklaus finansų įstaigoms užstato problemą“, – sprendimus įmonėms pristatė ILTE valdybos narė.

Finansavimo spektras platus, tačiau verslininkai neretai dvejoja, kokios finansinės priemonės jiems tinkamiausios konkrečioje situacijoje ar įmonės raidos stadijoje.

„Tad šiais metais labai aktyviai keliaujame po skirtingus Lietuvos miestus ir kviečiame į gyvus susitikimus, kuriuose įmonės gali išsamiau sužinoti apie alternatyvius finansavimo šaltinius ir gauti atsakymus į visus jiems kylančius klausimus“, – dalinasi G. Gečiauskienė. 

Raktas – inovatyvumas

Apie nestandartinius efektyvumo didinimo būdus kalbėjo Edgaras Simonaitis, „Tele2“ verslo skyriaus vadovas. Visada pasiekiamas – ne metafora ir ne utopija, o veiklos efektyvumo raktas. Pasirodo, kiekvienas skambutis, į kurį neatsiliepiama, įmonėms vidutiniškai kainuoja apie 100 eurų. Kaip išvengti praleistų skambučių ir neprarasti klientų?

„Dažnai verslai investuoja į reklamą, tačiau praranda klientus dėl neefektyvaus skambučių valdymo. Tyrimai rodo, kad 86 proc. žmonių skambina daugiausia du kartus, 76 proc. nusprendžia kreiptis į konkurentus, jei negauna greito atsakymo, o 90 % klientų lieka nepatenkinti, jei turi laukti ilgiau nei 2 minutes, – kalbėjo E. Simonaitis. –  Gera žinia: sprendimas, leidžiantis kiekvienam skambučiui sulaukti atsako, o verslui – neprarasti potencialių pardavimų, yra. Tai – išmaniųjų skambučių valdymas.“

Jis pabrėžė, kad skambučių valdymas – tai ne tik greitas atsakymas į kliento poreikį, bet ir galimybė geriau pažinti savo klientą, o tai leidžia didinti konversijas, verslo pajamas ir bendrą sėkmę.

Inovatyvaus požiūrio svarbą akcentuoja ir Laurynas Jokužis, „Elinta Motors“ vadovas, kuris su komanda visiškai transformavo įmonių grupę – nuo tradicinės prekybinės veiklos perėjęs prie technologinių sprendimų ir inovacijų kūrimo, apyvartą padidino beveik 9 kartus.

„Elintos įmonių grupės strategija kardinaliai pasikeitė 2010 metais, kai prisijungiau prie savo šeimos verslo. Mano pagrindinis tikslas buvo surasti naujas, inovatyvias veiklos kryptis, kuriančias aukštą pridėtinę vertę“, – pasakojo L. Jokužis.

Daugiau nei verslas

Po pietų buvo galima išgirsti „ACC Distribution“, „Acme grupės“, „Aconitum“, „Son de Flor“ proveržio istorijas bei jų verslo kelionių iššūkius. Apie modernumo virsmą kalbėjo ir Kauno „Ąžuolyno“ bibliotekos  direktorė.

„Kurdami modernizuotos bibliotekos viziją, ieškojome savo tapatumo, diskutavome su bendruomene ir komunikacijos profesionalais, kūrėme interjero dizaino koncepciją ir vertinome istorinę Ąžuolyno reikšmę. Taip gimė „Biblioteka parke – parkas bibliotekoje“. Atradome save kaip nuotykių ieškotojus ir kviečiame intelektualiems nuotykiams bei atradimams visus kauniečius ir miesto svečius!“ – pasakojo direktorė Edita Urbonavičienė.

Apie tai, kaip išnyksta ribos tarp verslo ir kultūrinių reiškinių, kalbėjo prekių ženklo „Son de Flor“ bendraįkūrėja Vaida Ribinskaitė:

„Kai kurie prekių ženklai tampa ne tik gaminiais ar paslaugomis, bet ir platesniu kultūriniu reiškiniu. Tai įvyksta tada, kai jie perteikia aiškias vertybes, su kuriomis žmonės gali tapatintis, ir kuria bendruomenę, jungiamą ne vien produkto, bet ir idėjos. „Son de Flor“ yra vienas tokių pavyzdžių – tai ne tik lino drabužiai, bet ir požiūris į madą, tvarumą, estetiką. Nesiekiame vien parduoti, skatiname sąmoningą vartojimą, lėtesnį, apgalvotą požiūrį į madą. Tokia filosofija pritraukia žmones, vertinančius ne vien stilių, bet ir gyvenimo būdą, todėl ilgainiui mūsų prekės ženklas, panašu, tapo savotišku judėjimu, telkiančiu bendruomenę." 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2963?placement=

Projektas „Verslo kelionė“ apima keturis Lietuvos miestus, juose suburdamas regiono verslininkus, kultūros bei valdžios atstovus. Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis kalba apie tai, kas aktualu ne tik vietos įmonėms, bet ir visiems mažo bei vidutinio verslo atstovams.