JAV prezidentas Ukrainai: apie NATO galite pamiršti, tikriausiai dėl to viskas ir prasidėjo

Antradienio įvykius galite rasti čia.

• Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija neketina sustoti, kol „neišvaduos“ keturių Ukrainos regionų.
• Pasak D. Trumpo, Kyjivas iš susitarimo dėl naudingų iškasenų, kuriame saugumo garantijų nėra, gaus „karinę įrangą bei teisę kovoti toliau“.
• Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, sako, kad šis sandoris – tik platesnio susitarimo pradžia, ir tikisi, kad galiausiai Vašingtonas garantijas suteiks.
• „New York Times“ kalbinti ekspertai tokį JAV elgesį vadina „reketu ir šantažu“ bei bandymu verslininko taktiką pritaikyti tarptautiniams santykiams.

Baigiame pildyti trečiadienio įvykių juostą

Naujausias žinias pranešime ketvirtadienį ryte. 

D. Trumpas vėl gyrė V. Putiną

D. Trumpas, kalbėdamasis su žurnalistais per pirmąjį savo kabineto posėdį, sakė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra „labai protingas, labai gudrus žmogus“.

JAV prezidentas pridūrė, kad V. Putinas neketino nutraukti karą, kol jis negrįžo į Baltuosius rūmus.

„Jei nebūčiau išrinktas, jis ir toliau eitų per Ukrainą“, – teigė D. Trumpas.

Paklaustas, ar V. Putinui teks daryti nuolaidų derybose, D. Trumpas atsakė: „Taip, jam teks“.

M. Rubio: europiečiai neturėtų baimintis dėl NATO ateities

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Europos gyventojai neturėtų baimintis dėl NATO ateities, rašo BNS. 

Šie jo komentarai nuskambėjo po to, kai Vokietijos visuotinius rinkimus laimėjęs konservatorių lyderis Friedrichas Merzas pareiškė neturįs „jokių iliuzijų“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ir pridūrė, kad „nepriklausomybė nuo JAV“ gynybos srityje yra strateginė būtinybė.

„Mano reakcija yra tokia: NATO nėra pavojuje“, – trečiadienį transliuotame interviu per televiziją „Fox News“ sakė M. Rubio, paklaustas apie F. Merzo komentarus.

„Vienintelis dalykas, dėl kurio NATO kyla grėsmė, yra tai, kad turime NATO sąjungininkių, kurios beveik neturi kariuomenių arba kurių kariuomenės yra nelabai pajėgios, nes 40 metų tam neskyrė jokių pinigų“, – tęsė JAV valstybės sekretorius. 

„Mes nesakome, kad turite veikti savarankiškai. Mes sakome, kad reikia daryti daugiau. Tai jų žemynas, tiesa?“ – pareiškė M. Rubio. 

Pasak jo, D. Trumpo raginimas Europos sąjungininkėms didinti išlaidas gynybai atitinka ilgalaikius įvairių buvusių JAV administracijų reikalavimus.

Sausio mėnesį D. Trumpas paragino NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

D. Trumpas: Ukraina gali „pamiršti“ apie prisijungimą prie NATO

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atmetė Ukrainos siekį prisijungti prie NATO ir dar kartą pakartojo Rusijos teiginius, esą būtent tai buvo Maskvos prieš trejus metus pradėtos plataus masto invazijos į šalį priežastis.

„Apie NATO galite pamiršti, – sakė D. Trumpas. – Manau, kad tikriausiai dėl to viskas ir prasidėjo.“

Jis taip pat sakė, kad Europa, o ne Jungtinės Valstijos turėtų suteikti saugumo garantijas Ukrainai. 

Pasak jo, preliminariame Ukrainos ir JAV susitarime dėl retųjų žemių iškasenų Vašingtono saugumo garantijos Kyjivui nėra numatytos.

„Aš neketinu suteikti didesnių saugumo garantijų, – sakė D. Trumpas. – Europa tai padarys, nes (... ) Europa yra jų kaimynė, bet mes ketiname užtikrinti, kad viskas vyktų gerai.“

Kartu jis teigė, kad tai, jog amerikiečiai dirbs išgaunant iškasenas, „automatiškai bus užtikrintas saugumas, nes niekas nesipyks su mūsų žmonėmis, kai mes ten būsime“. 

D. Trumpas patvirtino, kad penktadienį susitiks su V. Zelenskiu 

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad penktadienį Vašingtone priims savo kolegą iš Ukrainos Volodymyrą Zelenskį.

„Prezidentas Zelenskis atvyks penktadienį, tai jau patvirtinta“, – trečiadienį pareiškė respublikonas. 

Anksčiau pranešta, kad Ukraina susitarė su JAV dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų ir gali jį pasirašyti jau penktadienį. Kyjivas savo ruožtu tikisi, kad dėl to Vašingtonas ateityje suteiks jam saugumo garantijų.

V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad siūlomas sandoris su Jungtinėmis Valstijomis yra platesnio masto susitarimo pradžia.

Atšauktas M. Rubio ir K. Kallas susitikimas

Pasak Europos Komisijos atstovo spaudai, ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas vizito Vašingtone metu nesusitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio „dėl tvarkaraščio problemų“.

„Vyriausioji įgaliotinė ir vicepirmininkė Kaja Kallas vasario 26–27 d. lankosi Vašingtone. Ji susitiks su JAV senatoriais ir kongresmenais aptarti Rusijos karo prieš Ukrainą ir transatlantinių santykių“, – sakė atstovas spaudai.

Pirmadienį K. Kallas teigė, kad susitikimas su M. Rubio planuojamas.

„Atrodo, kad D. Trumpo administracija nepraleidžia progos parodyti, kad jiems ES nėra žaidėja“, – atšauktą susitikimą „Politico“ komentavo vienas ES diplomatas.

K. Kallas kritiškai vertina naujosios JAV administracijos elgesį Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu, JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu įvertino kaip „nuolaidžiavimą“.

ES inicijuoja naują priemonę ginklų gamybai paspartinti

Europos Sąjunga kuria naują priemonę, skirtą paspartinti pagrindinių ginklų, tokių kaip raketos, dronai ir integruota oro gynyba, gamybai, praneša politico.com.

Taip pat bus siekiama sušvelninti fiskalines taisykles, kad šalys galėtų išleisti daugiau lėšų, o bankai noriau skolinti gynybos projektams, antradienį sakė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė. Ji ketina aktyvuoti ES išimtį, kuria remiantis išlaidos gynybai nėra įskaičiuojamos į Bendrijos skolą.

„Turėtume sudaryti sąlygas tikslingesnėms ir veiksmingesnėms išlaidoms gynybai, naudodamiesi tam skirta priemone“, – sakė U. von der Leyen žurnalistams.

„Daugiausia dėmesio bus skiriama Europos strateginės svarbos pajėgumų sritims, pavyzdžiui, Europos integruotai oro gynybai, tikslaus smūgio pajėgumams, bepiločiams lėktuvams ir nepilotuojamiems orlaiviams, raketoms ir šaudmenims, žinoma,  ir dirbtinio intelekto kariniam panaudojimui“, – sakė ji.

Komisijos pirmininkės komentarai pasirodė Europos sostinėms stengiantis sustiprinti savo gynybos pajėgumus ir sukurti atsaką į Rusijos keliamą grėsmę, nes didėja nerimas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradeda bendradarbiauti su Kremliumi.

Kovo 2 d. Londone ir kovo 6 d. Briuselyje Europos vadovai susitiks aptarti bendrų gynybos ir saugumo planų.

Už gynybą atsakingas Komisijos narys Andrius Kubilius siekia parengti ES pramonės produkcijos planą, kuris padėtų ES šalims organizuoti ginklų gamybą ir nustatyti jos prioritetus.

Kovo 19 d. Europos Komisija pristatys politinį dokumentą dėl Europos gynybos ateities, kuriame, kaip tikimasi, bus pateiktas bendros karinės įrangos kūrimo prioritetų sąrašas ir finansavimo galimybės.

G. Meloni: taikai Ukrainoje būtinos saugumo garantijos, kad ir Europos šalys jaustųsi saugios

Giorgia Meloni, Italijos ministrė pirmininkė, trečiadienį pareiškė, kad į bet kokį taikos susitarimą Ukrainoje turi būti įtrauktos saugumo garantijos, kurios būtų įgyvendinamos NATO kontekste. 

Taika Ukrainoje „gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Kyjivui bus suteiktos tinkamos saugumo garantijos, kad tai, ką matėme per pastaruosius trejus metus, nepasikartotų“, sakė ji po susitikimo su Romoje viešinčiu švedų premjeru.

Pasak premjerės, tokios garantijos yra privalomos, „kad didžiausią grėsmę jaučiančios Europos šalys galėtų jaustis saugios“.

Šie Italijos premjerės komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija bando įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą suteikti Ukrainai saugumo garantijas bet kokiame taikos susitarime su Rusija. 

Taikos Ukrainoje atveju Londonas ir Paryžius šalyje norėtų dislokuoti iki 30.000 Europos taikdarių. 

Jie nori, kad D. Trumpas suteiktų patvirtinimą, jog JAV teiks šių taikos palaikymo pajėgų saugumo garantijas, įskaitant oro erdvės apsaugą, žvalgybą ir logistiką.

D. Trumpas šokiravo Ukrainą ir jos sąjungininkus Europoje pareiškęs, kad yra pasirengęs atnaujinti diplomatiją su Rusija ir derėtis dėl karo Ukrainoje pabaigos – be paties Kyjivo.

„Europa turi turėti drąsos konkrečiam darbui, siekiant sutvirtinti tą Europos ramstį Atlanto aljanse, apie kurį kalbame jau ilgą laiką, ir kuris turi papildyti Šiaurės Amerikos ramstį, – teigė G. Meloni.  – Kad tai pasiektume, akivaizdu, kad turime išleisti daugiau“.

Italijos žiniasklaida praneša, kad G. Meloni dešiniojo sparno koalicinė vyriausybė už uždarų durų svarstė galimybę siųsti italų karius prisidėti prie NATO taikos palaikymo pajėgų.

V. Zelenskis: retųjų iškasenų susitarimas gali būti didelė sėkmė

Komentuodamas leidimo naudotis pajamomis iš Ukrainos naudingųjų iškasenų esmę žurnalistams Kyjive Volodymyras Zelenskis teigė, jog šio susitikimo siekis yra užsitikrinti tolesnę JAV paramą.

„Šis susitarimas yra tik pradžia, struktūra, jis gali tapti didele sėkme. Tačiau ar jis virs sėkme, priklausys nuo pokalbio su prezidentu Donaldu Trumpu,“– V. Zelenskį cituoja BBC.

Jis pridūrė sieksiantis, kad bet kokie būsimi dvišaliai susitarimai būtų susieti su saugumo garantijomis Ukrainai.

V. Zelenskis tikisi penktadienį nuvykti į Vašingtoną ir susitikti su Jungtinių Valstijų prezidentu, praneše agentūra BNS.

Pagrindinės temos, kurias Ukrainos prezidentas nori aptarti su D. Trumpu, yra tai, ar JAV planuoja nutraukti karinę pagalbą ir, jei taip, ar Ukraina galės įsigyti ginklų tiesiogiai iš JAV.

Jis taip pat nori žinoti, ar Ukraina galės naudotis įšaldytu Rusijos turtu investicijoms į ginklus ir ar Vašingtonas planuoja panaikinti sankcijas Rusijai.

Anksčiau Denisas Šmyhalis, Ukrainos ministras pirmininkas, patvirtino, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos preliminariai susitarė JAV prieigos prie Ukrainos retųjų žemių iškasenų.

„Paliaubos be garantijų nebus efektyvios, – „Bloomberg“ cituoja V. Zelenskį. – Vienintelis būdas bagti karą yra tokiu būdu, kad jis rytoj neatsinaujintų.“

Karo analitikas: Rusija atsigautų per 3-4 metus, bet Baltijos šalims, Moldovai, Sakartvelui yra grėsmė

Šiuo metu Rusija yra nustekenta karo. Tam, kad ji išdrįstų demonstruoti agresiją prieš NATO prireiktų dar 3-4 metų, kol ji atkurtų savo karinius pajėgumus. Tačiau galėtų pasiryžti užpulti nedidelę šalį, pavyzdžiui, Moldovą, sako Michaelis Clarke'as, Londono karališkojo koledžo karo ir saugumo analitikas, praneša news.sky.com

„Trijų-keturių brigadų užtenka atlikti operacijoms, kurias mes matytume jau kaip keliančias grėsmę, – sakė M. Clarke'as. – Rusijos Juodosios jūros laivyno pajėgos nukentėjo, tačiau, pavyzdžiui, Ramiajame vandenyne, Šiaurės jūroje esantys laivai – geros būklės. Nenukentėjo ir jų oro pajėgos – jos beveik neįsitraukė į šį karą.“

Grėsmė, pasak eksperto, kyla Moldovai, nes jos Padniestrės regione yra rusiškai kalbančiųjų ir Rusija jau anksčiau ten yra nelegaliai atsiuntusi savo karių. 
Taip budrus turėtų būti Sakartvelas, nes šioje šalyje Rusija gali skleisti savo įtaką per prorusišką „Gruzijos svajonės“ partiją, nors vis dar tęsiasi protestai už demokratinę šalies kryptį. 

Baltijos šalims grėsmė kyla todėl, kad V. Putinas jas vis dar mato kaip „Rusijos imperijos“ dalį, o Latvijoje ir Estijoje egzistuojant didelėms rusakalbių grupėms, taip pat gali tuo pasinaudoti. 

V. Zelenskis patvirtino, kad dabartiniame susitarimo projekte saugumo garantijų nėra

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad tikisi, jog pradinis susitarimas su JAV dėl naudingųjų iškasenų „paskatins tolesnius susitarimus“, tačiau patvirtino, kad kol kas nesusitarta dėl Amerikos saugumo garantijų.

Kalbėdamas su BBC jis užsiminė apie bendrai su JAV valdomą fondą, į kurį būtų įnešama 50% Ukrainos pajamų iš gamtinių išteklių, tačiau priduria, kad „dar per anksti kalbėti apie pinigus“.

„Norėjau, kad dokumente būtų bent sakinys dėl saugumo garantijų Ukrainai, ir svarbu, kad jis ten atsirado“, – pridūrė V. Zelenskis.

Kalbėdamas apie ankstesnius Donaldo Trumpo reikalavimus Ukrainai grąžinti milijardus dolerių už karinę pagalbą, kurią JAV iki šiol suteikė, V. Zelenskis sako, kad pagal susitarimą Ukraina „negrąžins nė 10 centų“.

Ukrainos vadovas sako, kad jei penktadienį apsilankys Baltuosiuose rūmuose, jis ketina labai tiesmukai paklausti, ar Amerika ir toliau rems Ukrainą, ar ne.

BBC paklausus, ar V. Zelenskis nepasirašys dabartinio susitarimo, jei D. Trumpas nepasiūlys norimų saugumo garantijų, jis atsakė:„Noriu rasti kelią į NATO ar kažką panašaus“, pridurdamas: „jei negausime saugumo garantijų, neturėsime paliaubų, niekas neveiks, absoliučiai niekas“.

Kyjivas: ties Pokrovsku vykdomas kontrpuolimas

Ukrainos pajėgos trečiadienį teigė, jog pradėjo sėkmingą kontrpuolimą rytiniame Donecko regione ir išlaisvino Kotlynės kaimą netoli itin svarbaus transporto ir logistikos centro Pokrovsko, rašo naujienų agentūra BNS. 

Kovos tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų netoli strategiškai svarbaus kasybos miesto Pokrovsko, esančio prie geležinkelių, kuriais ukrainiečių kariuomenė aprūpinama visoje fronto linijoje, yra vienos aršiausių nuo Kremliaus plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.

„Šios gyvenvietės užėmimas būtų leidęs okupantui pasiekti greitkelį Pokrovskas–Dnipras, tad priešas pasiuntė nemažai jėgų ją užimti“, – socialiniuose tinkluose teigė į šią operaciją įsitraukęs dalinys.

Maskvos pajėgos atkirto pagrindinį tiekimo kelią iš rytų į vakarus – greitkelį M04/E50, einantį link fronto linijos Rytų Ukrainoje.

Ukrainos karo stebėtojai teigė, kad rusų pajėgos sausį kontroliavo Kotlynę, tačiau Maskva niekada oficialiai nepareiškė užėmusį šį kaimą. 

Ukrainos karinių oro pajėgų 25-oji atskiroji Sičeslavsko oro desanto brigada teigė ją išlaisvinusi.

Atskirai Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos perėmė dar dviejų Kursko srities, kur praėjusių metų rugpjūtį Ukrainos pajėgos surengė netikėtą puolimą, kaimų kontrolę.

Kyjivas tikisi, kad per derybas, kuriomis siekiama nutraukti kovas, galės išmainyti jo kontroliuojamą Kursko srities dalį.  

Ukraina: JAV remia „saugumo garantijas“ Ukrainai

Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis sakė, kad per dvi savaites trukusias intensyvias derybas su JAV buvo susitarta dėl „faktiškai galutinio“ susitarimo dėl naudingųjų iškasenų varianto. Šalies premjeras paviešino kelias susitarimo detales.

Kalbėdamas Ukrainos televizijai, D. Šmyhalis nurodė, kad preliminariame JAV ir Ukrainos susitarime numatyta, jog bus įsteigtas „investicinis fondas“, skirtas Ukrainos atstatymui.

Kyjivas ir Vašingtonas šį fondą valdys „vienodomis sąlygomis“, pridūrė šalies premjeras, pabrėždamas, kad JAV dokumente remia Ukrainos pastangas gauti saugumo garantijas.

„Nei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nei šalies vyriausybė nesvarstys ir nepasirašys susitarimo be saugumo garantijų Ukrainai“, – sako D. Šmyhalis.

Anot Ukrainos premjero, vienoje iš preliminaraus susitarimo nuostatų teigiama, jog „JAV vyriausybė remia Ukrainos pastangas gauti saugumo garantijas, reikalingas ilgalaikei taikai sukurti“.

Jis sako, kad Ukraina nori, jog tokios saugumo garantijos būtų grindžiamos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio praėjusių metų „taikos planu“, kuriame Ukrainai numatyta „narystė NATO arba kitos tvirtos saugumo garantijos“.

D. Šmyhalis taip pat pranešė, kad šiandien įvyks Ukrainos vyriausybės posėdis, kuriame bus peržiūrėtas preliminaraus susitarimo tekstas.

G. Paluckas apie susitarimą tarp JAV ir Ukrainos – tai žingsnis į priekį

Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) susitarimas dėl naudingųjų iškasenų yra žingsnis į priekį, kalbant apie galimus paliaubų ar taikos susitarimus, sako premjeras Gintautas Paluckas.

„Su vertinimai niekada nereikia skubėti, kai mes girdime JAV poziciją vienu ar kitu klausimu, bet, matyt, reikėtų į tai (susitarimą – BNS) žiūrėti kaip į galimybę judėti į priekį, nes tai nėra nei paliaubos, nei taikos susitarimo pradžia, bet tai yra tam tikras žingsnis, kuriuo, beje, prieš savaitę visi abejojo. Tai yra žingsnis į priekį, kuris sukuria prielaidas šnekėtis ir toliau, tiek dėl paliaubų, tiek dėl taikos“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas.

Lenkija Ukrainai perka „Starlink“

Lenkija Ukrainai užsakė papildomus 5.000 „Starlink“ terminalų, antradienį pranešė Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis.

„Mes užsakome papildomus 5.000 „Starlink“ (...) Jie jau iš dalies apmokėti ir bus pasiųsti į Ukrainą (...) per ateinančias savaites ar mėnesius“, – pridūrė vicepremjeras.

K. Gawkowskis pabrėžė kritiškai svarbų „Starlink“ vaidmenį užtikrinant saugumą ir pilietinėje, ir karinėje sferose. Jis pridūrė, kad Varšuva padengia Ukrainos interneto prenumeratos kainas, tokiu būdu paversdama šalį „didžiausia Ukrainos saugumo rėmėja Europoje“.

Plačiau apie tai galite skaityti čia. 

S. Lavrovas: Rusija neketina sustoti ties dabartine fronto linija

Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, kalbėdamas spaudos konferencijoje Dohoje, Katare, pareiškė, jog jo šalis neketina įšaldyti karo ir sustoti ties dabartine fronto linija, praneša BBC. 

Rusija esą kovos, iki kol užims visus keturis regionus, kuriuos mano esant jos teritorija: Donetską, Luhanską, Chersoną ir Zaporižią. Maskvos pajėgos kontroliuoja dalį, tačiau ne visą šių Ukrainos regionų teritoriją. 

„Kai kurie sako: gerai, nubrėžkime liniją ten, kur ji dabar yra (fronto linija – VŽ). Ta dalis bus Rusijai, ta – Ukrainai. Pirmiausia, to nebus – turime konstituciją, kurioje išreikšta žmonių valia,“ – pareiškė S. Lavrovas. 

Jis pridūrė, kad tai, kas liko turi būti „išvaduota nuo rasistinių įstatymų“. 

D. Tuskas netiesiogiai pasiuntė žinutę JAV prezidentui

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį rytą suorganizuotame virtualiame susitikime su Europos lyderiais papasakojo apie savo neseniai įvykusį vizitą Vašingtone. Kol kas pranešimų iš šio pokalbio nėra, tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, tiesiogiai nepaminėdamas JAV prezidento, socialiniame tinkle „X“ paskelbė tokią žinutę.

„Netikrumas, nenuspėjamumas, susitarimai. Ar tikrai tai yra taisyklės, kuriomis turėtų būti grindžiama naujoji pasaulio tvarka?“, – retoriškai klausė D. Tuskas.

Ministrė: paliaubas Ukrainoje užtikrinančios Europos pajėgos įmanomos tik su JAV parama

Dovilė Šakalienė, Lietuvos krašto apsaugos ministrė, sako, kad Europos pajėgų siuntimas į Ukrainą užtikrinti paliaubų laikymosi įmanomas tik tuo atveju, jei jas remtų Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).

„Galima kalbėti tik apie bendrą sprendimą – JAV parama Europos pajėgoms, labai aiškiai susidėliojant, kaip konkrečiai mes reaguotume, koks būtų mandatas, kokia būtų reakcija, esant ugnies nutraukimo pažeidimui“, – BNS trečiadienį sakė D. Šakalienė.

„Tai turi būti bendras veikimas, JAV paramos formos – užtikrinimas, kad jie imtųsi reaguoti Rusijai pažeidus ugnies nutraukimo susitarimą, kaip tas užtikrinimas konkrečiai atrodytų, kaip matote, vyksta intensyvios diskusijos“, – teigė ji.

Kaip rašė BNS, šią savaitę kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono perspėjo JAV kolegą Donaldą Trumpą, kad taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo, ir paragino JAV paremti bet kokį galimą Europos taikdarių dislokavimą, kuriuo būtų siekiama išsaugoti taikos susitarimą.

Daugiau skaitykite čia.

S. Lavrovas apie taikdarių pajėgas Ukrainoje: tai tuščios kalbos

Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, kalbėdamas Dohoje pareiškė, kad Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės iniciatyva dislokuoti Ukrainoje taikdarių pajėgas esą yra „tuščios kalbos“. 

„Tai tik apgaulė, padėsianti Ukrainai labiau apsiginkluoti. Taikdariai patrauktų Ukrainą į NATO ir visiškai sunaikintų čia gyvenančių rusakalbių teises,“ – propagandines Rusijos klišes kartojo S. Lavrovas. Jį cituoja „Sky News“. 

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, anksčiau tikino, jog esą tiesiai paklausė Rusijos prezidento Vladimiro Putino apie Europos taikdarius karius Ukrainoje ir pastarasis tam neprieštaravo. Amerika pati ragina Europą prisiimti didesnį indėlį už Ukrainą ir teigė, kad būtent europiečiai turėtų užtikrinti, kaip laikomasi paliaubų susitarimo. 

Prancūzija tikisi, kad JAV parems Europos taikos palaikymo misiją Ukrainoje

Prancūzijos finansų ministras Ericas Lombardas „Bloomberg“ teigė, jog tikisi, kad JAV suteiks paramą Europos kariams, kad šie padėtų palaikyti taiką, kai Ukraina ir Rusija susitars dėl paliaubų.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos Europos šalys yra pasirengusios siųsti karius paliauboms užtikrinti, interviu „Bloomberg“ televizijai Keiptaune, kur dalyvauja 20-ies finansų vadovų grupės susitikime, sakė Prancūzijos finansų ministras.

„Tačiau jei norime, kad paliaubų būtų laikomasi, mums reikia JAV paramos. Manau, kad amerikiečiai su tuo sutinka“, – sakė E. Lombardas.

Šios savaitės pradžioje E. Lombardas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vyko į Vašingtoną aptarti Ukrainos ir prekybos klausimų su savo kolegomis iš JAV, įskaitant D. Trumpą ir iždo sekretorių Scottą Bessentą. 

Ukrainos parlamentarė: mes neįsivaizduojame, kas tame susitarime

Dauguma Ukrainos parlamento narių nežino, koks yra JAV ir Ukrainos susitarimo dėl naudingų iškasenų naudojimo turinys. 

Taip Ukrainos parlamentarė Marija Jonova sakė BBC.

„Prieš pasirašant susitarimą, prisiimant įsipareigojimus visos Ukrainos vardu, parlamentas turėtų apie tai sužinoti. Todėl pakvietėme ministrą pirmininką paaiškinti, kas vyksta tarp šių dviejų šalių. Esame Ukrainos žmonių atstovai, manau, turime teisę žinoti,“ – sakė M. Jonova.

L. Kojala apie JAV ir Ukrainos susitarimą: yra ir pozityvių ženklų

Linas Kojala, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius, pastebėjo, kad JAV ir Ukrainos susitarimas neapima mineralinių išteklių, kurie jau generuoja pajamas Ukrainos biudžetui. 

Vis dėlto susitarime nėra jokios nuorodos į JAV saugumo garantijas, kurių Kyjivas iš pradžių reikalavo. Be to, lieka neatsakyti svarbūs klausimai, pavyzdžiui, kokia bus JAV dalis fonde ir kokiomis sąlygomis bus sudaromi „bendros nuosavybės“ susitarimai – šios detalės turės būti išspręstos vėlesnėse derybose.

Visgi, anot politologo, sąlygos atrodo Ukrainai ženkliai palankesnės, nei pirminės, kurias buvo pateikusi D. Trumpo administracija. Ekspertas įžvelgia ir pozityvių ženklų:

• Išteklių geopolitinis panaudojimas buvo Ukrainos iniciatyva, siekiant sudominti JAV. J. Bideno administracijai tai nebuvo aktualu; D. Trumpo komandos retorikoje toks susitarimas buvo pristatomas kaip gyvybės ir mirties klausimas dvišaliams santykiams.
• Potencialios kapitalo investicijos ir grąža kurs JAV interesą, atsietą nuo vertybinių politikos elementų.
• Jei sąlygos Ukrainą tenkina, tai gali prisidėti ir šalies atstatymo.
• Susitarimas iliustruoja, kad aštri ir kitą pusę dramatiškai spaudžianti D. Trumpo retorika, jei nėra nusileidžiama, gali vesti prie konsensuso.
• Susitarimas sukurs terpę V. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimui Vašingtone – potencialiai anksčiau, nei su V. Putinu.

Rusijos spaudos atstovas JAV ir Ukrainos susitarimo nekomentavo

„The Guardian“ praneša, jog tradicinėje spaudos konferencijoje Kremliaus spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas atsisakė pakomentuoti susitarimą tarp JAV ir Ukrainos dėl jos naudingųjų iškasenų naudojimo. 

Agentūra BNS praneša, kad Kremlius laukia oficialaus patvirtinimo, jog Jungtinės Valstijos ir Ukraina susitarė dėl svarbaus naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų.

„Kol kas jokių oficialių pareiškimų šiuo klausimu nėra. Tik girdėjome, kad Zelenskis penktadienį išvyks į Vašingtoną, – žurnalistams teigė D. Peskovas. – Tikriausiai bus mėginama šį vizitą paversti reikšmingu“.

Pirmadienį Vladimiras Putinas buvo pateikęs pasiūlymą parduoti retuosius metalus iš okupuotų Ukrainos teritorijų JAV įmonėms. 

Dmitrijus Peskovas taip pat teigė, jog pasiruošimas aukščiausių JAV ir Rusijos vadovų deryboms vyksta, tačiau kol kas nėra suplanuotas joks konkretus skambučio laikas.

Rusija per naktį į Ukrainą paleido 177 dronus

Ukrainai ir JAV susitarus dėl šalies naudingųjų išteklių, Rusija trečiadienį į Ukrainą paleido 177 dronus, žuvo vienas žmogus, dar mažiausiai keturi buvo sužeisti, be to, padaryta žalos energetikos objektams, pranešė pareigūnai, juos cituoja agentūra BNS. 

Kyjivo regiono valdžia pranešė, kad sostinės pakraštyje vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.

„Per gaisro gesinimo operaciją Bučos rajone esančiame dviejų aukštų privačiame name buvo rastas žuvusios moters kūnas“, – sakė Mykola Kalašnykas, gubernatorius.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive buvo sužeisti du žmonės ir kad vienas dronas pataikė į devynių aukštų gyvenamąjį namą.

Didžiausia privati Ukrainos energetikos bendrovė DTEK teigė, kad Dnipropetrovsko srityje buvo apgadintas vienas iš jos įrenginių, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Anksčiau trečiadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad praėjusią naktį virš Rusijos regionų ir aneksuoto Krymo numušė 128 ukrainiečių dronus – tai viena didžiausių tokių atakų nuo plataus masto karo pradžios.

Abiejų pusių dronų atakos tapo karo, kuris tęsiasi jau ketvirtus metus, kasdienybe.

Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas, atsakydamas į Rusijos vykdomus miestų ir energetikos infrastruktūros bombardavimus, suintensyvino antskrydžius prieš Rusijos teritorijoje esančius energetikos ir karinius objektus.

Ukrainos dronų atakos taip pat buvo nukreiptos į Rusijos Briansko ir Kursko sritis, kurios ribojasi su Ukraina.

Rusijos žiniasklaida ar valdžios institucijos kol kas nepranešė apie jokius didesnius nuostolius.

Tačiau už dezinformaciją atsakingas Ukrainos saugumo tarybos pareigūnas Andrijus Kovalenka teigė, kad buvo užpultas Rusijos Tuapsės uostas. A. Kovalenka sakė, kad šis miestas yra svarbus Rusijos krovinių uostas, kuriame yra vienas didžiausių šalies naftos terminalų.

„The New York Times“ kalbinti ekspertai: tai reketas ir šantažas

Nė vienas iš leidinio „The New York Times“ apklausų Vakarų ekspertų negalėjo prisiminti precedento, kuomet JAV ar bet kuri kita šalis karo metu iš savo partnerio reikalautų „susimokėti“. Ekspertai griežtai smerkia tokią JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką.

Taikos susitarimų ekspertė Virginia Paige Fortna teigė, kad Ukrainai pateiktas reikalavimas atsisakyti pajamų iš savo žemės turtų, kai šalis yra sunkioje padėtyje, „atrodo kaip Amerikos reketas“.

Stephenas A. Cookas, idėjų kalvės „Council on Foreign Relations“ analitikas, taip pat pabrėžė, kad tai Ukrainos šantažas.

„D. Trumpo požiūris kardinaliai skiriasi nuo įprastos Amerikos užsienio politikos linijos“, – rašo leidinys.

Žinoma, yra daugybė atvejų, kai JAV naudojo savo karinę galią Amerikos ekonominiams interesams apsaugoti. Pavyzdžiui, prieigos prie naftos užtikrinimas buvo pagrindinis Amerikos politikos Vidurio Rytuose ramstis, ypač kai JAV gynė Kuveitą nuo Irako invazijos.

„Tačiau JAV niekada nesakė Kuveitui: Ei, jūs turite už tai sumokėti“, – teigė S. A. Cookas.

Anot ekspertų, tokia D. Trumpo taktika rodo, jog jis bando pritaikyti verslininko, padariusio karjerą nekilnojamojo turto srityje, išmoktas pamokas tarptautiniuose santykiuose. Tačiau tarptautinių santykių analitikai pastebi, kad užsienio politika veikia remiantis visai kita logika.

„Tarptautiniuose santykiuose autoritetas yra svarbiausias galios elementas. Autoritetas priklauso nuo to, ar šalis laikosi savo pažadų. Praradus savo patikimumą priešiškos šalys yra labiau linkusios išbandyti ribas“, – pažymi ‚„New York Times“.

Ekspertai teigia, kad tokia D. Trumpo diplomatija siunčia sąjungininkams žinią, kad JAV negalima pasitikėti, jog ji padės savo draugams ar laikysis savo įsipareigojimų.

„O priešiškoms šalims tai žinutė, kuri gali turėti dar rimtesnių pasekmių: Jungtinės Valstijos yra pasirengusios trumpalaikę finansinę naudą iškelti aukščiau už ilgalaikius interesus“, – užbaigia S. A. Cookas. 

Latvių ministrė: V. Putinas taikos derybose sieks to, ko nepasiekė karu

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė antradienį įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taikos derybose bandys pasiekti tai, ko negalėjo pasiekti kare prieš Ukrainą: susilpninti Jungtines Valstijas ir atgauti kaimynės kontrolę, praneša agentūra BNS.

Su naujienų agentūra AP B. Bražė kalbėjo šią savaitę vykstant intensyvioms deryboms tarp Europos lyderių ir Jungtinių Valstijų, kurių prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė surengti tiesiogines derybas su Rusija ir į pradines diskusijas nepakviesti Ukrainos bei jos sąjungininkių Europoje.

B. Bražė pažymėjo, kad 140 mln. gyventojų turinti Rusija nuo 2014 metų, kai aneksavo Krymą, ir nuo 2022-ųjų vasario, kai pradėjo didelio masto invaziją, sugebėjo užimti mažiau nei 20% Ukrainos, turinčios 40 mln. gyventojų. Pasak latvių ministrės, V. Putinui nepavyko susilpninti JAV ir jų vadovaujamos NATO ar nuversti demokratinės vyriausybės Kyjive.

Tad kalbant apie taikos siekį, jos nuomone, „sunkumai yra susiję su rusais, nes būtent rusai nori sumažinti JAV galią ir (...) susilpninti JAV bendrai pasaulyje“.

Daugiau skaitykite čia. 

Buvęs Švedijos premjeras: susitarimas, panašu, daro D. Trumpą laimingu

Carlas Bildtas, buvęs Švedijos premjeras, šiuo metu idėjų kalvės „European Council on Foreign Relations“ analitikas, BBC radijui teigė, kad susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų išteklių, panašu „daro Donaldą Trumpą laimingu, nors jis JAV greitu metu tikrai neatneš didelių pinigų.“

C. Bildtas priminė, jog pirmiausia reikės pastatyti retųjų žemės mineralų kasyklas, kas kainuos, o pelną jos pradės nešti „po kelerių metų ateityje.“

Ukrainos ministerijos patarėjas: šis pasiūlymas buvo mūsų pergalės plane

Jurijus Sakas, Ukrainos strateginės pramonės ministerijos patarėjas, BBC radijui sakė, jog naudojimosi Ukrainos naudingosiomis iškasenomis susitarimas buvo Ukrainos idėja, dar 2024 m. pristatyta kaip  prezidento Volodymyro Zelenskio parengto „pergalės plano“ dalis.

Žurnalisto paklaustas, ar JAV bei Ukrainos santykiai perėjo į „sandorių“ etapą, J. Sakas teigė, jog abi šalys stengiasi „išlikti pragmatiškos“.

Kita vertus, jis sutinka, kad susitarime yra punktų, kurie nepatinka vienai ar kitai pusei. 

„Daug dalykų, kurie mums nepatinka, buvo atsisakyta. Negalime pasirašyti susitarimo, leisti naudotis savo naudingosiomis iškasenomis ir tada Rusija gali vėl įsiveržti po mėnesio,“ – kalbėjo J. Sakas.  

„Labai greitai priprasime prie neįprasto šio derybų pobūdžio. Mes nesame veltėdžių tauta, suprantame, kad šis karas truko trejus metus ir atėjo laikas pereiti prie šiek tiek kitokio derybų stiliaus,“ – sakė J. Sakas.

K. Budrys Ukrainos ir JAV susitarimą vadina geru ženklu, akcentuoja Europos vaidmenį

Ukrainos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis (JAV) dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vadina geru ženklu bei akcentuoja Europos vaidmenį, rašo BNS.

„Yra tiek Ukrainos, tiek JAV interesas bendradarbiauti viename iš strateginių sektorių t. y. gamtinių resursų gavyboje, perdirbime ir tai yra iš principo geras ženklas, kad abi šalys mato, jog galėtų susisaistyti šioje veikloje bei tokiu būdu sukurti prielaidas kitam bendradarbiavimui“, – LRT radijui trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Susitarimą šalys gali pasirašyti jau penktadienį. Kyjivas savo ruožtu tikisi, kad dėl to Vašingtonas ateityje suteiks jam saugumo garantijų.

„Ukraina turėjo savo derybinės galios nepriimti tų nuostatų, kurios pasirodė mažiau priimtinos, ir čia manau, kad Europos vaidmuo buvo svarbus, nes mes tikrai tikinom savo kolegas ukrainiečius, kad jie neprivalo priimti to, kas jiems yra svetima, pažeistų nacionalinį interesą“, – kalbėjo K. Budrys.

Pagal šį susitarimą Jungtinės Valstijos kartu vystytų Ukrainos naudingųjų iškasenų turtus, o dalis pajamų eitų į naujai sukurtą fondą, kuris būtų „bendras Ukrainai ir Amerikai“, naujienų agentūrai AFP vėlai antradienį anonimiškai sakė vienas aukšto rango Ukrainos šaltinis.

Šaltinis teigė, kad susitarimo projekte yra nuoroda į saugumą, tačiau jame nėra aiškiai išdėstyti JAV įsipareigojimai – toks buvo vienas iš ankstesnių Kyjivo reikalavimų dėl susitarimo.

Ukraina tikisi, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų pagerins santykius su D. Trumpo administracija.

Pasak K. Budrio, šis susitarimas neturėtų būti laikomas taikos susitarimu, kuris apima visus svarbius aspektus: teises, kaip nukentėjusiai šaliai, reparacijas, lėšas atstatymui,

„Neskaitykime to kaip taikos susitarimo, nes jei mes sakytume kaip taikos susitarimą, čia atsakymas vienareikšmis, jis daugiau negu blogas“, – kalbėjo ministras.

Ukrainos užsienio reikalų viceministrė: JT rezoliucija – diplomatijos pergalė

Užsienio reikalų viceministrė Mariana Betsa JT Generalinės Asamblėjos balsavimą dėl rezoliucijų, kuriomis pažymimos karo metinės, pavadino Ukrainos diplomatijos pergale, rašo „Ukrinform“.

„Buvo nepaprastai sunku įsiūlyti mūsų rezoliuciją šiomis naujomis geopolitinėmis realijomis, bet mums tai pavyko. Laikau tai Ukrainos diplomatijos pergale“, – sakė M. Betsa ir pridūrė, kad ši diena įeis į tarptautinių santykių ir JT istoriją.

Pasak M. Betsos, vasario 24 d. atstovavusios Ukrainai JT renginiuose, pagrindinė šių balsavimų išvada yra ta, kad pasaulis palaiko Ukrainą ir tiesą.

Šią dieną JT priėmė tris rezoliucijas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą metinių: Generalinė Asamblėja priėmė dvi rezoliucijas – vieną ukrainietišką ir vieną amerikietišką su europietiškomis pataisomis, o Saugumo Taryba priėmė JAV rezoliuciją be europietiškų pataisų.

M. Betsa pabrėžė, kad Generalinės Asamblėjos rezoliucija ypač svarbi Ukrainai, nes ji atstovauja beveik 200 pasaulio šalių. Į ją įtrauktos itin svarbios nuostatos, visų pirma Rusijos veiksmus Ukrainoje kvalifikuojančios kaip nusikaltimus.

„Antra, dokumentas grindžiamas JT Chartijos principais, pabrėžiančiais suverenitetą, teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose, sienų neliečiamumą ir draudimą vienai šaliai naudoti jėgą ar grasinti jėga kitai šaliai“, – aiškino ji.

Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti diplomatines pastangas ir tai, kad svarbu patraukti Rusiją atsakomybėn.

„Ši rezoliucija skirta ne tik Ukrainai ir visapusiškai, ilgalaikei ir teisingai taikai paremti. Ja taip pat remiama JT Chartija ir principas, kad agresorius turi būti patrauktas atsakomybėn“, – sakė M. Betsa.

Kartu ji atkreipė dėmesį, kad Saugumo Tarybos, kurią sudaro 15 narių, rezoliucijoje nėra nuostatų, suderintų su JT Chartija ar prisidedančių prie visapusiškos, ilgalaikės ir teisingos taikos.

E. Muskas toliau reikalauja rinkimų Ukrainoje

Ukrainos parlamentas antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų likti valdžioje tol, kol tęsiasi karas su Rusija, o nauji rinkimai gali būti surengti tik pasiekus taiką, rašo „Bloomberg“.

Tai išprovokavo Elono Musko reakciją. Kyjivo įstatymų leidėjai antradienį rezoliuciją patvirtino 268 iš 280 balsų.

„Surenkite rinkimus“, – parašė E. Muskas, svarbus JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas, socialinės žiniasklaidos platformoje X, reaguodamas į pranešimą apie parlamento balsavimo rezultatus.

Parlamento pritarimas V. Zelenskio mandatui pareikštas delikačiu momentu, D. Trumpui ir jo kolegai Rusijoje Vladimirui Putinui reikalaujant, kad Ukraina surengtų pirmalaikius prezidento rinkimus.

Maskva jau seniai reikalauja surengti balsavimą ir vadina V. Zelenskį neteisėtu, nurodydama, kad jo kadencija oficialiai baigėsi praėjusių metų gegužę. Tačiau „Ukrainska pravda“ cituojama visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko „Socis“, parodė, kad dauguma ukrainiečių nepritaria balsavimo organizavimui, kol tęsiasi Rusijos invazija.

Kyjivo parlamentas pakartojo, kad Ukrainos konstitucija neleidžia rengti rinkimų, kol galioja karo padėtis. Prezidento rinkimai bus surengti, kai bus užtikrinta „visapusiška, teisinga ir stabili taika“, sakoma rezoliucijoje.

V. Zelenskis turi vykdyti savo įgaliojimus, kol naujasis prezidentas pradės eiti pareigas, sakoma rezoliucijoje, paminint konstitucinį poreikį užtikrinti valdžios tęstinumą.

Susitarimas dėl naudingųjų iškasenų bus pasirašytas penktadienį

Donaldas Trumpas pareiškė, kad Volodymyras Zelenskis penktadienį greičiausiai lankysis Baltuosiuose rūmuose, kad pasirašytų susitarimą dėl retųjų žemių mineralų, rašo „The Guardian“.

Pirmadienį paskelbta, kad pavyko pasiekti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų po kelias dienas trukusių įtemptų JAV ir Ukrainos derybų, per kurias V. Zelenskis teigė, kad JAV spaudžia jį pasirašyti daugiau nei 500 mlrd. USD vertės turto perleidimą JAV.

„Girdėjau, kad jis atvyks penktadienį. Be abejo, aš neprieštarauju, jei jis norėtų. Ir jis norėtų jį pasirašyti kartu su manimi. Ir aš suprantu, kad tai didelis, labai didelis dalykas“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete. 

Paklaustas, ką Kyjivas gaus mainais, D. Trumpas paminėjo „karinę įrangą bei teisę kovoti toliau“ bei 350 mlrd. USD vertės pagalbą, kuri, jo teigimu, jau buvo suteikta.

Praėjusią savaitę V. Zelenskis sakė, kad JAV pagalba ginkluote sudarė apie 67 mlrd. USD paramą ginkluote, o 31,5 mlrd. USD gauta kaip parama biudžetui, tad iš viso – 98,5 mlrd. USD.

Ukrainos karinės išlaidos, jo teigimu, karo metu iš viso siekė 320 mlrd. USD, JAV kartu su ES iš šios sumos skyrė 200 mlrd. USD.