D. Trumpas toliau puola V. Zelenskį: diktatoriui be rinkimų geriau paskubėti, kitaip jis nebeturės šalies

• Trečiadienį D. Trumpas užsipuolė Ukrainą, apkaltindamas ją, o ne agresorę Rusiją dėl karo.
• ES parengė naujų sankcijų Rusijai ir derina naują karinės pagalbos paketą Ukrainai. Vakarop Paryžiuje – dar vienas Europos, o ir Kanados bei JK, lyderių susitikimas, skirtas saugumo iššūkiams spręsti.
• V. Zelenskis sako negalintis parduoti savo šalies ir kartoja, kad geriausias saugumo garantijas suteiktų NATO.
• S. Lavrovas paleido naują isterijos tiradą apie „daugiapolį pasaulį“, „neonacizmo apraiškas“ ir savanaudiškus Vakarus.
• D. Trumpo ir V. Putino susitikimas galėtų įvykti dar vasarį.

Visas antradienio derybų Rijade detales galite rasti šioje naujienų juostoje.

Baigiame pildyti trečiadienio įvykių juostą 

Ketvirtadienio naujienų juostą rasite čia.

Kitą savaitę su D. Trumpu susitiks ne tik K. Starmeris, bet ir E. Macronas  

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, praneša agentūra AFP, remdamasi JAV pareigūnu.

Kaip jau skelbta anksčiau, kitą savaitę Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris Vašingtone irgi turi susitikti su D. Trumpu.

J. D. Vance‘as: blogi vieši atsiliepimai apie D. Trumpą duoda priešingą rezultatą

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, sakydamas, kad jo vieši pasisakymai apie JAV vadovą Donaldą Trumpą duoda priešingą rezultatą.

„Mintis, kad Zelenskis pakeis prezidento nuomonę blogai atsiliepdamas apie jį viešojoje žiniasklaidoje – kiekvienas, kuris pažįsta prezidentą, pasakys, kad tai žiaurus būdas bendrauti su šia administracija“, – sakė J. D. Vance'as portalui „DailyMail“.

Jo komentarai pasirodė po to, kai V. Zelenskis atmetė melagingą viešai išsakytą D. Trumpo teiginį, kad jo palaikymas tarp ukrainiečių sumažėjo iki 4%, ir pareiškė, kad JAV prezidentą suklaidino Rusijos dezinformacija. 

J. D. Vance'as tvirtino, kad D. Trumpo pozicijai dėl Ukrainos neturi įtakos Rusijos naratyvas: „Donaldas Trumpas gerai išmano geopolitiką ir jau seniai laikosi tvirtos pozicijos šiuo klausimu“.

Šeši G. Nausėdos punktai Ukrainai paremti

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda „X“ platformoje paskelbė šešis punktus, kaip turi būti remiama Ukraina ir stiprinamas Europos saugumas:

• Realios saugumo garantijos Ukrainai – narystė NATO turi likti ant stalo.
• Rusija turi būti patraukta atsakomybėn už karo nusikaltimus, o sankcijos turi likti galioti iki agresijos sustabdymo.
• Skubus finansavimas ginklams ir 10 mlrd. Eur Ukrainos gynybos pramonei.
• Rusijos įšaldyto turto konfiskavimas ir tarifų įvedimas Rusijos ir Baltarusijos importui.
• Greitas Ukrainos įstojimo į ES kelias – planuojama data iki 2030 m.

„Daugiau jokių kalbų – laikas veikti“, – ragina G. Nausėda.

O. Scholzas: D. Trumpo teiginys apie V. Zelenskį – neteisingas ir pavojingas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pavadinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi“ yra neteisingas ir pavojingas. 

„Tiesiog neteisinga ir pavojinga neigti prezidento Zelenskio demokratinį teisėtumą“, – naujienų leidiniui „Der Spiegel“ sakė kancleris. 

Jis pažymėjo, kad V. Zelenskis yra demokratiškai išrinktas Ukrainos prezidentas. 

„Tai, kad tinkami rinkimai negali būti surengti karo metu, atitinka Ukrainos konstitucijos ir rinkimų įstatymų reikalavimus“, – pridūrė kancleris. 

Švedijos premjeras: karo Ukrainoje baigtis turės įtakos Europos saugumui

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pareiškė, kad karo Ukrainoje baigtis turės įtakos Europos saugumui daugelį metų, rašo BNS.

„Dėl Ukrainos Europa ir pasaulis šiuo metu yra kryžkelėje. Kaip pasibaigs karas prieš Ukrainą, turės įtakos ir formuos visos Europos saugumą ateinančioms kartoms. Mes tai labai, labai rimtai vertiname,“ – sakė premjeras.

Taip jis kalbėjo spaudos konferencijoje Švedijoje po skubaus Europos vadovų susitikimo, kurį surengė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Prie šio susitikimo taip pat prisijungė 19 Europos šalių vadovų. 

Žurnalisto paklaustas apie tai, kad D. Trumpas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi“, švedų premjeras atsakė, jog tai yra neteisingas teiginys.

„Prezidentas Zelenskis yra demokratiškai išrinktas. Manau, kad niekas nenori rinkimų labiau nei Ukraina, nes rinkimai reikštų, kad Ukrainoje įsivyrauja taika ir kad jie vėl gali valdyti savo šalį“, – nurodė jis. 

Premjeras taip pat pabrėžė būtinybę Europai ginkluotis. 

„Reikės smarkiai apsiginkluoti, kad būtų patenkinti Ukrainos ir Europos poreikiai po tam tikros taikos Ukrainoje“, – pridūrė U. Kristerssonas.

Baltųjų rūmų pareigūnas: naujas D. Trumpo įrašas – atsakas į V. Zelenskio komentarą  

Baltųjų rūmų pareigūnas teigia, kad D. Trumpo įrašas „Truth Social“ platformoje, kuriame jis užsipuolė V. Zelenskį, pavadindamas jį „diktatoriumi be rinkimų“, buvo tiesioginis atsakas į Ukrainos prezidento anksčiau pasakytus žodžius, kad D. Trumpas gyvena „dezinformacijos erdvėje“, rašo BBC.

Tačiau reikia pažymėti, kad V. Zelenskis taip pasakė reaguodamas į ankstesnį D. Trumpo pasisakymą, kuriame JAV prezidentas teigė, kad tai Ukraina pradėjo karą ir kad V. Zelenskį palaiko vos 4% ukrainiečių, kai Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausa rodo 57% palaikymą.

Vokietijos URM: D. Trumpo pareiškimas apie V. Zelenskį – absurdiškas

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį absurdišku pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis yra „diktatorius“. 

„Jei pažvelgtumėte į realų pasaulį, o ne tik rašytumėte tviterio žinutes, žinotumėte, kas Europoje turi gyventi diktatūros sąlygomis: žmonės Rusijoje, žmonės Baltarusijoje“, – sakė ministrė duodama interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF. 

Anksčiau trečiadienį D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad V. Zelenskis yra „diktatorius be rinkimų“. 

„Diktatoriui be rinkimų – Zelenskiui geriau paskubėti, kitaip jis nebeturės šalies“, –  rašė D. Trumpas. 

A. Sybiha: ginsime savo teisę egzistuoti

Netrukus po naujo D. Trumpo išpuolio prieš Ukrainą, šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „Ukraina gins savo teisę egzistuoti“.

„Ukraina atlaikė siaubingiausią karinį puolimą šiuolaikinėje Europos istorijoje ir trejus metus trunkantį totalinį karą. Ukrainos žmonės ir jų prezidentas Zelenskis atsisakė pasiduoti Putino spaudimui. Niekas negali priversti Ukrainos pasiduoti. Mes ginsime savo teisę egzistuoti“, – rašė ministras.

Lietuvos prezidentas: priimti sprendimus dėl taikdarių dar per anksti

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog dar per anksti priimti sprendimus dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą.

„Manau, kad šitam sprendimui susifermentuoti tikrai yra per ankstyvas etapas. Taip, tokios diskusijos vyksta, bet galimi labai įvairūs formatai“, – trečiadienį žurnalistams teigė jis.

Taip šalies vadovas kalbėjo Europos sąjungininkams šią savaitę susiginčijus dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą.

G. Nausėda siūlo 2030-ųjų sausio 1-ąją numatyti kaip „orientacinę datą“ Kyjivo narystei ES

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) lyderiams siūlo 2030-ųjų sausio 1-ąją numatyti kaip „orientacinę datą“ Ukrainos narystei Bendrijoje.

„Pateikiau tokį pasiūlymą, kad turėtų būti nustatytas orientacinė data Ukrainos narystės ES, pasiūliau konkrečią datą – 2030 sausio 1 dieną. Tai yra realistiškas tikslas ir svarbiausia, kad Ukrainos narystė ES yra mūsų rankose ir mes tikrai rezultatui turime šimtaprocentinės įtakos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

„Tuo tarpu Ukrainos narystė NATO, žinoma, priklauso ne tik nuo pačios ES sprendimo, bet taip pat ir nuo kitų Aljanso narių sprendimo“, – pridūrė jis.

D. Trumpas: V. Zelenskis yra „diktatorius be rinkimų“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pavadino Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“, toliau kartodamas Rusijos propagandą. 

„Diktatoriui be rinkimų – Zelenskiui geriau paskubėti, kitaip jis nebeturės šalies“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas. 

V. Zelenskio pirmoji penkerių metų kadencija baigėsi praėjusių metų gegužę. Šiuo metu Ukrainoje bet kokie rinkimai draudžiami pagal galiojančią karo padėtį. 

D. Trumpas įraše tvirtino, kad „kuklios sėkmės komikas Volodymyras Zelenskis įkalbėjo Jungtines Amerikos Valstijas išleisti 350 mlrd. USD ir pradėti karą, kurio neįmanoma laimėti, kurio niekada nereikėjo pradėti, bet kurio jis, be JAV ir „TRUMPO“, niekada nesugebės sureguliuoti.“

Jis tvirtino, kad „JAV išleido 200 mlrd. USD daugiau nei Europa, ir Europos pinigai yra garantuoti, o JAV nieko negaus atgal“.

Anot D. Trumpo, karas Ukrainoje yra „daug svarbesnis Europai nei mums“: „Mes turime didelį, gražų vandenyną kaip atskirtį“. 

D. Trumpas rašė, esą „Zelenskis pripažįsta, kad pusė mūsų jam siųstų pinigų yra „DINGĘ“. Jis atsisako rinkimų, yra labai žemai reitinguojamas Ukrainos apklausose ir vienintelis dalykas, kuris jam gerai sekėsi, tai groti Bidenu „kaip smuiku“.

„Diktatoriui be rinkimų – Zelenskiui geriau paskubėti, kitaip jis nebeturės šalies. Tuo tarpu mes sėkmingai deramės su Rusija dėl karo pabaigos, ką, kaip visi pripažįsta, gali padaryti tik „TRUMPAS“ ir Trumpo administracija“, – dėstė JAV prezidentas.

„Myliu Ukrainą, bet Zelenskis atliko siaubingą darbą, jo šalis sugriauta, be reikalo žuvo MILIJONAI žmonių“, – pridūrė jis. 

Danija gynybai 2025–2026 m. papildomai skirs 6,7 mlrd. Eur

Europai stengiantis stiprinti savo saugumą, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad jos šalis per ateinančius dvejus metus gynybos išlaidoms papildomai skirs 50 mlrd. kronų (6,7 mlrd. Eur). 

M. Frederiksen spaudos konferencijoje sakė, kad šie pinigai siunčiami kariuomenei su žinia: „Pirkite, pirkite, pirkite. Pirkite tai, kas gali prisidėti prie stipresnės gynybos, taigi ir prie stipresnio atgrasymo čia ir dabar. Jei negalime įsigyti geriausios įrangos, pirkite antrą pagal gerumą“.

Dėl šių investicijų Danijos išlaidos gynybai per ateinančius dvejus metus padidės iki 3% BVP (nuo 2,4% 2024 m.).

„Tai didžiausias lygis per daugiau nei pusę amžiaus“, – sakė šalies premjerė. 

Kanada: „Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau trečiadienį pareiškė, kad Ukraina turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl jos ateities.

Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV ir Rusijos pareigūnai Saudo Arabijoje surengė aukšto lygio derybas, kuriose Kyjivas nedalyvavo.

„Tai pagrindinis Kanados ir daugumos mūsų sąjungininkų principas (...) Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – sakė J. Trudeau prieš susitikimą dėl karo ir Europos saugumo, kurį rengia Prancūzija.

J. Trudeau taip pat nepritarė D. Trumpo komentarams, kuris antradienį pakartojo daugelį Rusijos teiginių apie beveik trejus metus trunkantį karą Ukrainoje, kaltindamas Kyjivą pradėjus kovas.

„Mes turėjome taisykles dėl sienų, dėl to, kad negalima įsiveržti į savo kaimynų teritoriją, kurias Rusija prieš kelerius metus sąmoningai nusprendė pažeisti“, – kalbėjo premjeras.

„Ir tai kelia pavojų ne tik ukrainiečių gebėjimui patiems spręsti savo ateitį, bet ir visoms mūsų demokratijoms, visoms taisyklėms, kurios užtikrina mūsų saugumą ir klestėjimą“, – teigė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė: karo Ukrainoje norėjo tik V. Putinas

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad karą Ukrainoje pradėjo ir jo norėjo tik Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, prieštaraudama JAV vadovo Donaldo Trumpo kaltinimams, esą už tai atsakingas Kyjivas, rašo BNS.

„Ne kas kitas kaip Putinas pradėjo ir norėjo šio karo Europos širdyje“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pareiškime.

„Iš visų jėgų stengiamės toliau stiprinti Ukrainą“, – pridūrė ministrė.

Ji teigė, kad „esame esminiame saugumo ir taikos Europoje taške“ ir kad tikslas yra „pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje – saugią ir apsaugotą nuo būsimos Rusijos agresijos“.

A. Baerbock sakė, kad bet kokia „netikra taika (...) tik suteiktų Rusijai atokvėpį naujoms karinėms kampanijoms“.

Kalbėdama apie sparčiai besikeičiančius įvykius po to, kai D. Trumpas tiesiogiai kalbėjosi su V. Putinu apie karo nutraukimą, ji sakė, kad „neturime leisti sau susipainioti“ ir kad būtina „išlaikyti šaltą protą“.

Vokietijos diplomatijos vadovė teigė, kad Europos vaidmens dėl Ukrainos sumenkinimas „yra tik į naudą“ Rusijai.

„Todėl pasisakau už tai, kad JAV administracijos atžvilgiu būtų elgiamasi užtikrintai“, – pridūrė ji.

Rusijos lyderis prabilo apie naują sausumos puolimą Ukrainoje, Kyjivas neigia 

Papildyta 17:08

V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad rusų karių brigada praėjusią naktį įžengė į Ukrainos teritoriją, taip leisdamas suprasti, kad surengtas naujas sausumos puolimas Sumų regione.

„Prieš valandą man pranešė, kad naktį 810-osios brigados kovotojai kirto Rusijos Federacijos ir Ukrainos sieną ir įžengė į priešo teritoriją“, – sakė V. Putinas per televiziją.

Ši brigada, kaip pranešė valstybinė žiniasklaida, buvo dislokuota Rusijos Kursko srityje netoli sienos su Ukrainos Sumų regionu.

Kyjivas netrukus paneigė tokius V. Putino teiginius. 

„Putino informacija apie didelio masto Rusijos puolimą yra melas“, – sakė už kovą su dezinformacija atsakingas pareigūnas Andrijus Kovalenka, kuris pridūrė, kad Rusijos žvalgybos dalinys bandė kirsti sieną, bet buvo sunaikintas.

V. Putinas: mielai susitiksiu su D. Trumpu

Atnaujinta 16:49 

Karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi grįžti prie derybų dėl karo Ukrainoje stalo ir pridūrė, kad „mielai“ susitiktų su JAV prezidentu.

Rusijos lyderis taip pat pranešė esą, D. Trumpas jį informavo, jog Ukraina dalyvaus ateities derybų etapuose. 

V. Putinas pareiškė, kad esą „niekas neišmetė Ukrainos iš derybų“, ir pridūrė, kad nereikia „isteriškai“ reaguoti į vakarykštes JAV ir Rusijos pareigūnų derybas.

„Mes niekam nieko neprimetame. Esame pasirengę, jau šimtą kartų tai sakiau, – jeigu jie nori, tegul vyksta šios derybos, ir mes būsime pasirengę grįžti prie derybų stalo“, – aiškino Rusijos autoritarinis lyderis.  

V. Putino pastabas citavo Kremliaus ruporas TASS. Rusijos lyderis teigė, kad vakarykščių JAV ir Rusijos pareigūnų derybų Saudo Arabijoje tikslas buvo padidinti pasitikėjimą tarp abiejų šalių.

„Buvau informuotas apie derybas. Vertinu jas gerai, yra rezultatas. Mano nuomone, žengėme pirmą žingsnį, kad atnaujintume darbą įvairiose abipusių interesų srityse“, – dronų gamykloje Sankt Peterburge kalbėjo V. Putinas.

Karo nusikaltėlis nurodė, kad JAV delegacija veikė be išankstinio nusistatymo ar vertinimo.

Kalbėdamas apie susitikimo su D. Trumpu perspektyvą, V. Putinas sakė, kad „mielai susitiks su JAV prezidentu“, tačiau pridūrė, kad deryboms dar reikia pasirengti.

Rusijos lyderis teigė, kad D. Trumpas taip pat esą nori su juo susitikti.

„Tačiau to nepakanka“, – priduria jis, sakydamas, kad abiejų lyderių komandoms reikia išspręsti daugybę klausimų, kad tokios derybos įvyktų.

„Tai nėra lengva užduotis“, – pareiškė Kremliaus šeimininkas. 

Rusai ieško D. Trumpo knygų

Po įvykusių derybų tarp Vašingtono ir Maskvos Rusijoje išaugo susidomėjimas JAV prezidentu Donaldu Trumpu. 

„Staigus Vašingtono atsigręžimas į jų šalį sukėlė susižavėjimo ir susidomėjimo prezidentu D. Trumpu bangą tarp rusų. Maskvoje nuo sausio mėnesio smarkiai išaugo D. Trumpo ir knygų apie geopolitiką pardavimai, „Kommersant“ sakė vienas iš Rusijoje daugiausiai knygynų turinčio tinklo atstovų. Viena iš pirmaujančių Rusijos leidyklų pranešė, kad baigėsi knygos „Trump: The Art of the Deal“ egzemplioriai, o kitos D. Trumpo knygos „Think Like a Champion“ pardavimai išaugo trigubai“, – rašoma „New York Times“ paskelbtoje analizėje. 

Ragina Europą nustoti skųstis ir atsigręžti į savo stiprybes

Holmanas W. Jenkinsas, „Wall Street Journal“ (WSJ) apžvalgininkas, mano, jog Europoje reikia naujos lyderystės. Pirmiausia – prašluoti sumedėjusius ir užsikimšusius Vakarų lyderystės kelius.

„Prireiks laiko, kad išryškėtų tie, kurie (dažniausiai tai būna keturiasdešimtmečiai) yra pasirengę atlikti darbą, kurį reikia atlikti dabar“, – teigia apžvalgininkas.

Jis taip pat svarsto, ar tikrai rusų ir amerikiečių susitikimas Rijade yra bloga žinia. Jei D. Trumpo požiūryje yra logikos (o mes galime tik tikėtis, sako apžvalgininkas), tai šiame susitikime Kremliui buvo pasakyta, ką JAV yra pasirengusios daryti, jei Rusija nepasinaudos siūloma pasitraukimo galimybe.

„Ne tik dera, bet ir būtina, kad ši žinia būtų perduota privačiai, be dėmesį blaškančio teatro. Tačiau tai tik pradžia, deja, o ne pabaiga. Tikėtis, kad Ukraina taps šlovingu ir viltingu Vakarų demokratijų epizodu priimant pasaulį tokį, koks jis yra, būtų pernelyg optimistiška“, – mano H. W. Jenkinsas.

Jis taip pat siūlo Europai nustoti skųstis, kad niekas jų nepakvietė prie derybų stalo, ir imtis lyderystės. Ir pateikia savo požiūrį į Europos galimybes apsiginti nuo Rusijos:

Europa turi 12 kartų didesnį BVP nei Rusija.

Keiras Starmeris ir jo kolegos gali jau rytoj pasiųsti kariuomenę į Kyjivą.

Suomiai gali pradėti karines pratybas, primenančias Putinui, kad Sankt Peterburgas yra vos dviejų valandų kelio nuo sienos.

Lenkija ir Lietuva, padedamos Čekijos ir Vokietijos pajėgų, gali pademonstruoti, kad Kaliningrado atskyrimas nuo Rusijos yra vos penkių minučių operacija. Baltijos jūroje aktyvus Europos karinis laivynas gali sukurti rimtų problemų Rusijos laivybai. 

„Ukrainai reikia kulkų, o ne biuletenių“

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas atmeta JAV išsakytus komentarus apie poreikį šalyje surengti prezidento rinkimus. 

„Ukrainai reikia kulkų, o ne balsavimo biuletenių“, – sakoma jo žinutėje „Facebook“ paskyroje.

Taip jis perfrazavo žymiąją karo pradžioje Ukrainos lyderio ištartą frazę JAV pasisiūlius išgabenti V. Zelenskį į saugią aplinką užsienyje: „Mums reikia amunicijos, o ne pavėžėjimo“. 

„Demokratijos imitavimas skraidant kulkoms nėra demokratija, tai – surežisuotas spektaklis, kurio pagrindinis naudos gavėjas yra Kremliuje. Turite visišką mano paramą, prezidente Volodymyrai“, – teigė Ukrainos parlamento pirmininkas, priklausantis V. Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“.

VŽ primena, kad Ukrainos įstatymai draudžia rengti rinkimus karo metu.

G. Nausėda EVT vadovui: sankcijos Rusijai gali būti panaikintos tik sustabdžius agresiją

Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai gali būti panaikintos tik sustabdžius agresiją ir pašalinus jos padarinius, Prezidentūros pranešime teigia Gitanas Nausėda.

„Sankcijos gali būti panaikintos tik tada, kai agresija bus sustabdyta ir jos padariniai pašalinti“, – sakė šalies vadovas, pridūręs, kad privalu užtikrinti Rusijos atsakomybę už agresijos ir karo nusikaltimus. Jį cituoja naujienų agentūra BNS. 

Taip G. Nausėda kalbėjo trečiadienį telefonu susisiekęs su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa.

Šnekėdamas apie galimas derybas dėl taikos prezidentas pabrėžė, jog reikia siekti sustabdyti agresiją, ne tik karą – užkirsti kelią Rusijos karinės galios atkūrimui, išlaikant sankcijas ir tęsiant politinį bei diplomatinį spaudimą Rusijai.

„Narystė NATO yra geriausias, efektyviausias ir ekonomiškiausias būdas tai padaryti. Turime toliau tiekti ginklus Ukrainai, nepritarti jokiam jos karinių pajėgų nusiginklavimui ar apribojimui“, – cituojamas prezidentas.

G. Paluckas: gynybai finansuoti – ir Europos stabilumo mechanizmas

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dar vienas šaltinis gynybai finansuoti galėtų būti Europos stabilumo mechanizmas (ESM), rašo BNS.

Pasak premjero, ši paramą finansinių sunkumų turinčioms euro zonos valstybėms teikianti tarpvyriausybinė organizacija turi sukaupusi apie 450 mlrd. Eur, kurie galėtų būti skolinami Lietuvai ir kitoms regiono šalims.

Kalbėdamas apie Lietuvos skolinimąsi iš Europos investicijų banko (EIB) karinės infrastruktūros projektams, Vyriausybės vadovas pabrėžė, jog ši finansų institucija skolina vienomis palankiausių sąlygų: „Kitų finansinių institucijų pinigų kaina yra šiek tiek didesnė.“

EIB Lietuvai iš viso galėtų paskolinti 2–3 mlrd. Eur visiems infrastruktūros, įskaitant ir karinės, projektams. Pasak premjero, EIB paskolos leistų Lietuvai skirti daugiau biudžeto ar iš kitų šaltinių pasiskolintų lėšų ginkluotės įsigijimui.

Sankcijų švelninimas nebūtinai padėtų Rusijos naftos eksportui

Mažai tikėtina, kad galimas Vakarų sankcijų Rusijai sušvelninimas reikšmingai padidintų Maskvos naftos srautus, mano JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“.

Prekybininkai atidžiai stebi JAV ir Rusijos derybas, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, nes sudarius taikos susitarimą gali būti panaikintos sankcijos ir atnaujintas kai kurių Rusijos produktų eksportas į Europą. 

Vis dėlto „Rusijos naftos gavybą riboja ne dabartinės sankcijos, kurios daro įtaką naftos eksporto paskirčiai, bet ne apimčiai, o OPEC+ 9 mln. barelių per dieną gavybos tikslas“, aiškina banko analitikai. 

Jie taip pat teigia, kad tikisi, jog OPEC ir jos sąjungininkės atidės planus pradėti didinti gavybą balandžio mėnesį, remdamosi didesniu Rusijos ir kitų gamintojų kvotų laikymusi, taip pat strateginiu pranašumu išlaikyti atviras galimybes esant dideliam neapibrėžtumui dėl JAV politikos.

Tuo metu Aleksandras Šochinas, Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas, trečiadienį sakė nemanantis, kad Vakarų sankcijos 2025 m. bus sušvelnintos.

„Sunkumai, susiję su naujomis rinkomis, yra ne tik, taip sakant, grynai su nafta ir dujomis, energetika susiję, bet ir su transportu, logistika, pakuotėmis, atsiskaitymais. Ir akivaizdu, kad šios problemos ir iššūkiai vis tiek išliks“, – sakė jis kalbėdamas Energetikos forume.

„Tikriausiai bus kažkokių sūpuoklių. Amerikiečiai galbūt kažką susilpnins, o europiečiai kažką sustiprins. Todėl apskritai nėra pagrindo tikėtis, kad 2025 m. bus toks akivaizdus įtampos sumažėjimas“, – mano A. Šochinas.

K. Kallas kartoja: jokių susitarimų be Ukrainos ir Europos

Kaja Kallas, ES užsienio politikos vadovė, trečiadienį pakartojo, kad taikos susitarimas neįmanomas be Ukrainos ir Europos dalyvavimo.

„Palaikome glaudžius ryšius su savo kolegomis iš JAV. Jie sako, kad bando išsiaiškinti, ar Rusija apskritai nori taikos, nes iki šiol nenorėjo“, – spaudos konferencijoje Keiptaune sakė K. Kallas.

„Akivaizdu, kad norint, jog bet koks taikos susitarimas veiktų, prie jo turi prisidėti Ukraina ir Europa, nes kitaip jis tiesiog neveiks. Nes įgyvendinimas yra Europoje, Ukrainoje. Taigi, nieko apie Ukrainą be Ukrainos ir nieko apie Europą negalima susitarti nedalyvaujant Europai“, – patikino diplomatė.

Lenkija: Rusijos kaimynės neturėtų būti taikdarės Ukrainoje

Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, lenkų vicepremjeras ir gynybos ministras, pareiškė, kad Rusijos kaimynės neturėtų būti taikdarės Ukrainoje, rašo BNS.

„Lenkija tikrai nesiunčia ir nesiųs karių į Ukrainą, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. – Šiandien nėra jokios valstybių koalicijos, kuri planuotų siųsti savo pajėgas į Ukrainą.“

„Turime apsaugoti rytinį NATO flangą, – tęsė jis. – Hibridinių išpuolių rizika vis dar išlieka, ir tokie išpuoliai vyksta.“

Jis teigė, kad jokia šalis, turinti bendrą sieną su Rusija, neturėtų dalyvauti potencialioje stabilizavimo misijoje Ukrainoje, sakydamas, kad tai atvertų kelią provokacijoms.

Ministras taip pat teigė, kad Lenkijos ginkluotosios pajėgos turi spręsti kitus uždavinius, įskaitant Lenkijos sienos su Baltarusija apsaugą nuo hibridinių Minsko atakų, Baltarusijai nuolat siunčiant migrantus iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Be to, anot jo, Lenkijos kariai turi saugoti logistiškai svarbią Jasionką Lenkijos pietryčiuose, iš kur į Ukrainą siunčiama daugiausia Vakarų šalių pagalbos.

Vienas rusų laivas gali išbandyti Europos sankcijų sistemą

Sankcionuotas rusų laivas, kuris, įtariama, ne kartą gabeno ginklus Rusijai iš Šiaurės Korėjos, šiuo metu stovi Sueco kanale. Manoma, kad jis ketina plaukti į Viduržemio jūrą – tai būtų pirmas kartas, kai laivas, susijęs su ginklų gabenimu tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos, įplauktų į Europos vandenis, skelbia „Financial Times“.

Pasak laivą identifikavusios tyrimų grupės „Open Source Centre“ (OSC), su Rusijos vėliava plaukiojančio laivo „Maia-1“, kuriam JAV ir ES tiesiogiai pritaikė sankcijas, paskirties vieta – Rusijos Baltijos pakrantės Ust Lugos uostas.

„Maia-1“ yra laivas, kurį JT ekspertų grupė įvardijo gabenant Šiaurės Korėjos šaudmenis į Rusiją“, – sakė Joe Byrne'as, OSC vyresnysis analitikas.

Šį maršrutą laivas pradėjo Džandziagange, Kinijoje, kur pasikrovė krovinį. Svarstoma, kad laivu gali būti gabenami įrengimai, reikalingi Ust Lugoje statomam SkGD terminalui, kadangi dėl Vakarų sankcijų Rusijai tapo sudėtinga apsirūpinti reikiamais komponentais.

Šio laivo atplaukimas į Europos teritoriją ir vėlesnis galimas jo tranzitas per NATO narių, įskaitant Daniją, vandenis taptų nauju iššūkiu žemynui tuo metu, kai jo lyderiai svarsto, kiek toli jie yra pasirengę žengti konfrontacijoje su Rusija.

Belgijos gynybos ministras: reikia konsoliduoti Europos gynybos pramonę

Europos gynybos pramonė turėtų būti konsoliduota į kelias stiprias bendroves, kurios galėtų patenkinti žemyno karinius poreikius po to, kai D. Trumpo administracija pagrasino atšaukti JAV paramą, pareiškė Theo Franckenas, Belgijos gynybos ministras.

Interviu „Financial Times“ jis siūlė, kad Europa turėtų formuoti iki keturių „tikrai didelių“ gynybos bendrovių, tokių kaip „Rheinmetall“, „Airbus“ ir „Thales“, kurios galėtų pagerinti ginklų kokybę ir sumažinti jų gamybos išlaidas.

Tačiau ministras pabrėžė, kad trūksta politinės lyderystės tarp Europos šalių vadovų, kuri padėtų įgyvendinti tokius ambicingus projektus.

„Mums reikia kažko, kas pasakytų: „Gerai, vyrai, mes iki kaklo įklimpome į šūdą. Turime didelių problemų ir reikia priimti rimtus sprendimus“, – T. Franckenas.

Tačiau jis pabrėžė, kad, nepaisant būtinybės suvienyti Europos gynybos pramonę, didelės bendrovės neturėtų „praryti kiekvienos mažesnės įmonės“, o smulkiosios turėtų išlikti ir toliau veikti.

V. Zelenskis pateikia skaičius apie karo išlaidas

Ukrainos karinės išlaidos karo metu siekė 320 mlrd. USD, trečiadienį sakė šalies lyderis Volodymyras Zelenskis.

Jis pridūrė, kad JAV ir ES iš šios sumos skyrė 200 mlrd. USD paramos. 

Jo komentarai yra atsakas į JAV prezidento D. Trumpo pareiškimą, kad Kyjivas „iš esmės“ sutiko sudaryti sandorį dėl 500 mlrd. USD vertės Ukrainos gamtinių išteklių mainais į Vašingtono paramą.

D. Trumpas taip pat ne kartą pateikė prieštaringų teiginių apie Ukrainai nuo 2022 m. suteiktos ginkluotės vertę, paskutinį kartą nurodydamas 350 mlrd. USD sumą.

„JAV iš viso mums suteikė apie 67 mlrd. USD paramą ginkluote, o 31,5 mlrd. USD gavome kaip paramą biudžetui“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad Ukraina yra dėkinga už suteiktą paramą.

B. Johnsonas: D. Trumpo neteisingi pareiškimai skirti šokiruoti europiečius

Buvusio Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono teigimu, D. Trumpo komentarai apie tai, kad Ukraina yra kalta dėl karo su Rusija pradžios, siekiama „šokiruoti europiečius ir priversti juos imtis veiksmų“.

Buvęs JK premjeras sakė, kad Europai reikia „nustoti skandalingai reaguoti“ į JAV prezidento pastabas ir vietoj to padėti jam užbaigti karą.

B. Johnsonas sakė, kad „žinoma, Ukraina nepradėjo karo“ ir „lygiai taip pat galima sakyti, kad Amerika užpuolė Japoniją Perl Harbore“.

„D. Trumpo pareiškimai skirti ne istoriškai tiksliems teiginiams, o tam, kad šokiruotų europiečius ir priverstų juos veikti“, – socialiniame tinkle „X“ rašė B. Johnsonas.

ES skelbia 16-ąjį sankcijų Rusijai paketą

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai trečiadienį susitarė dėl 16-ojo sankcijų Rusijai paketo, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Į šį paketą įtrauktas draudimas importuoti grynąjį aliuminį, Rusijai parduoti žaidimų konsoles, be to į juodąjį sąrašą įtraukti 73 V. Putino šešėlinio laivyno laivai.

Tikimasi, kad šį dokumentą pirmadienį, minint trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, galutinai patvirtins ES užsienio reikalų ministrai.

G. Paluckas: vystysime gynybos pramonę pasitelkiant vietos ir užsienio kapitalą

Gintautas Paluckas, Lietuvos premjeras, sako, kad pasitelkiant vietos ir užsienio kapitalą Lietuvoje bus siekiama steigti bendras gynybos pramonės įmones bei gamyklas. 

„Kiekvienas euras, kuris yra skiriamas gynybai, pirmiausia – toks yra siekis – kad jis apsisuktų mūsų ekonomikoje. Todėl žiūrėdami į gynybos pramonę skatinsime bendradarbiavimą, bendrų įmonių ir fabrikų kūrimą, kur bus gaminama reikalinga mūsų kariuomenei ginkluotė“, – trečiadienį po parlamentinių partijų lyderių susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė G. Paluckas.

Apie galimybes vietos ir užsienio kapitalui kartu su valstybe steigti gynybos pramonės įmones premjeras kalbėjo ir antradienį, atsakydamas į klausimą, ar daugiau valstybės įmonių galėtų surengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). 

„Aš matau dideles galimybes, ypač gynybos sektoriuje, kartu su privačiu kapitalu – užsienio ir vietos – steigti gynybos pramonės įmones, kuriose valstybės dalyvautų savo kapitalu, dalintųsi teisine reguliavimo rizika su privačiais investuotojais, tačiau naudas ir grąžas taip pat dalintųsi sąžiningai“, – žurnalistams antradienį sakė G. Paluckas.

V. Zelenskis: niekas Ukrainoje nepasitiki Putinu

Dar kartą pasisakydamas apie D. Trumpo komentarus dėl tariamai mažo V. Zelenskio populiarumo, Ukrainos prezidentas pabrėžė, jog visas nuolaidas Rusijai palaiko vos vienas procentas Ukrainos gyventojų.

„Tai atsako į visus klausimus“, – jį cituoja „The Guardian“.

Ukrainos vadovas teigė, kad Rusija išlieka „kaltoji šalis“ ir „negalima jų plauti kaip pinigų“ bei „išbalinti“ jų atsakomybės už karą.

„Galite manyti, kad viską galima išspręsti susitarimais. Tai neįmanoma. Niekas Ukrainoje nepasitiki Putinu. Mums reikia aiškių saugumo garantijų“, – sako jis.

Jis paragino JAV pasiuntinį K. Kelloggą nueiti ir pasikalbėti su ukrainiečiais – ką jie mano apie D. Trumpo komentarus.

„Tegul jis pasikalba su žmonėmis. Ar jie pasitiki savo prezidentu, ar Putinu? Tegul jis paklausia apie D. Trumpą, ką žmonės galvoja po jo pareiškimų. Svarbu tiesiog išeiti ir pasikalbėti su žmonėmis. Tegul jis pats pasirenka, kur eiti. Jis čia turi savo ambasadorių. Jam svarbu pačiam pamatyti, kas vyksta. O tada esu pasirengęs kartu su juo vykti į fronto liniją. Tegu jis pasikalba su kariškiais“, – kalbėjo V. Zelenskis.

V. Zelenskis: D. Trumpas gyvena dezinformacijos erdvėje

V. Zelenskis sako, kad jei kas nors dabar norėtų jį pakeisti prezidento poste, tai nepavyktų, nes jo reitingas yra aukštas. Jis citavo apklausą, kuri, pasak jo, rodo, kad 58% ukrainiečių pasitiki juo kaip vadovu.

Jis taip pat sako, kad Ukraina patiria „daug dezinformacijos“ iš Rusijos.

„Su visa pagarba prezidentui D. Trumpui kaip lyderiui.... Jis gyvena dezinformacijos erdvėje“, – pridūrė jis.

Jo komentarai pasirodė po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad V. Zelenskį palaiko vos 4% ukrainiečių. Nors Ukrainos lyderio reitingai nuo 2022 m. sumažėję, tačiau skirtingos apklausos vis dar rodo, kad apie pusė ar daugiau nei pusė gyventojų jį vertina teigiamai.

V. Zelenskis sako, kad Ukraina turi „įrodymų“, jog dezinformaciją apie 4% pritarimo reitingą skleidžia Rusija, o „šie skaičiai aptariami tarp Amerikos ir Rusijos“.

V. Zelenskis: negaliu parduoti savo šalies

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Ukrainos prezidentas pasakė, kodėl atmetė pirminį JAV pasiūlytą susitarimą dėl šalies naudingųjų iškasenų eksploatacijos.

Jis sako, kad pirmajame projekte buvo teigiama, kad Ukraina turėtų suteikti JAV 50% nuosavybės teisių į savo retąsias iškasenas, ir nebuvo užsiminta apie saugumo garantijas, kurių siekė V. Zelenskis.

„Aš saugau Ukrainą, negaliu jos parduoti, negaliu parduoti mūsų valstybės“, – jį cituoja BBC.

Klausiamas, kas Ukrainai suteiktų geriausias saugumo garantijas, jis kartojo, jog „NATO yra stipriausia garantija“.

Jis sakė, kad nebūtinai reikia JAV karių su oro gynybos sistemomis, nes Ukraina „turi savų žmonių, kurie galėtų aptarnauti šias sistemas“.

„Bet ar galime gauti licencijas raketų gamybai ar „Patriot“ sistemų dalių gamybai?“ – klausė jis.

Jis atskleidė, kad vienas šalies miestas šiuo metu susiduria su oro gynybos problemomis, nes pritrūko raketų: „Tai neteisinga.“

Tačiau, jo žodžiais, Ukraina yra „daug stipresnė nei invazijos pradžioje“, ir atmeta esą ukrainiečiai „nesugebėjo pasipriešinti, o rusai viską okupavo ir yra stipri kariuomenė“.

Jis teigė, kad Ukraina dabar yra „daug atsparesnė“, ir „tai garantuoja mūsų gebėjimą kalbėti oriai, kaip lygūs su lygiais, su partneriais, su sąjungininkais ar ne“.

Jis taip pat kalbėjo, kad Ukraina yra labiau savarankiška, gamina „30% visko, ko mums reikia“.

V. Zelenskis sakė, kad kalbasi su Europos sąjungininkais dėl Ukrainos kariuomenės finansavimo. Jis mano, kad ES yra pasirengusi šioms deryboms, tačiau priduria, kad teks „dirbti ir su alternatyvomis“. Anot vadovo, Ukraina būtų pasirengusi pirkti ginklų iš JAV, nes „Artimieji Rytai leidžia iš jų pirkti ginklus“.

Rusijos propagandistai piktdžiugauja 

Rusijos žiniasklaida palankiai vertina šiltesnių ryšių su Vašingtonu perspektyvą ir piktinasi Europos lyderiais bei Kyjivu, skelbia BBC.

„D. Trumpas žino, kad jam teks daryti nuolaidų Rusijai, nes jis derasi su tais, kurie laimi Ukrainoje“, – rašo prokremliškas bulvarinis laikraštis. – Jis darys nuolaidų. Ne Amerikos, o Europos ir Ukrainos sąskaita.“

„Taip ilgai Europa vaikščiojo pasipūtusi, laikydama save civilizuotu pasauliu ir rojaus sodu. Ji nepastebėjo, kad nusimovė kelnes... Dabar į tai atkreipė dėmesį senas jos draugas už Atlanto...“.

S. Lavrovas: Vakarai nepripažįsta naujos pasaulio tvarkos

Vakarai nepripažįsta besikeičiančios pasaulio tvarkos ir stengiasi išsaugoti savo dominavimą pasaulio reikaluose, trečiadienį pareiškė Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras.

Jis pasisakė apie Kremliaus „daugiapolio pasaulio“ naratyvą, kalbėdamas, jog vis daugiau šalių pradeda atsisakyti „išorės diktato“ ir formuoja naujas grupes, pavyzdžiui, BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika), skelbia BBC.

„Kolektyviniai Vakarai negali susivienyti ir nesugeba atsisakyti savanaudiškų įpročių, kuriais vadovavosi pastaruosius penkis šimtmečius, kai valdė pasaulį“, – rėžė S. Lavrovas.

Anot jo, Rusija turi planų „pakeisti bankrutavusį euroatlantinį modelį“ nauja iniciatyva, „atvira visoms žemyno sąjungoms, įskaitant europinę didžiosios Eurazijos dalį“.

Jis tūžmingai aiškino apie „neonacizmo apraiškas“ visame pasaulyje, mesdamas melagingus kaltinimus Ukrainai, Baltijos šalims ir Kanadai. Laikydamasis šios agresyvios linijos, jis sakė, kad „nėra alternatyvos, kaip išnaikinti pagrindines Ukrainos krizės priežastis“, ir nuolat kaltino Ukrainą kampanijos prieš rusų kultūrą vykdymu.

Jokių ženklų, kad po vakarykščių derybų su JAV jis švelnintų savo kalbą, nėra, pastebi „The Guardian“.

„Rusijos ir Jungtinių Valstijų nacionaliniai interesai niekada visiškai nesutaps, tačiau, kai jie sutaps, šalys turėtų pasinaudoti šio sutapimo privalumais“, – pasisakė ministras.

Pasak S. Lavrovo, „visapusiška partnerystė su Kinija“ yra „precedento neturinčio lygio ir pranoksta bet kokius ankstesnius klasikinio tipo aljansus“. Jis taip pat gyrė Rusijos santykius su Indija.

Jis taip pat gyrė D. Trumpą: „Jis yra pirmasis ir kol kas, mano nuomone, vienintelis Vakarų lyderis, kuris viešai ir garsiai pasakė, kad viena iš pagrindinių Ukrainos situacijos priežasčių buvo ankstesnės administracijos įkyri linija traukti Ukrainą į NATO“, – sakė S. Lavrovas Rusijos Valstybės Dūmos įstatymų leidėjams.

G. Nausėda: Lietuvos parama Ukrainai išlieka

Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, sako, kad nepaisant besikeičiančios geopolitinės situacijos, valstybės pozicija išlieka aiški – Ukraina yra užpultoji šalis, Lietuva ją rems tiek, kiek reikės, rašo BNS.

„Aš esu tolimas nuo apokaliptinių nuotaikų, taip, pasaulis tapo kitoks, geopolitinės  žaidimo taisyklės pasikeitė, tačiau šioje vietoje labai svarbu suprasti, kad mes galime piktintis, mes galime turėti kitokią nuomonę, bet tuo pasaulio nepakeisime“, – po susitikimo susitikimo su partijų lyderiais trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.

Anot jo, nepaisant geopolitinės aplinkos, Lietuva turi turėti aiškias pozicijas dėl paramos Ukrainai, sankcijos Rusijai, derybų dėl taikos proceso ir jo sąlygos.

„Šioje vietoje mes visi sutarėme, kad negali būti jokių kalbų – Ukraina yra užpultoji šalis, Ukraina yra auka, Ukraina didvyriškai kaunasi dėl savo ir mūsų visų laisvės, mūsų ne tik didžiausia pagarba ukrainiečių tautai, bet ir parama bus visada – tiek, kiek galime, atiduosime“, – kalbėjo šalies vadovas.

Latvija išlaidas gynybai ketina didinti iki 5% BVP

Kitais metais Latvijos gynybos biudžetas bus padidintas iki 4% BVP, o vėlesniais metais – iki 5% BVP, antradienį po vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Evika Silina,premjerė, ir Andris Sprūdas, gynybos ministras.

Politikai taip pat teigė, kad pinigų šiam padidinimui reikės rasti peržiūrint ministerijų išteklius. Premjerė sakė, kad pati Gynybos ministerija taip pat turėtų peržiūrėti, kaip šiuo metu lėšos naudojamos jos sektoriuje, siekiant sumažinti išlaidas „ten, kur jos šiek tiek dubliuojasi“.

Plačiau apie Latvijos planus skaitykite čia.

Ukrainos parlamentaras: turime sutelkti Europą aplink save

Oleksijus Hončarenko, Ukrainos parlamento narys, BBC sako, kad naujausios D. Trumpo pastabos apie Ukrainą buvo „nemalonios“.

„Kalbama ne apie tai, kad kažkas įsižeidė, mes ne vaikų darželyje – tai pernelyg rimta. Mus čia žudo kiekvieną dieną, mes čia mirštame kiekvieną dieną.“

„Mums nereikia tik sėdėti prie derybų stalo. Mūsų tikslas turėtų būti susitarimas, pagal kurį išsaugotume savo suverenitetą, o tai reiškia: savo kariuomenę, karinę gamybą, teisę rinktis, kur judėti... Europos Sąjunga, euroatlantinė integracija“, – sako jis.

Kartu parlamento narys mano, kad „negalime prarasti amerikiečių kaip savo sąjungininkų“ ir „turime sutelkti Europą aplink save“.

„Nes prezidentas D. Trumpas teisingai pasakė: tarp JAV ir Rusijos yra vandenynas, o tarp Europos ir Rusijos yra tik Ukraina“, – pabrėžia jis.

D. Trumpo pasiuntinys atvyko į Kyjivą

D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai atvyko į Kyjivą, kur susitiks su V. Zelenskiu.

„Vizitas – galimybė turėti geras potencialias derybas, – BBC cituoja Keithą Kelloggą. – Mes išklausysime. Esame pasirengę suteikti tai, ko reikia. Suprantame, kad reikia saugumo garantijų. Dalis mano misijos – išklausyti.“

„Tada grįšiu į Jungtines Valstijas, kalbėsiuosi su prezidentu D. Trumpu, sekretoriumi M. Rubio, likusia komanda. Kad tik užtikrintume, jog viską teisingai sutvarkysime.“

Antradienį K. Kellogas lankėsi Briuselyje ir Varšuvoje, kur su vietos lyderiais aptarė saugumo situaciją Europoje ir Ukrainoje. Jis patikino, kad Vašingtonas neketina mažinti karių skaičiaus Rytų Europoje. 

Plačiau skaitykite čia. 

V. Zelenskis: Rusijai vadovauja patologiniai melagiai

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, vakar vykusias rusų ir amerikiečių derybas Saudo Arabijoje įvardija kaip „liūdnai pagarsėjusį susitikimą Rijade“.

Jis savo socialinių tinklų paskyrose teigia, kad Maskva per derybas, kuriose Kyjivas nedalyvavo, „dar kartą melavo“, kad neatakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūros.

V. Zelenskis šiuos komentarus paskelbė kartu su vaizdo įrašu iš Odesos, kur, Rusijos bepiločiai orlaiviai trečiadienį atakavo civilinę energetikos infrastruktūrą, konkrečiai – elektros transformatorius. Šalies kariuomenės duomenimis, šią naktį pavyko numušti 106 iš 167 Rusijos dronų, vis dėl to Odesos regione elektros ir šildymo neteko 160.000 žmonių. 

„Turime nepamiršti, kad Rusijai vadovauja patologiniai melagiai, ir jais negalima pasitikėti – siekiant taikos juos reikia spausti“, – ragina V. Zelenskis.

Kai Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, vakar susitiko su Rusijos žiniasklaida, jis pasakė, kad JAV pasiūlė paskelbti moratoriumą atakoms prieš energetikos infrastruktūrą.

„Paaiškinome, kad niekada nekėlėme pavojaus civiliniam energijos tiekimui ir taikome tik į tai, kas tiesiogiai tarnauja Ukrainos kariuomenei“, – aiškino S. Lavrovas. 

Europos Sąjunga patvirtino naujas sankcijas Rusijai

ES ambasadoriai trečiadienį susitarė dėl naujų sankcijų Maskvai, įskaitant draudimą importuoti rusišką aliuminį, pranešė bloko diplomatai, rašo BNS.

ES užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtins sankcijų paketą pirmadienį, kai bus minimos trečiosios rusų invazijos į Ukrainą metinės.

Naujosiomis sankcijomis siekiama ne tik kovoti su pelningu Rusijos aliuminio sektoriumi, bet ir su vadinamuoju „šešėliniu laivynu“, naudojamu rusiškos naftos eksporto apribojimams apeiti, įtraukiant į juodąjį sąrašą dar 73 senstančius laivus.

ES taip pat atjungs dar 13 Rusijos bankų nuo tarptautinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir uždraus dar aštuonioms Rusijos žiniasklaidos priemonėms transliuoti Europoje.

Tai jau šešioliktas sankcijų paketas, ES paskelbtas Rusijai nuo 2022-ųjų vasario.

Europa skuba reaguoti po to, kai D. Trumpas sutrikdė trejus metus trukusią tvirtą JAV paramą Kyjivui bei pradėjo derybas su Maskva.

Latvijos premjerė: nebuvo jokios kalbos apie JAV pajėgų išvedimą iš Baltijos šalių

Evika Silina, Latvijos ministrė pirmininkė, sak, kad dėl galimo JAV pajėgų išvedimo iš Baltijos šalių nebuvo surengta ir inicijuota jokių derybų, rašo BNS.

Paklausta, ar JAV prezidento administracija ir Rusijos pareigūnai galėtų susitarti, kad viena iš sąlygų Rusijai nutraukti karą Ukrainoje galėtų būti JAV pajėgų išvedimas iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos, premjerė pabrėžė, kad JAV darbotvarkėje yra derybos dėl Ukrainos, o ne dėl JAV pajėgų išvedimo.

Jos nuomone, Baltijos šalys yra geras pavyzdys D. Trumpo administracijai, nes būtent jos gynybai skiria daugiau nei 2% BVP, ko kitos NATO narės nesugebėjo padaryti ir taip neįvykdė Aljanso viršūnių susitikimuose prisiimtų įsipareigojimų.

Baiba Bražė, užsienio reikalų ministrė, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nėra požymių, jog tokie klausimai galėtų būti keliami JAV ir Rusijos derybose. Jos nuomone, ne naujiena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali reikalauti bet ko, tačiau ko Rusija nepasiekė mūšio lauke, to nepasieks ir taikos derybose.

Taip pat skaitykite: FT: Europos pareigūnai spėja, kad JAV gali išvesti karius iš Baltijos ir kitų ES šalių

„Europa nebegali pasitikėti JAV“

ES įstatymų leidėjai antradienį pareikalavo, kad Europa padidintų finansavimą savo gynybai ir remtų Ukrainą po to, kai Jungtinės Valstijos atnaujino savo santykius su Rusija.

„Europa nebegali visiškai pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis, kad apgintų mūsų bendras vertybes ir interesus, įskaitant nuolatinę paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Europos liaudies partijos (ELP), centro kairiųjų Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D), centristinės frakcijos „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) ir Žaliųjų pareiškime.

Plačiau skaitykite čia.

Europa ruošia pagalbos paketą Ukrainai

ES rengia iniciatyvą, kuria siekiama kuo greičiau šiais metais suteikti Ukrainai papildomą karinę paramą, teigiama dokumente, su kuriuo susipažino „Bloomberg“.

Jame teigiama, kad siekiama pristatyti bent 1,5 mln. artilerijos šaudmenų, oro gynybos sistemų, didelio tikslumo raketų ir bepiločių orlaivių, taip pat suteikti paramą brigadų mokymui ir aprūpinimui bei sustiprinti ES ir Ukrainos gynybos pramonės ryšius.

Šiame dokumente konkrečios išlaidos kol kas nenumatytos, tačiau teigiama, kad valstybėms narėms bus paskirta finansinė kvota, atsižvelgiant į jų ekonomikos dydį, ir jos galės pasirinkti, ar ją įvykdyti natūra, ar grynosiomis lėšomis. ES nepriklausančios valstybės narės taip pat būtų kviečiamos prisidėti prie iniciatyvos.

„Bloomberg“ šaltinių teigimu, ES svarsto keletą galimybių padidinti savo išlaidas gynybai ir saugumui, kad jų užmojis būtų toks pat, kaip ES reaguojant į COVID-19, kai Bendrija sukūrė maždaug 800 mlrd. Eur fondą, kad padėtų valstybių narių ekonomikoms atsigauti po pandemijos. 

Prancūzijoje vėl rinksis Europos lyderiai

Trečiadienį Paryžiuje gyvai ir nuotoliu vėl rinksis valstybių lyderiai, aptarsiantys žemyno ir Ukrainos saugumo bei santykių su JAV klausimus.

Šįkart pakviestųjų sąraše yra ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, Norvegija, Kanada, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija, skelbia „Reuters“ ir BNS.

Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, prie susitikimo apie 17 val. prisijungs nuotoliu.

Dauguma žemyno vadovų sunerimę dėl pasikeitusios JAV prezidento D. Trumpo vykdomos JAV politikos Rusijos atžvilgiu, baiminasi, kad Vašingtonas padarys rimtų nuolaidų Maskvai ir perrašys žemyno saugumo susitarimą, sudarydamas panašų kaip Šaltojo karo laikais susitarimą.

Tačiau vienas iš iššūkių yra tai, kad valstybės narės turi skirtingus požiūrius į tai, ką tiksliai daryti ir kaip tai finansuoti. Manoma, kad konkretesnės diskusijos vyks po šį savaitgalį Vokietijoje vyksiančių rinkimų.

„Wall Street Journal“ pastebi, kad nepaisant Emmanuelio Macrono, Prancūzijos prezidento, pastangų, Europos vienybę dabar išbando vidaus politika, t. y. skirtingose valstybėse laukiantys rinkimai. VŽ jau rašė, kad netikėtai svarbia figūra tapo JK premjeras Keiras Starmeris, pareiškęs, kad šalis yra pasirengusi siųsti karius į Ukrainą. Britų politikas kitą savaitę skrenda susitikti su D. Trumpu.

 „Jūs ten buvote trejus metus“

V. Zelenskis anksčiau antradienį kritikavo JAV ir Rusijos pareigūnų derybas Saudo Arabijoje, į kurias Kyjivas nebuvo pakviestas. Jo komentarai, regis, supykdė D. Trumpą: „Esu labai nusivylęs, girdėjau, kad jie nusivylę negavę vietos.“

„Šiandien išgirdau: „O, na, mes nebuvome pakviesti“. Na, jūs turėjote (vietą prie derybų stalo – VŽ) trejus metus (...) Jums nereikėjo to pradėti. Buvo galima susitarti labai lengvai“, – teigė jis. 

„Jau seniai nebuvo rinkimų“

Paklaustas, ar JAV palaikys Rusiją, reikalaujančią priversti V. Zelenskį surengti naujus rinkimus kaip bet kokio susitarimo dalį, D. Trumpas pradėjo kritikuoti V. Zelenskio reitingus, rašo BNS.

„Jie nori sėdėti prie stalo, bet galima sakyti (...) ar Ukrainos žmonės neturėtų turėti balso teisės? Jau seniai nebuvo rinkimų, – sakė D. Trumpas. – Tai ne rusų reikalas, tai ateina iš manęs, iš kitų šalių. Dabar Ukrainoje turite vadovybę, kuri leido tęsti karą, kurio net neturėjo būti.“

Baigdamas savo atsakymus žurnalistams jis teigė, kad prezidento V. Zelenskio reitingas yra apie 4%. Tačiau kompanijos „Statista“ duomenys rodo, kad V. Zelenskį „labai palaiko“ 24%, „palaiko“ – dar 45%. O „nepalaiko“ arba „labai nepalaiko“ – iš viso 29%. Tokie rezultatai buvo 2024 m. spalį.

Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto šių metų vasarį atliktos apklausos duomenimis, prezidentu pasitiki 57% ukrainiečių, o prieš mėnesį tokių buvo 52%.

„Man asmeniškai jis patinka. Viskas su juo gerai, – D. Trumpą cituoja „Financial Times“.  – Bet nesvarbu, ką manau asmeniškai. Man svarbu užbaigti darbą.“

V. Zelenskis buvo išrinktas 2019-aisiais penkerių metų kadencijai, bet liko eiti pareigas, Ukrainoje vis dar galiojant karo padėčiai. 

Ukrainos atstovai pabrėžia, kad rinkimus surengti būtų labai sudėtinga, nes milijonai ukrainiečių nuo karo yra pabėgę į kitas šalis ar gyvena Rusijos okupacijoje. Taip pat Kyjivo atstovai mano, kad tokiu atveju šalyje reikėtų papildomų taikdarių pajėgų, kad būtų užtikrintas rinkėjų fizinis saugumas, pastebi „Financial Times“.

Praėjusių metų rugsėjo–spalio mėnesiais nevyriausybinės organizacijos atlikta Ukrainos gyventojų apklausa parodė, kad 60% apklaustųjų nepritaria rinkimų organizavimui karo metu. 

Davidas Arakhamia, V. Zelenskio valdančios partijos lyderis, neseniai yra sakęs, kad rinkimai galės būti surengti ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams po karo padėties galiojimo pabaigos.

„Derybos buvo geros, rusai nori kažką daryti“

Europos lyderiai vis labiau baiminasi, kad D. Trumpas daro per daug nuolaidų Rusijai, siekdamas susitarimo dėl Ukrainos, kurį jis pažadėjo sudaryti dar prieš pradėdamas eiti pareigas. Tačiau pats JAV prezidentas tvirtina, kad jo vienintelis tikslas yra taika, kad būtų užbaigtas didžiausias Europos sausumos karas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. 

D. Trumpas teigė, kad po derybų Rijade yra dar labiau įsitikinęs, jog pavyks pasiekti susitarimą, ir pridūrė: „Jos (derybos) buvo labai geros. Rusija nori kažką daryti. Jie nori sustabdyti laukinį barbarizmą“.

„Manau, kad turiu galią užbaigti šį karą, ir manau, kad sekasi labai gerai“, – pažymėjo D. Trumpas.

JAV vadovas pridūrė, kad jis yra už Europos taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, jei pavyks pasiekti susitarimą dėl karo pabaigos: „Jei jie nori tai daryti, puiku, aš už tai. Žinau, kad Prancūzija buvo pasirengusi tai padaryti, ir manau, kad tai buvo gražus gestas.“

Jungtinės Valstijos neturėtų prisidėti, „nes, žinote, esame labai toli“, be to, pasak D. Trumpo, šis klausimas niekada nebuvo iškeltas.

Maskva jau nebėra izoliuota

Rusija ir Jungtinės Valstijos antradienį po derybų susitarė sudaryti grupes, kurios derėtųsi dėl karo Ukrainoje užbaigimo, praneša BNS.

V. Zelenskis pasmerkė sprendimą nepakviesti jo šalies į Rijade vykusį susitikimą, kuris truko daugiau nei keturias valandas.

Jis pareiškė, kad bet kokios derybos, kuriomis siekiama užbaigti karą jo šalyje, turėtų būti sąžiningos, o jose turėtų dalyvauti Europos šalys, įskaitant Turkiją, kuri pasisiūlė surengti derybas.

„Tai tik pakurstys Putino apetitą“, –  naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai.

Vašingtonas pridūrė, kad šalys taip pat susitarė „sukurti konsultacijų mechanizmą“, skirtą JAV ir Rusijos santykių dirgikliams šalinti ir pažymėjo, kad šalys sukurs pagrindą būsimam bendradarbiavimui.

Jurijus Ušakovas, V. Putino patarėjas užsienio reikalams, patvirtino derybų grupių paskyrimą, tačiau teigė, kad sunku pasakyti, kada įvyks numanomas D. Trumpo ir V. Putino susitikimas. 

Rijado derybos reiškia diplomatinį perversmą Maskvai, kuri trejus metus buvo izoliuota ankstesnės JAV administracijos, kuriai vadovavo Joe Bidenas. 

Kirilas Dmitrijevas, Maskvos derybininkas ekonomikos klausimais, teigė, kad Vakarų šalių bandymai izoliuoti Rusiją „akivaizdžiai žlugo“.

„Mes ne tik klausėmės, bet ir išgirdome vieni kitus, ir turiu pagrindo manyti, kad Amerikos pusė geriau suprato mūsų poziciją“, – žurnalistams sakė derybose dalyvavęs Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras.

Diplomatas pažymėjo, kad Rusija prieštarauja bet kokiam NATO šalių karių dislokavimui Ukrainoje, kuris būtų galimų paliaubų dalis.

JAV prezidentas pareiškė, kad pirmąjį susitikimą su V. Putinu greičiausiai surengs taip pat Saudo Arabijoje.