FT: Ukraina susitarė su JAV dėl naudingųjų iškasenų naudojimo

• Ukraina su JAV susitarė dėl jos naudingųjų iškasenų naudojimo
• V. Putinas sako, kad Rusija pasirengusi pasiūlyti JAV bendradarbiavimą retųjų metalų srityje, įskaitant randamus užgrobtoje Ukrainos teritorijoje.
• Kremlius neigia D. Trumpo teiginį, kad V. Putinas neprieštarauja dėl Europos taikdarių Ukrainoje.
• JT Saugumo Taryboje su Rusijos parama priimta JAV rezoliucija dėl Ukrainos, kurioje nėra kritikos Maskvos agresijai.
• Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris paskelbė apie sprendimą 2027 m. gynybos išlaidas padidinti iki 2,5% BVP ir siekti 3% nuo 2030 m.
• Naujas tyrimas rodo, kad Ukrainai atstatyti reikia 524 mlrd. USD.
   

Pirmadienio įvykius rasite čia.

Baigiame pildyti antradienio įvykių juostą. 

Naujausias žinias kviečiame skaityti antradienį ryte.

FT: Ukraina susitarė su JAV dėl naudingųjų iškasenų naudojimo

Kyjivas susitarė su JAV dėl sąlygų, kokiu būdu Valstijos gaus naudą iš Ukrainos naudingųjų iškasenų. Tokiu žingsniu tikimasi pagerinti pašlijusius santykius su dabartine JAV prezidento administracija.

Tikimasi, kad šis susitarimas taip pat užtikrins JAV saugumo garantijas Ukrainai, praneša „Financial Times“.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Kyjivas yra pasirengęs pasirašyti susitarimą dėl savo naudingųjų iškasenų, įskaitant naftą ir dujas, naudojimo, po to, kai JAV atsisakė reikalavimų gauti 500 mlrd. USD būsimų pajamų, kurias sukurs šie ištekliai. 

Dabartiniame susitarimo variante, kuriame užfiksuota vasario 24 dienos data ir su kuriuo susipažino FT, numatoma įsteigti fondą, į kurį Ukraina pervestų 50% pajamų, gaunamų iš „valstybei priklausančių naudingųjų išteklių, įskaitant naftą ir dujas ir su šiais ištekliais susijusią logistiką“. Šis fondas sukauptas lėšas investuotų į įvairius projektus Ukrainoje.

Susitarimas neapima didžiausios Ukrainos dujų ir naftos gamintojos „Naftogaz“ ir „Ukrnafta“ generuojamų pajamų, kitaip tariant, šaltinių, kurie jau generuoja pajamas Ukrainos biudžetui.

BBC primena, jog Ukrainoje yra didžiuliai svarbiausių elementų ir mineralų, įskaitant litį ir titaną, taip pat anglies, dujų, naftos ir urano telkiniai, kurių vertė siekia milijardus dolerių.

„Susitarimas dėl naudingųjų iškasenų yra tik dalis. Iš JAV administracijos ne kartą girdėjome, kad tai yra didesnio susitarimo dalis“, – antradienį sakė Olha Stefanišyna, deryboms vadovavusi Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja ir teisingumo ministrė.

Kita vertus, šiame susitarime vis dar nėra aiškiai apibrėžiama, kuo įsipareigotų JAV. Teigiama, kad ateities klausimai, pavyzdžiui, JAV nuosavybės dalis projektuose, kurie bus įgyvendinami iš fondo lėšų, bus išspręsti ateities dvišaliuose susitarimuose.

Minėtas susitarimas yra patvirtintas Ukrainos teisingumo, ekonomikos ir užsienio reikalų ministrų, Volodymyras Zelenskis jį pasirašys nuvykęs į Vašingtoną kartu su D. Trumpu. Tačiau ir abiems prezidentams padėjus parašus, susitarimą dar turės patvirtinti Ukrainos parlamentas.

Pirminio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyto susitarimo sąlygos sukėlė pasipiktinimą Kyjive ir Europoje. Nes D. Trumpas kalbėjo, tarsi Ukraina būtų skolinga už visą JAV karinę ir finansinę pagalbą nuo pat 2022 m.

Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusią savaitę atmetus pirminį tekstą, D. Trumpas pavadino jį „diktatoriumi“ ir netgi apkaltino Ukrainą pradėjus karą.

JK premjeras vyks į Vašingtoną su tikslu tapti „tiltu“ tarp D. Trumpo ir Europos

Keiras Starmeris, Jungtinės Karalystės (JK) vadovas, ketvirtadienį vyks į didelės svarbos susitikimą Baltuosiuose rūmuose su tikslu įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą suteikti saugumo garantijų Ukrainai kaip bet kokios paliaubų sutarties su Rusija sąlyga, praneša agentūra BNS. 

Britų premjeras sieks pratęsti Emmanuelio Macrono, Prancūzijos prezidento, vizito Vašingtone pasiekimus, kai šis perspėjo, jog taika negali reikšti Ukrainos pasidavi

Tačiau Prancūzijos vadovas sakė, jog jo derybos su D. Trumpo per trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos metines parodė kelią į priekį nepaisant transatlantinio susiskaldymo baimių.

K. Starmeris savo ruožtu stengsis suderinti Kyjivo interesus bei D. Trumpo kantrybę – pastarasis šokiravo Europą užsiimdamas derybomis su Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija.

„Starmeris vengs viešai kritikuoti Trumpo poziciją, tačiau jis turės rasti kelią tai diplomatiškai padaryti, Ukrainos labui“, – sakė Evie Aspinall, idėjų kalvės „British Foreign Policy Group“ direktorė.

Britų premjero aukščiausias prioritetas yra užtikrinti, jog JAV parūpins „užnugarį“ – galimai oro paramos, žvalgybos ir logistikos forma tam, kad paremtų galimas Europos taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje.

Daugiau skaitykite čia. 

Čekija 2024-aisiais surinko 500.000 artilerijos sviedinių Ukrainai

Petras Fiala, Čekijos ministras pirmininkas, antradienį pareiškė, kad pernai Ukraina pagal Prahos šaudmenų pirkimo iniciatyvą gavo 500.000 vienetų artilerijos sviedinių.

18 šalių, įskaitant Kanadą, Vokietiją ir Portugaliją, iki 2024-ųjų birželio iš viso surinko apie 1,8 mlrd. USD (1,66 mlrd. Eur), už kuriuos iš ne Europos tiekėjų nupirko 155 milimetrų sviedinių Ukrainai, nuo 2022-ųjų vasario kovojančiai su Rusijos invazija.

Pirmoji siunta buvo išsiųsta praėjusių metų birželį.

„Pagal Čekijos iniciatyvą buvo nupirkta 500.000 155 milimetrų kalibro artilerijos sviedinių“, – žurnalistams sakė P. Fiala.

Jis sakė, kad Čekija, Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, kurioje gyvena 10,9 mln. žmonių, tarpininkavo tiekiant iš viso apie 1,5 mln. šovinių 2024-aisiais.

Jis pridūrė, kad Praha ir toliau siunčia Ukrainai dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių per mėnesį.

Ši amunicijos akcija iš dalies kompensuoja tai, kad ES neįvykdė savo pažado iki šių metų kovo pabaigos Ukrainai suteikti milijoną artilerijos šaudmenų. Pažado įvykdyti nepavyko dėl ribotų gamybos pajėgumų.

Ukrainos Vakarų sąjungininkės konkuruoja su Rusija dėl šaudmenų pirkimo ne Europos rinkose.

Jana Černochova, Čekijos gynybos ministrė, teigė, kad Prahai reikia pakankamos partnerių finansinės paramos, kad galėtų tęsti tiekimą, ir išskyrė Kanadą, Daniją ir Nyderlandus kaip ypač dosnius donorus.

P. Fiala teigė, kad Vakarų šalys taip pat turėtų panaudoti po invazijos įšaldytą Rusijos turtą karinės įrangos tiekimui Ukrainai finansuoti.

Nuo 2022 metų, kai Kremlius pradėjo invaziją į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 235 mlrd. USD (224 mlrd. Eur) Rusijos centrinio banko lėšų – didžiąją dalį visame pasaulyje imobilizuoto Rusijos turto. 

Latvijos prezidentas: NATO narės turėtų susitarti skirti gynybai 3,5% BVP

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad NATO narės turėtų susitarti skirti gynybai 3,5% bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša agentūra BNS. 

Varšuvoje antradienį viešintis E. Rinkevičius sakė, kad Latvija, kaip ir Lenkija, daug lėšų skiria krašto apsaugai. Pasak jo, šiuo metu jo šalis planuoja padidinti išlaidas gynybai iki 4% BVP, o 2028-aisiais – net iki 5% BVP.

Tačiau jis pridūrė, kad neverta „žongliruoti procentais, nes svarbu tik tai, kokie yra realūs gynybos pajėgumai“.

E. Rinkevičius išreiškė viltį, kad visos NATO šalys susitars skirti gynybai 3,5% BVP.

Daugiau skaitykite čia. 

M. Rubio apie JAV balsavimą JT: nenorėjome to, kas būtų priešiška kuriai nors pusei  

Vašingtonas balsavo prieš JT rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, nes ji prieštarauja JAV pastangoms susodinti abi puses prie derybų stalo, „Breitbart News“ sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio; jį cituoja „The Kyiv Independent“.  

„Atvirai kalbant, mes nemanėme, kad būtų palanku, jei JT būtų paskelbta kažkas, kas yra priešiška kuriai nors pusei“, – sakė M. Rubio.

Jis gynė atskirą JAV pateiktą rezoliuciją, kurioje vengiama tiesiogiai kaltinti Rusiją, vadindamas ją „labai teisinga kalba“, kurioje konstatuojama, kad „karas yra baisus dalykas“.

Kandidatai į Kanados premjerus didžiausia grėsme šaliai vadina D. Trumpą

D. Trumpui toliau kalbant, kad Kanada vieną dieną taps 51-ąją JAV valstija, o premjerą Justiną Trudeau vadinant gubernatoriumi, būtent JAV prezidentas ir jo veiksmai sulaukė daugiausiai dėmesio pirmuosiuose kandidatų į Kanados premjero postą debatuose.

Pretendentai į J. Trudeau įpėdinius stengėsi save pateikti kaip geriausią pasirinkimą, galintį pakovoti su amerikiečių prezidentu, vadindami jį grėsme ir įspėdami, kad „jis nori mūsų šalies“.

Apklausų duomenimis, kanadiečiai pirmenybę teikia buvusiam Centrinio banko vadovui Markui Carney, manydami, kad jis galėtų geriausiai spręsti prekybos ir kitus dvišalius klausimus su D. Trumpu.

„Turime pripažinti, kad šiandieninis Trumpas nėra tas pats Trumpas, koks jis buvo anksčiau, – teigė M. Carney. – Jis labiau vienašališkas, labiau izoliacionistinis, agresyvesnis.“

„Jis norėjo gauti dalį mūsų rinkų. Dabar jis nori mūsų šalies“, – pažymėjo jis.

Ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland, taip pat dalyvaujanti rinkimuose, sakė, kad D. Trumpas yra „didžiausia grėsmė Kanadai“ per beveik šimtmetį.

„Jis grasina mums ekonominiu karu“, – tvirtino ji.

Anksčiau pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad 25% muitai iš Kanados ir Meksikos importuojamoms prekėms bus įvesti, kaip ir planuota.

Apie tai jis paskelbė netrukus po to, kai pradėjo eiti pareigas. D Trumpas teigė, kad muitai susiję su nelegalia imigracija ir „narkotikų karu“, kuriuo siekiama sustabdyti fentanilio srautą.

Tačiau jis paskutinę minutę, tęsiantis deryboms, mėnesiui atidėjo muitus abiem šalims. Šis terminas baigsis kitą antradienį.

Kovo 9 dieną valdančioji Liberalų partija išsirinks kitą lyderį, tapsiantį nauju Kanados premjeru po to, kai J. Trudeau paskelbė apie savo atsistatydinimą. Naujasis premjeras pareigas eis kiek daugiau nei pusmetį. Kiti parlamento rinkimai turi būti surengti iki šių metų spalio 20 d.

K. Budrys: ES skiriant 0,25% BVP Ukrainai, tai galėtų pakeisti JAV paramą

Jei visa Europos Sąjunga (ES) įsipareigotų Ukrainai skirti po 0,25% bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet, tai galėtų pakeisti visą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) skiriamą paramą, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Mes netgi galime pakeisti Amerikos paramą Ukrainai. Jei tai įvyks šiais arba kitais metais, Europai tai bus papildomi 13 mlrd. Eur per metus“, – pirmadienį paskelbtame interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, Bendrijos BVP dabar sudaro 16,5 trln. Eur, taigi 0,25% skyrus Ukrainai, tai sudarytų apie 40 mlrd. Eur.

K. Budrys pabrėžė, kad vien pernai Lietuva Ukrainai išleido apie 0,3% savo BVP.

Interviu ministras pabrėžė, kad reikėtų konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos turtą ir jį skirti Ukrainai.

„Turime veikti dabar ir tiesiog įgyvendinti, priimti sprendimą dėl įšaldyto turto, dėl sankcijų ir dėl paramos Ukrainai“, – sakė jis.

Pernai birželį Valstybės gynimo taryba sutarė karinei paramai Ukrainai kasmet skirti mažiausiai 0,25% BVP.

Kiek Ukraina atsilaikytų be JAV paramos

Be JAV karinės pagalbos Ukraina turi pakankamai ginklų, kad galėtų tęsti kovas dabartiniu tempu iki vasaros. Taip „The Wall Street Journal“ sakė buvusi aukšto rango Pentagono pareigūnė Celeste Wallander. Tačiau kai kurie ukrainiečių analitikai teigia, kad šalis gali būti pajėgi išsilaikyti ilgiau.

„Galime ištverti gal pusmetį ar metus, kad duotume Europai dar metus pradėti gaminti kokią tik gali ginkluotę, – sakė Ukrainos labdaros organizacijos „Come Back Alive“, kuri tiekia dronus kariuomenei, vyresnysis analitikas Mykola Bielieskovas. – Galbūt patirsime tam tikrų nuostolių, galbūt prarasime tam tikrą teritoriją. Tačiau neturime kito pasirinkimo, kaip tik kovoti, nepaisant sunkumų“.

JAV karinės pagalbos nutraukimas yra blogiausias scenarijus, WSJ sakė vienas iš vyresniųjų V. Zelenskio padėjėjų ir pridūrė, kad tai reikštų, jog Ukrainai tektų didinti savo karinę gamybą ir gauti daugiau iš europiečių.

Pasak Europos pareigūnų, pernai ES, Didžioji Britanija ir Norvegija kartu suteikė Ukrainai apie 25 mlrd. USD karinės pagalbos – daugiau nei atsiuntė JAV. Žemynas gerokai padidino artilerijos sviedinių gamybą, ir svarstoma, kad ES šiais metais karinę pagalbą padidintų iki 30 mlrd. USD.

Ukraina taip pat sukūrė savo didžiulę amunicijos pramonę, kuri, pasak šalies strateginės pramonės ministro, dabar per metus pagamina ginklų už 30 mlrd. USD, t. y., šešis kartus daugiau nei prieš metus.

2024 m. šalyje buvo pagaminta apie 1,5 mln. dronų, kurie tapo pagrindine gynybos priemone palei fronto liniją, leidžiančia Kyjivui sulaikyti Rusijos puolimą ir patirti kuo mažiau nuostolių.

Iš viso Ukraina pastaruoju metu gamina arba finansuoja apie 55% savo karinės technikos. JAV tiekia apie 20%, o Europa – 25%, teigia vienas Vakarų pareigūnas.

Tačiau kai kurių JAV tiekiamų ginklų – įskaitant pažangias oro gynybos sistemas, balistines raketas „žemė–oras“, navigacijos sistemas ir tolimojo nuotolio raketinę artileriją – artimiausiu metu faktiškai nebus įmanoma pakeisti. Europa paprasčiausiai negamina pakankamai arba kai kuriais atvejais negamina išvis. 

Pasak pareigūnų ir analitikų, pasibaigus JAV tiekimui, nukentėtų Ukrainos gebėjimas vykdyti ilgesnio nuotolio smūgius ir apsaugoti savo užnugario pozicijas.

K. Budrys: net jei visi dabar skirtume 5% BVP, negalėtume pakeisti JAV pajėgumų Europoje

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys interviu „Deutsche Welle“ sako, jog šiuo metu nėra variantų, kas galėtų pakeisti JAV gynybos pajėgumus Europoje.

„Net jei dabar, šiais metais, visi gynybos reikmėms pradėtume skirti 5% (BVP), tų pajėgumų nesukursime net per penkerius ar dešimt metų. Esame priklausomi nuo transatlantinių santykių. Štai kodėl mes turime ieškoti galimybių stiprinti savo ryšius“, – teigė jis.

K. Budrys pabrėžė, jog JAV buvimas regione yra kritiškai reikalingas ir Lietuva nėra vienintelė šalis, kuriai Rusija kelia grėsmę.

„Mūsų nacionalinio saugumo supratimas grindžiamas dviem pagrindiniais dalykais – naryste NATO ir mūsų strateginiais santykiais su JAV. Taip, mes taip elgiamės, nes mūsų santykiai su JAV yra egzistenciniai, bet abejoju, kad esame vieninteliai Europoje, kuriems taip pat gresia Rusijos pavojus“, – kalbėjo ministras.

„Jei sugrius visos struktūros, sugrius NATO, sugrius visa mūsų saugumo architektūra, visiems gresia pavojus ir visi susidurs su egzistencinėmis grėsmėmis“, – tikino jis.

Paklaustas, ar mano, jog dabartinėje situacijoje JAV gerbtų penktojo straipsnio įsipareigojimus, K. Budrys teigė neturintis pagrindo manyti priešingai.

„Aš nekvestionuoju penktojo straipsnio. (...) Neturiu jokių ženklų ar požymių, kad neturėtume pasitikėti savo sąjungininkais“, – sakė jis.

„Ir jei mes suabejosime šiuo klausimu, turėsime iš esmės peržiūrėti viską, ką darome pagal penktąjį straipsnį, remdamiesi prielaida, kad visi esame pasiruošę gintis nuo pat pirmos akimirkos, jei to prireiks“, – pridūrė ministras.

NATO penktajame straipsnyje rašoma, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.

EK: nėra jokio su JAV konkuruojančio pasiūlymo dėl iškasenų

Europos Komisijos (EK) atstovas spaudai Thomas Regnier antradienį paneigė, kad ES pasiūlė Ukrainai savo susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, kuris konkuruoja su JAV siūlomu.

„Nėra jokio pasiūlymo“, – per spaudos konferenciją sakė T. Regnier ir pridūrė, kad nuo 2021 m. ES su Ukraina palaiko partnerystę dėl svarbiausių žaliavų, įformintą supratimo memorandumu.

AFP pirmadienį pranešė, kad ES pasiūlė Ukrainai savo susitarimą dėl šalies gamtinių išteklių, apibūdindama jį kaip „abipusiai naudingą“.

Už pramonės strategiją atsakingas Europos Komisijos narys Stéphane'as Séjourné sakė, kad „pridėtinė vertė, kurią siūlo Europa, yra ta, kad mes niekada nereikalausime sudaryti sandorio, kuris nebūtų naudingas abiem pusėms.“

EK atstovas T. Regnier patvirtino, kad vizito Kyjive metu S. Séjourné susitiko su savo kolegomis iš Ukrainos. Tačiau, anot jo, S. Séjourné tik „dar kartą patvirtino ES įsipareigojimą įgyvendinti Supratimo memorandumą“, tačiau nepateikė jokių naujų pasiūlymų.

„Kaip ir visos ES partnerystės, susijusios su svarbiausiomis žaliavomis, šis bendradarbiavimas skirtas ne tik ES tiekimo grandinėms užtikrinti, bet ir skatinti vietos vertės kūrimą ir gebėjimų stiprinimą šalyse partnerėse, užtikrinant abipusę naudą“, – sakė T. Regnier.

„Tai bendradarbiavimas su Ukraina, o ne kokia nors konkurencija su JAV“, – pridūrė jis.

D. Trumpas vis agresyviau atakuoja Ukrainą dėl teisių į jos naudingųjų iškasenų turtus, reikalaudamas net 500 mlrd. USD kompensacijos už jau Vašingtono paramą atremiant Maskvos invaziją.

D. Šakalienė: nerealu, kad Europa kariniais pajėgumais galėtų pakeisti NATO

Kalbos, kad Europa galėtų turėti atskirus karinius pajėgumus, kurie pakeistų NATO, yra geopolitiškai nerealios, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Net jei mūsų transatlantinė šeima kartais atrodo disfunkcinė, skyrybos nėra variantas. Mes neturime kuo pakeisti amerikiečių – ir to daryti nereikia“, – Jaltos europinės strategijos konferencijoje pirmadienį kalbėjo ministrė. 

„Kalbos apie tai, kad Europa galėtų turėti atskirus karinius pajėgumus, kurie pakeistų NATO, yra geopolitiškai nerealios. Šiandien mūsų gebėjimas dirbti kartu konkrečiose srityse nulems tiek rezultatą, tiek galimybę nutraukti ugnį Ukrainoje“, – pabrėžė ji.

Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas yra perspėjęs NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai, ir paragino jas skirti daugiau lėšų gynybai.

Tai Europoje paskatino diskusijas apie dvišalius ar regioninius gynybos aljansus.

Išsamiau skaitykite čia. 

Lietuvos kariuomenė ramina visuomenę: Rusija kelia grėsmę, tačiau priešo už vartų nėra

Rusija kelia grėsmę Lietuvai, tačiau pajėgumų perdislokavimo arčiau šalies sienų nėra fiksuojama, skelbia Lietuvos kariuomenė.

Apie tai ji pranešė feisbuko įrašu, reaguodama į gaunamus gyventojų klausimus.

„Ar priešas jau yra už vartų, tik mes viską slepiame? Nėra. Tam, kad įvyktų puolimas prieš Lietuvą, turi egzistuoti dvi sąlygos – pirma, prie Lietuvos sienų turi būti išdėstytos priešo pajėgos, antra, turi būti žinomas ketinimas jas panaudoti“, – nurodo kariuomenė.

Anot jos, žvalgyba stebi Rusijos veiksmus Ukrainoje ir požymių, kad pajėgumai būtų perdislokuojami arčiau Lietuvos, nėra.

„Situacija Baltarusijoje išlieka nepakitusi: intensyvus, bet stabilus karinis rengimas. Todėl nė viena iš aukščiau paminėtų sąlygų nėra išpildyta“, – teigiama įraše.

Pasak kariuomenės, Rusija vienareikšmiškai kelia grėsmę, tačiau „niekuomet kitaip ir nebuvo“.

„Rusijos keliama grėsmė Lietuvai yra konstanta nuo maždaug XV amžiaus, kuomet įvyko pirmasis LDK ir Maskvos karas, su kuria tiesiog turime išmokti gyventi“, – rašo ji.

Kariuomenė taip pat nurodo, jog karinių pajėgumų šiai dienai Rusija turi daugiau, nei turėjo 2022-aisiais, yra stebimas ginkluotųjų pajėgų augimas, tačiau naujai kuriami kariniai vienetai nėra dislokuojami Lietuvai tiesioginę grėsmę keliančiose vietovėse.

Plačiau skaitykite čia.

K. Starmeris skelbia apie didinamas gynybos išlaidas

atnaujinta 15:04

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris prieš ketvirtadienį įvyksiantį vizitą į Baltuosius rūmus paskelbė apie šalies sprendimą 2027 m. padidinti gynybos išlaidas iki 2,5% BVP. 

Kalbėdamas parlamente, jis sakė, kad šis padidinimas reiškia, jog nuo 2027 m. metinės išlaidos gynybai didės 13,4 mlrd. GBP.

K. Starmeris teigė sieksiantis, kad po kitų rinkimų, kurie įvyks 2029 m. rugpjūtį, išlaidos gynybai sudarytų 3% BVP. 

JK premjeras taip pat sakė, kad šalis didins išlaidas žvalgybos ir saugumo tarnyboms.

Savo kalboje jis konkrečiai įvardijo Rusiją kaip grėsmę, sakydamas, kad jei jam, mačiusiam Berlyno sienos griūtį, „tada būtumėte pasakę, kad per mano gyvenimą vėl pamatysime į Europos miestus riedančius Rusijos tankus, nebūčiau patikėjęs. Tačiau dabar esame pasaulyje, kuriame viskas pasikeitė, nes prieš trejus metus būtent taip ir atsitiko.“

Jis tęsė: „Viena didžiausių mūsų istorijos pamokų yra ta, kad nestabilumas Europoje visada atsimuš į mūsų krantus ir kad tokie tironai kaip Putinas reaguoja tik į jėgą. Rusija kelia grėsmę mūsų vandenyse, mūsų oro erdvėje ir mūsų gatvėse.“

Pasak K. Starmerio, kad galėtų didinti išlaidas gynybai, vyriausybė 2027 m. sumažins išlaidas paramai vystymuisi užsienyje nuo 0,5% iki 0,3%. Jokie mokesčiai ar skolinimasis nebus didinami. 

Premjeras sakė besitikintis, kad didesnės išlaidos gynybai padės augti ekonomikai, virs darbo vietomis ir inovacijomis.

Leidinys „The Sun“ anksčiau pranešė, kad K. Starmeris atmetė „aukštų pareigūnų“ reikalavimus dabar didinti gynybos išlaidas iki 2,65% BVP, nes tai, leidinio skaičiavimais, kainuotų papildomus 10 mlrd. GBP.

Rusijos URM neigia, kad šiandien vyksta kokios nors derybos su amerikiečiais 

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad nė vienas iš Rusijos atstovų antradienį Saudo Arabijoje neplanuoja susitikti su savo kolegomis iš JAV.

Vasario 22 d. „Euronews“ buvo pranešę, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie antrąjį derybų raundą šį antradienį Saudo Arabijoje.

Apie JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimą, tiesa, žemesnio lygio nei praėjusią savaitę, naujienų agentūrai AFP buvo pranešęs ir diplomatinis šaltinis.

Vasario 18 d. Saudo Arabijoje įvyko pirmasis tiesioginis JAV ir Rusijos atstovų susitikimas nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją.

Po E. Macrono vizito JAV – virtualus ES lyderių susitikimas 

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa paskelbė, kad trečiadienio rytą bus surengtas Europos vadovų susitikimas nuotoliniu būdu.

„Siekdamas pasirengti kovo 6 d. įvyksiančiam specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, rytoj ryte organizuoju ES Tarybos narių vaizdo konferenciją, kad išklausytume prezidento Emmanuelio Macrono pranešimą apie jo neseniai įvykusį vizitą Vašingtone“, – platformoje „X“ antradienį rašė A. Costa.

Sekmadienį A. Costa pranešė, kad kitą savaitę šaukia specialų Europos vadovų susitikimą Ukrainos ir Europos saugumo klausimams aptarti.

G7 dar nepavyko suderinti pareiškimo dėl karo Ukrainoje

Didžiojo septyneto grupė (G7) dėl nesutarimų su JAV vis dar nepriėmė bendro pareiškimo, skirto trečiosioms Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metinėms, kurios sukako pirmadienį. Apie tai praneša agentūra „Reuters“, cituodama Kanados užsienio reikalų ministrę Melanie Joly.

„Iš tiesų dirbame su europiečiais ir amerikiečiais. Vis dar vedame tam tikrus pokalbius“, – sakė M. Joly per spaudos konferenciją, paklausta apie pareiškimo statusą.

Kaip skelbta, Jungtinėse Tautose (JT) JAV pirmadienį palaikė Maskvai palankias rezoliucijas, kuriose nėra kritikos Rusijos agresijai.   

„Kanada ir kitos šalys nepritaria pozicijai, kurią JAV gynė JT, ypač rezoliucijai, kurią jos pateikė“, – sakė M. Joly.

Vašingtonas taip pat nepritaria formuluotei „Rusijos agresija“ bet kokiame bendrame G7 pareiškime.

G7 sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos; grupės susitikimuose taip pat dalyvauja ES.

D. Peskovas neigia D. Trumpo teiginį dėl Europos taikdarių 

Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas per spaudos konferenciją su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu teigė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas neprieštarauja Europos taikdarių dislokavimui Ukrainoje, Kremliaus atstovas spaudai tai neigia.

Dmitrijus Peskovas antradienį sakė, kad Rusijos pozicija nesikeičia.

„Šiuo klausimu yra pozicija, kurią išsakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Neturiu ką prie to pridurti“, – sakė jis.

Po praėjusios savaitės Rusijos ir JAV derybų Saudo Arabijoje S. Lavrovas „nepriimtinais“ pavadino bet kokius planus dislokuoti Europos taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje kaip taikos susitarimo dalį.

D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad V. Putinas „neturi jokių problemų“ dėl Europos taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje dislokavimo.

„Jis tai priims. Aš jam uždaviau šį klausimą, – sakė D. Trumpas apie V. Putiną, tiesiogiai paklaustas apie Europos karių dislokavimą. – Žiūrėkite, jei mes sudarome šį susitarimą, jis daugiau nesiekia karo... Aš jam konkrečiai uždaviau šį klausimą. Jis dėl to neturi jokių problemų“.

Po balsavimų JT Kremlius giria JAV poziciją

Kremlius antradienį gyrė ir subalansuota vadino Vašingtono poziciją, amerikiečiams drauge su rusais Jungtinėse Tautose (JT) balsavus už tai, kad nebūtų pasmerktas Maskvos karas prieš Ukrainą.

„JAV užima daug labiau subalansuotą poziciją, (tokią), kokia iš tiesų siekiama bandyti išspręsti Ukrainos konfliktą. Mes tai sveikiname“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jungtinės Valstijos pirmadienį Jungtinėse Tautose triskart susivienijo su Rusija, stengdamosi išvengti bet kokio Maskvos invazijos į Ukrainą pasmerkimo.

Šie balsavimai žymi seisminį jėgų pusiausvyros pokytį Jungtinėse Tautose, kur Vašingtonas iki šiol tvirtai balsuodavo už rezoliucijas, palankias Ukrainai ir smerkiančias Rusiją. 

Už Europos remtą tekstą, kuriame griežtai kritikuojama Rusija ir pabrėžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas bei jos sienų neliečiamumas, Generalinėje Asamblėjoje balsavo 93 pasaulinės organizacijos narės, 18 pasisakė prieš jį, o dar 65 susilaikė.

Vašingtonas, kaip ir Maskva bei Rusijos sąjungininkės Baltarusija, Šiaurės Korėja ir Sudanas, balsavo prieš Europos rezoliuciją.

Stiprėjant nesutarimams tarp D.Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Vašingtonas buvo parengęs savo rezoliucijos projektą.

Tačiau Ukrainos sąjungininkės Europoje spaudė smarkiai pakoreguoti JAV tekstą ir nurodyti, kad didelio masto invaziją į Ukrainą vykdo Rusija. Dėl to Vašingtonas galiausiai nebalsavo už savo paties rezoliucijos projektą.

Po pietų JAV savo pradinį, nepakeistą tekstą pateikė balsavimui Saugumo Taryboje, kur jis buvo priimtas. Už rezoliuciją balsavo 10 narių. Nė viena nebalsavo „prieš“, tačiau penkios susilaikė. Tarp susilaikiusiųjų buvo Prancūzija ir Didžioji Britanija, galėjusios vetuoti rezoliuciją, kurioje tik „raginama greitai užbaigti konfliktą“, nekaltinant Rusijos.

Tyrimas: Ukrainai atstatyti reikia 524 mlrd. USD

Pasaulio bankas, Jungtinės Tautos, Europos Komisija ir Ukrainos vyriausybė nustatė, kad atkurti Ukrainos ekonomiką po Rusijos invazijos kainuos 524 mlrd. USD, rašo „Reuters“.  

Į naują bendrą institucijų tyrimą įtraukti duomenys nuo invazijos pradžios prieš trejus metus iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Jis parodė, kad, palyginti su paskutiniu vertinimu, kuris prieš metus siekė 486 mlrd. USD, padaryta žala padidėjo daugiau kaip 7%, o labiausiai nukentėjo būsto, transporto, energetikos, prekybos ir švietimo sektoriai.

Tyrime įvertinta tiesioginė fizinė žala pastatams ir kitai infrastruktūrai, poveikis žmonių gyvenimui ir pragyvenimo šaltiniams bei „geresnio atstatymo“ išlaidos, sakoma bendrame institucijų pranešime spaudai.

 D. Trumpas ir E. Macronas demonstravo draugystę

 JAV ir Europos santykiams išgyvenant krizę, Baltuosiuose rūmuose pirmadienį susitikę JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Prancūzijos Emmanuelis Macronas demonstravo draugystę.   

Prancūzijos prezidentas negailėjo meilikavimų, bet kartu nebijojo švelniai pertraukti D. Trumpo, kai šis pakartojo melagingą teiginį, kad Europa karinę pagalbą tik paskolino Ukrainai ir galiausiai susigrąžins šiuos pinigus. 

„Ne, tiesą sakant, atvirai kalbant, – pareiškė E. Macronas, palietęs kolegos ranką, – mes sumokėjome 60% visos sumos ir tai buvo – kaip ir JAV atveju – paskolos, garantijos, dotacijos.“

Tačiau D. Trumpas tik nusišypsojo ir atsakė: „Jei jūs tuo tikite, aš neprieštarauju“.

Nors jie aiškiai laikėsi skirtingų pozicijų dėl Ukrainos ir dėl to jautėsi šiokios tokios įtampos, vis dėlto rodė, kad puikiai sutaria.

„Jis protingas klientas“, – sakė D. Trumpas, paplekšnojęs E. Macronui per petį ir papasakojęs istoriją apie susitikimą Paryžiuje, kai sužinojo, kad Prancūzijos lyderis savo gimtąja kalba apie prekybos susitarimą sakė ne visai tai, ką pasakojo jam.

47 metų E. Macronas į tai sureagavo suspausdamas kolegos ranką ir jie abu nusijuokė, o prancūzų lyderis, regis, net nušluostė akies kamputyje juoko ašarą.

Pakeliui į Baltųjų rūmų Vakarų sparną, kur vyko spaudos konferencija, jie vėl tvirtai paspaudė vienas kitam ranką ir apsikabino. 

Per spaudos konferenciją jie vėl demonstravo draugiškus gestus ir vienas kitam žarstė komplimentus. 

E. Macronas pasidžiaugė jų draugyste nuo pirmosios D. Trumpo kadencijos Baltuosiuose rūmuose, o respublikonas savo ruožtu gyrė prancūzų prezidentą už gaisro nuniokotos Paryžiaus Dievo Motinos katedros (Notre-Dame de Paris) atstatymą.

Tarptautinė diplomatija visada kupina simbolikos, tačiau E. Macronas ir D. Trumpas visada neįprastai atvirai naudojo kūno kalbos gestus kaip galios žaidimą.

Nuo pat pirmojo susitikimo E. Macronas nori pasipriešinti D. Trumpo įpročiui, kai jis, spausdamas ranką, tiesiogine ir perkeltine prasme išveda iš pusiausvyros kitus pasaulio lyderius.

Britų žurnalistas Piersas Morganas, ilgametis D. Trumpo draugas, teigė, kad naujausias E. Macrono pasirodymas Baltuosiuose rūmuose parodė, jog prancūzų lyderis žino, ką daro.

„Nė vienas pasaulio lyderis nesitvarko su Trumpu taip gerai kaip Macronas. Draugiškas, bet tvirtas, pagarbus, bet nebijantis jam pasipriešinti, kai mano, kad jis klysta. Ir Trumpas jį už tai gerbia“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė P. Morganas. 

D. Trumpas: V. Putinas sutinka dėl Europos taikdarių Ukrainoje

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas „neturi jokių problemų“ dėl Europos taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje dislokavimo.

„Jis tai priims. Aš jam uždaviau šį klausimą, – sakė D. Trumpas apie V. Putiną, tiesiogiai paklaustas apie Europos karių dislokavimą. – Žiūrėkite, jei mes sudarome šį susitarimą, jis daugiau nesiekia karo... Aš jam konkrečiai uždaviau šį klausimą. Jis dėl to neturi jokių problemų“.

Kažin ar D. Trumpas teisingai interpretuoja V. Putiną, nes viešai Rusijos pareigūnai nuolat kartoja, kad jiems tai būtų visiškai nepriimtina.  

Per susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu D. Trumpas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad karas gali baigtis „per kelias savaites“, ir teigė, kad nesudarius susitarimo kovos gali peraugti į „Trečiąjį pasaulinį karą“.

D. Trumpas taip pat sakė, kad ukrainiečiai galbūt galėtų susigrąžinti dalį okupuotų teritorijų, bet „tai padaryti nėra lengva“.

„Pamatysime, – sakė D. Trumpas. – Buvo paimta daug žemės, todėl turėsime pažiūrėti, kaip tai pavyks. Tai derybų dalis.“

Prezidentūra: saugumo garantijos Kyjivui leistų Europai atsisėsti prie derybų stalo

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja sako, kad Europa kol kas nėra pakviesta derėtis dėl taikos Ukrainoje, tačiau galėtų būti, jeigu pasiūlytų šaliai saugumo garantijas taikos su Rusija atveju, rašo BNS.

„Kol kas Europa prie derybų stalo nėra pakviesta, kaip žiauriai mums beatrodytų“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

„O ką daryti, kad būtų pakviesta, koks yra mūsų planas? Ką mes galime atnešti? Ir atsakant į šitą klausimą, kas labai rūpi amerikiečiams, tai kokias saugumo garantijas Ukrainai galima būtų suteikti eventualios taikos susitarimo pasirašymo atveju, ir kiek europiečiai galėtų įsipareigoti, sakykim, saugoti, padėti gintis Ukrainai“, – pridūrė ji.

„Klausimai kol kas yra atviri, nėra išrašytų taisyklių, ką turėtume daryti“, – kalbėjo patarėja.

A.   Skaisgirytės teigimu, šiais klausimais sprendimus turėtų priimti kovo 6 ir kovo 20–21 dieną susitinkantys Europos Sąjungos šalių lyderiai.

ES derybose turi savo kozirį

JAV prezidentas Donaldas Trumpas elgiasi taip, tarsi visos kortos derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo priklausytų jam. Tačiau Briuselis turi slaptą 200 mlrd. Eur vertės ginklą, rašo „Politico“.

Po to, kai vasario 18 d. nebuvo įtrauktos į diskusijas su JAV ir Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo, Europos vyriausybės gali imtis aršaus varianto – perimti Rusijos valstybės turtą, kuris buvo įšaldytas po to, kai Maskva prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

ES laimei, liūto dalis šių lėšų – apie 200 mlrd. Eur – laikoma Briuselyje įsikūrusioje finansų įstaigoje „Euroclear“ ir uždirba palūkanas. Kita vertus, JAV turi tik 5 mlrd. USD.

Šių lėšų konfiskavimas yra drastiška galimybė, kuri beveik neabejotinai užtikrintų Europai vietą prie derybų stalo.

Tačiau finansų ministrams ir centrinių bankų vadovams šią savaitę susirinkus į Pietų Afrikoje vyksiantį G20 susitikimą, ES vyriausybių nuomonės išsiskyrė, kaip reikėtų elgtis su šiomis lėšomis.

Iškilus JAV pasitraukimo iš Ukrainos grėsmei, labiausiai ją palaikančios šalys teigia, kad pinigų perdavimas Kyjivui leistų karo nualintai šaliai įgyti pranašumą mūšio lauke ir pasipriešinti D. Trumpo reikalavimams nutraukti karą.

Baltijos ir Šiaurės šalys, Rusijos kaimynės, mano, kad pinigai turėtų būti nedelsiant perduoti Ukrainai. Tokiai pozicijai pritaria Lenkija, Čekija ir ES vyriausioji diplomatė, buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas.

ES palūkanas, gaunamas iš įšaldyto Rusijos turto, jau perveda Ukrainai. 

V. Putinas – apie retuosius metalus ir bendrą darbą su JAV

Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas, surengė susitikimą dėl retųjų žemės metalų, kurio metu patvirtino svarstantis galimybę į šios srities projektus įtraukti užsienio partnerius, įskaitant JAV. 

Anot jo, Rusija pasirengusi pasiūlyti JAV bendradarbiavimą retųjų metalų srityje, įskaitant randamus užgrobtoje Ukrainos teritorijoje.

Susitikime jis kalbėjo apie galimą aliuminio gavybos projekto pradžią Krasnojarsko krašte kartu su amerikiečių bendrovėmis.

„Investicijas vertinu 15 mlrd. USD“, – V. Putiną cituoja kommersant.ru.

Rusijos ir JAV bendrovės, anot jo, dabar tariasi dėl bendrų projektų.

Be to, V. Putinas patikino, kad Rusija yra pasirengusi JAV tiekti 2 mln. tonų aliuminio, kad stabilizuotų kainas.

Artimiausi ir galimi kiti Rusijos ir JAV kontaktai pirmiausia, V. Putino teigimu, bus skirti dvišaliams santykiams. Jis pabrėžia, kad karo Ukrainoje baigties su Donaldu Trumpu dar nėra aptaręs.

V. Putino nuomone, Rusija ir JAV galėtų susitarti 50% sumažinti gynybos išlaidas. Tuomet prie jų galėtų prisijungti ir Kinija.

Šaltiniai: Rusija iki galo nesupranta JAV motyvų

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino nenoras pritarti laikinoms paliauboms Ukrainoje greičiausiai taps santykių su JAV atšilimo išbandymu, rašo „Bloomberg“.

Pareigūnai Maskvoje atsargiai vertina D. Trumpo palankumą V. Putinui, sakė du situaciją žinantys asmenys. Rusijos vadovybė iki galo nesupranta Baltųjų rūmų strategijos ir atsargiai vertina spąstus, sakė kitas Kremliui artimas asmuo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį lankydamasis Turkijoje sakė, kad nors Maskva pasirengusi derėtis dėl taikos susitarimo, ji nutrauks kovą tik tada, kai bus pasiektas „tvirtas ir ilgalaikis Rusijai tinkamas rezultatas“.

Praėjusią savaitę D. Trumpo įrašas socialinėje žiniasklaidoje, kuriame Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadintas „diktatoriumi“, pribloškė Kremliaus pareigūnus.

D. Trumpo administracija Europos pareigūnams pranešė, kad nori užtikrinti paliaubas Ukrainoje iki Velykų, kurios bus balandžio mėnesį, pranešė „Bloomberg“. Be abejo, neaišku, kiek D. Trumpo administracija primygtinai reikalaus nedelsiant nutraukti ugnį ir ar V. Putinas rizikuos pasitraukti iš derybų šiuo klausimu.

Kitą dieną po D. Trumpo išpuolio prieš V. Zelenskį iždo sekretorius Scottas Bessentas interviu „Bloomberg“ televizijai sakė, kad JAV yra pasirengusios arba sugriežtinti, arba sušvelninti sankcijas, atsižvelgdamos į Rusijos norą derėtis.

A. Skaisgirytė: NB8 šalys vystyti Ukrainos brigadą pradės dar šiemet

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja sako, kad Lietuva ir kitos Šiaurės bei Baltijos šalys vystyti ukrainiečių brigadą turėtų pradėti dar šiemet, tačiau įgyvendinti pačią iniciatyvą užtruks ne vienerius metus.

„Norima darbą pradėti dar šiais metais“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

„Tai turbūt bus ne vienerių metų darbas, tačiau norima pradėti kuo greičiau“, – pridūrė ji.

A. Skaisgirytė kalbėjo apie pirmadienį, per trečiąsias Rusijos invazijos Ukrainoje metines, Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntuko (NB8) iniciatyvą Ukrainoje „aprūpinti įranga ir apmokyti brigados dydžio padalinį“.

Ši iniciatyva kol kas nedetalizuota, bet A. Skaisgirytė nurodė, jog to prašė Ukraina.

„Ji yra atliepianti į Ukrainos prašymą. Ukraina tikrai prašo, kad jos kariuomenės vienetai būtų ekipuojami ir mokomi sąjungininkų“, – kalbėjo patarėja.

„Tai pirmiausia yra politinė iniciatyva, tačiau kariniai planuotojai dabar turėtų labai detaliai išrašyti ir sudėlioti, kaip tas atrodytų laike ir kas konkrečiai tektų kiekvienai šaliai“, – tvirtino A. Skaisgirytė.

NB8 šalių grupė yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.

Nyderlandai svarsto galimybę dalyvauti taikos misijoje

Nyderlandai svarsto galimybę dalyvauti taikos palaikymo misijoje Ukrainoje, laikydamiesi pozicijos nieko iš anksto neskelbti, rašo „Ukrinform“.

„Mūsų pozicija yra tokia, kad nenorime nieko iš anksto atmesti. Dauguma mūsų parlamento narių taip pat nori, kad mūsų kabinetas šiose diskusijose užimtų konstruktyvią poziciją. Bet kadangi tai vis dar besivystanti diskusija, dabar dar per anksti apie tai ką nors konkretaus sakyti“, – pabrėžė Casparas Veldkampas, Nyderlandų užsienio reikalų ministras, atsakydamas į klausimą, ar Nyderlandai svarsto galimybę dalyvauti taikos palaikymo misijoje Ukrainoje ir ar yra pasirengę suteikti savo naikintuvus F-35, karinį jūrų laivyną ir sistemas „Patriot“ po galimų paliaubų.

Jis taip pat sakė, kad šių metų Miuncheno saugumo konferencija patvirtino tai, „ką jau seniai matome: mūsų saugumas, laisvė ir gerovė nėra garantuoti“.

C. Veldkampas taip pat sakė, kad besitęsiantis Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą, naujų galių iškilimas, technologiniai pokyčiai kelia didelių iššūkių. „Buvo vaisinga tai aptarti pokalbiuose su vyriausybių vadovais, ministrais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir akademiniu pasauliu“, – pridūrė jis.

Kaip pranešama, vasario 14-16 d. vykusioje 61-ojoje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, beveik 150 ministrų ir apie 30 tarptautinių organizacijų vadovų.

ES siūlo Ukrainai savo susitarimą dėl naudingųjų iškasenų

Europos Sąjunga pirmadienį pasiūlė Ukrainai savo susitarimą dėl „svarbiausių medžiagų“, kaip tik tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas yra arti susitarimo su Kyjivu dėl teisių į didžiulius gamtinius išteklius, rašo „Politico“.

Už pramonės strategiją atsakingas Europos Komisijos narys Stéphane'as Séjourné sakė, kad pateikė konkuruojantį pasiūlymą Ukrainos pareigūnams, su kuriais susitiko Kyjive per Europos Komisijos vizitą, skirtą trečiosioms Rusijos invazijos metinėms paminėti.

„Dvidešimt vieną iš 30 svarbiausių medžiagų, kurių reikia Europai, gali tiekti Ukraina, sudarydama abiem pusėms naudingą partnerystę“, – sakė S. Séjourné, praneša agentūra AFP.

Ir jis pabrėžtinai pažymėjo: „Pridėtinė vertė, kurią siūlo Europa, yra ta, kad mes niekada nereikalausime sudaryti sandorio, kuris nebūtų naudingas abiem pusėms.“

D. Trumpas vis agresyviau atakuoja Ukrainą dėl teisių į jos naudingųjų iškasenų turtus, reikalaudamas net 500 mlrd. USD kompensacijos už Vašingtono paramą atremiant Maskvos invaziją.

Saudo Arabijos sostinėje įvyks dar vienas JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas

Saudo Arabijos sostinėje antradienį įvyks dar vienas JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatinis šaltinis.

Susitikimas įvyks praėjus lygiai savaitei po to, kai abiejų šalių diplomatijos vadovai susitiko įžanginėse derybose.

Abiejų šalių delegacijos „antradienį susitiks Rijade“, pirmadienį sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Naujasis susitikimas „yra žemesnio lygio nei surengtas praėjusią savaitę, tačiau tai vis tiek yra pažangos ženklas“, pridūrė šaltinis, neatskleidęs abiejų šalių atstovų pavardžių.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas savaitgalį sakė, kad susitikime dalyvaus „departamentų direktoriai“ – Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir JAV Valstybės departamento atstovai.

Prieš savaitę abiejų šalių delegacijos, vadovaujamos JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, susitiko Rijade ir aptarė planuojamą amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo ir rusų lyderio Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimą. 

Rusija ir JAV taip pat susitarė „sukurti konsultacijų mechanizmą“ ginčams spręsti ir paskirti komandas deryboms dėl karo Ukrainoje. Šis susitikimas buvo pirmas tokio aukšto lygio šalių susitikimas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022-ųjų vasarį.

Susitikimas įvyko po D. Trumpo ir V. Putino telefoninio pokalbio, kuris pakeitė nuolatinę Vakarų šalių strategiją izoliuoti Rusijos prezidentą.

Praėjusią savaitę D. Trumpas teigė, kad po derybų yra dar labiau įsitikinęs, jog pavyks pasiekti susitarimą su Maskva. 

D. Trumpas per spaudos konferenciją savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje pareiškė, kad tikriausiai iki mėnesio pabaigos susitiks su V. Putinu.

D. Trumpas sukrėtė Europos Sąjungą (ES), kai pareiškė esąs pasirengęs atnaujinti diplomatinius santykius su Rusija ir surengti derybas nedalyvaujant Europos valstybėms ar Ukrainai. 

Jis yra kartojęs rusiškus naratyvus apie tariamą Ukrainos atsakomybę už karą, todėl Europoje kilo susirūpinimas, kad jis sutiks su Maskvos sąlygomis, rašo BNS.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo galimas D. Trumpo ir V. Putino derybas kaip kalbas apie karą nedalyvaujant Kyjivui.

V. Putinas sako, kad JAV ir Rusijos įmonės „palaiko ryšį“ dėl bendrų ekonominių projektų

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad, vykstant deryboms dėl Ukrainos, JAV ir Rusijos įmonės „palaiko ryšį“ dėl bendrų ekonominių projektų.

V. Putinas patvirtino, kad JAV ir Rusijos bendrovės aptaria ekonominius projektus.

„Taip, kai kurios mūsų bendrovės palaiko ryšį ir tokie projektai yra aptariami“, – pažymėjo jis per televiziją transliuotame interviu.

Jis taip pat pareiškė, kad ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis Ukrainoje tampa „toksiška figūra“.

Interviu valstybinei televizijai V. Putinas sakė, kad „dabartinis Kyjivo režimo vadovas tampa toksiška figūra“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir visos visuomenės požiūriu.

Jis sakė sutinkantis, kad europiečiai dalyvautų derybose dėl Ukrainos. 

„Ne tik Europos (šalys), bet ir kitos šalys taip pat turi teisę ir gali dalyvauti“ derybose, kuriomis siekiama išspręsti „krizę“ Ukrainoje, pažymėjo V. Putinas per televiziją transliuotame interviu.

Jis taip pat parėmė JAV lyderio pasiūlymą, kad Rusija, JAV ir Kinija turėtų perpus sumažinti savo karinius biudžetus.

„Manau, tai gera idėja. JAV sumažintų 50% ir mes sumažintume 50% ir tada prisijungtų Kinija, jei norėtų“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame interviu.

JT Saugumo Taryboje su Rusijos parama priimta JAV rezoliucija dėl Ukrainos

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pirmadienį priėmė JAV parengtą rezoliuciją dėl Ukrainos, kurią parėmė Rusija ir kurioje nėra jokios kritikos Maskvos agresijai per trečiąsias jos invazijos metines, rašo BNS.

Už rezoliuciją balsavo 10 narių, nė vienas nebalsavo prieš, tačiau penki susilaikė, įskaitant Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, kurios galėjo vetuoti rezoliuciją, kurioje tik „raginama greitai užbaigti konfliktą“, nekaltinant Rusijos.

Keletas pakeitimų, kuriuos pateikė atitinkamai Rusija ir Europos šalys, nebuvo priimti.

E. Macronas siekia JAV paramos dėl pajėgų Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį palaikė Donaldo Trumpo bendradarbiavimą su Rusija dėl Ukrainos, tačiau paragino Jungtines Valstijas paremti bet kokį Europos karių dislokavimą kaip saugumo garantiją.

„Norime greito susitarimo, bet ne trapaus“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Likus kelioms savaitėms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą prieš trejus metus, E. Macronas nuskrido į Maskvą, bandydamas atkalbėti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo tokių veiksmų, bet jo pastangos buvo nesėkmingos. Kaip ir tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas, E. Macronas netrukus nutraukė ryšius su V. Putinu.

E. Macronas pirmadienį sakė, kad įvyko „didelis pokytis“, nes atėjo nauja JAV administracija.

„Prezidentas Trumpas turi rimtų priežasčių atnaujinti santykius su prezidentu Putinu“, – sakė E. Macronas.

Tačiau Prancūzijos prezidentas taip pat pareiškė, jog pasidalijo Europos derybų patirtimi, įgyta po ankstesnio konflikto Ukrainoje prieš dešimtmetį.

„2014 metais mūsų pirmtakai derėjosi dėl taikos su prezidentu Putinu, tačiau dėl garantijų, ypač saugumo garantijų, trūkumo prezidentas Putinas šią taiką pažeidė“, – sakė E. Macronas.

„Štai kodėl būti stipriems ir turėti atgrasymo pajėgumų yra vienintelis būdas būti tikriems, kad jos (taikos) bus laikomasi“, – kalbėjo jis.

E. Macronas, kuris yra svarstęs galimybę siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą, kad būtų išsaugota bet kokia taika, sakė, jog labai svarbu, kad Jungtinės Valstijos teiktų paramą.

„Daugelis mano Europos kolegų yra pasirengę dalyvauti, bet mums reikia šios Amerikos paramos, nes tai yra saugumo garantijų patikimumo dalis“, – pažymėjo jis.

Ir D. Trumpas, ir J. Bidenas atmetė galimybę siųsti JAV karius į Ukrainą, o D. Trumpas spaudžia Kyjivą pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų turto perdavimo Jungtinėms Valstijoms.

„Manau, niekada neturėtume sakyti, kad niekada nesiųsiu sausumos pajėgų, nes taip išrašote tuščią čekį pažeisti bet kokį įsipareigojimą“, – pareiškė E. Macronas.