D. Trumpo paliaubų idėją veikiausiai nupūs J. Bideno leidimas naudoti ATACMS

Teksto pabaigoje papildyta D. Trumpo komandos komentarais 

Baltieji rūmai pabrėžė, kad sprendimą paskatino būtent Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Kurske – tai yra JAV atsakas į Maskvos vykdomą eskalaciją. CNN cituojami Vakarų pareigūnai pažymėjo, kad korėjiečių dislokavimas reiškia, jog konfliktas Ukrainoje plečiasi ir tampa globalesnis.  

Atsakas į eskalaciją gali dar labiau plėstis. Kartu su JAV, leidimą naudoti jų Ukrainai suteiktą ginkluotę atakoms Rusijos teritorijoje, anot žiniasklaidos šaltinių, suteikė ir Prancūzija bei Jungtinė Karalystė. 

Kaip rašė BNS, Josepas Borrellis, kadenciją baigiantis Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas, antradienį paragino valstybes nares pasekti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu. 

„Esu tikras, kad jos paseks JAV pavyzdžiu ir leis ukrainiečiams naudoti savo ginklus kovai su rusais Rusijos teritorijoje, nes būtent iš Rusijos teritorijos jie yra puolami. Tai visiškai atitinka tarptautinę teisę“, – pridūrė J. Borrellis.

Nors Vokietijos kancleris Olafas Scholzas iškart pareiškė, jog neseks šiuo pavyzdžiu, nes tai pernelyg didintų įtampą, jo įtaka šiuo metu yra svyruojanti, atsižvelgiant į krizę šalies vyriausybėje. Vokietija artėja prie pirmalaikių rinkimų, kurie numatyti vasario 23 d., o šiuo metu apklausose pirmauja opozicinis Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos aljansas (CDU / CSU), linkęs suteikti ilgojo nuotolio „Taurus“ raketas. O. Scholzas taip pat kritikuojamas dėl skambučio Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui. 

Rusija žada trečiąjį pasaulinį karą

Pasinaudodama suteiktu leidimu, Ukraina jau lapkričio 18-osios naktį smogė ATACMS objektams Rusijos Briansko srityje. Komentuodamas partnerių suteiktą leidimą, V. Zelenskis išvakarėse teigė, kad raketos kalbės pačios už save. 

„Planas sustiprinti Ukrainą yra Pergalės planas, kurį pristačiau mūsų partneriams. Vienas svarbiausių jo punktų yra tolimojo nuotolio pajėgumai mūsų kariuomenei. Šiandien žiniasklaidoje daug kalbama apie tai, kad mes gauname leidimą atitinkamiems veiksmams“, – vėlai sekmadienį platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis.

Tuo tarpu Kremlius aštriai sureagavo į šį Vakarų žingsnį. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas citavo ankstesnį V. Putino pasisakymą apie tai, kad leidimas naudoti Vakarų raketas Rusijoje būtų tiesus kelias į trečiąjį pasaulinį karą. Tai viena iš Kremliaus raudonų linijų, kurių anksčiau Vakarai nedrįso peržengti. 

Vis dėlto po pirmojo ukrainiečių smūgio laukiama, koks bus Maskvos atsakas. Iki šiol peržengus vadinamąsias Rusijos raudonąsias linijas atsakas būdavo vangus, o šalies agresorės sumažėjęs karinis potencialas rimtesnio atsako suteikti ir neleidžia. 

Į informaciją, kad Ukraina galės smogti taikiniams Rusijoje, audringai sureagavo ir agresorės sąjungininkės Šiaurės Korėja ir Kinija, kuri mėgino glaistyti kylantį konfliktą ir pabrėžti būtinybę derėtis dėl taikos.  

Kaip skelbia BNS, Rusijos vadovas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Maskvai leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš jų neturinčią valstybę, jei ją remia branduolinės galios.

Doktrinoje teigiama, kad Rusija svarstytų galimybę panaudoti branduolinius ginklus prieš branduolinio ginklo neturinčią valstybę, jei ją paremtų branduolinė šalis. 

„Nebranduolinės valstybės agresija dalyvaujant branduolinei valstybei laikoma bendra ataka“, – antradienį žurnalistams pareiškė D. Peskovas.

Branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė visą karo laikotarpį itin gąsdino Vakarų politikus. Jo panaudojimo galimybė per 1.000 plataus masto karo prieš Ukrainą dienų buvo vienas pagrindinių argumentų, delsiant suteikti platesnę pagalbą Kyjivui. Vis dėlto labiau tikėtina, kad naujoji doktrina tėra dar vienas būdas įvaryti baimės Vakarų politikams. 

Greitų pokyčių kare nelems

JAV suteiktos ATACMS raketos gali tiksliai pataikyti į Rusijos taikinius, esančius už 300 km. Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos Ukrainai tiekiamos raketos „Storm Shadow“ / „Scalp“ gali pasiekti už 250 kilometrų esančius taikinius, skelbia „Financial Times“. 

Mathew Savillis, Londono karališkojo jungtinių paslaugų instituto direktorius, portalui „Politico“ paaiškino, jog nors Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paaukojo Kyjivui ilgo nuotolio raketų „Storm Shadow“ / „Scalp“, trūksta galutinio JAV patvirtinimo ir pagalbos naviguojant raketas.  

„Nors tiek Prancūzija, tiek Jungtinė Karalystė jau anksčiau yra patvirtinusios, kad leidžia naudoti savo raketas smūgiams Rusijoje, kad ataka iš tiesų įvyktų, greičiausiai reikės JAV kontroliuojamų navigacijos duomenų, taigi realiai jų panaudoti ukrainiečiai iki šiol negalėjo“, – sako M. Savillis.  

„Politico“ pastebėjo, jog nors Prancūzija yra suteikusi Kyjivui raketų „Scalp“ ir leidusi suprasti, kad ukrainiečiai gali jas naudoti visur, kur mato esant poreikį, nėra informacijos, kad nors viena tokia raketa iki šiol buvo paleista į Rusijos teritoriją.  

Anot kai kurių analitikų, rimtesnio proveržio leidimas naudoti ATACMS Rusijos teritorijoje neduos. Šis leidimas – tęsinys strategijos lėtai padėti Ukrainai, kad ji nepralaimėtų, tačiau ir negalėtų laimėti ar padaryti Rusijai reikšmingos žalos. 

„Tai, kad Ukrainai sušvelninti JAV ATACMS raketų naudojimo nuotolio apribojimai, atitinka bendrą Amerikos požiūrio į šį karą modelį: Ukraina negali padaryti didelės žalos Rusijai, tačiau leidžiamas nedidelis aprūpinimo įranga ir jos naudojimo didinimas per ilgesnį laiką“, – sakė Jamesas Nixey, „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos analizavimo programos direktorius.

ATACMS atsargos, kurias gali gauti Ukraina, yra ribotos. Taigi net jei Kyjivas galės smogti į Rusijos gilumoje esančius taikinius, per vieną naktį mūšio lauke nieko nepakeis. JAV karo studijų analitikai (ISW) anksčiau yra nurodę, kokius taikinius potencialiai galėtų atakuoti Ukraina gavusi tokį leidimą, tačiau realioms atakoms pakankamai sviedinių nėra ir Ukraina turės rinktis taikinius, skelbia CNN.

Panašiai situaciją komentuoja ir buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris savo „Facebook“ paskyroje rašo: „Sprendimas sutapo su Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo skambučiu Putinui ir didžiausia savaitgalio raketų ataka prieš Ukrainos miestus. Atrodo nieko bendro? Bet vis tik sąsaja yra. Putinas eilinį kartą pademonstravo savo viršenybę prieš vakarietišką vangumą, nelabai nutuokdamas apie galimas pasekmes. Dar kartą pasitikrinus, kad Kremlius supranta ne pokalbiais, o jėga paremtą diplomatiją, priimtas sprendimas dėl 300 km nuotoliu skriejančių raketų panaudojimo prieš rusų ir šiaurės korėjiečių karinius taikinius pačioje Rusijos teritorijoje.“

Anot jo, „jei ATACAMS raketų panaudojimas bus tinkamai suderintas su operacinėmis užduotimis ir paremtas tikslia žvalgybine informacija, tai Rusija artimiausiu metu netektų dalies sklandančias bombas nešantiems koviniams lėktuvams skirtų karinės aviacijos bazių ir logistikos centrų, pasiektų arčiausiai Ukrainos esančius Rusijos mokymo centrus (su visais korėjiečiais) ir, matyt, išspręstų dar kelias taktines užduotis, kurios susilpnintų okupanto spaudimą fronte“.

D. Trumpui paliaubų teks palaukti?

„Financial Times“ pastebi, kad dvidešimties didžiausių pasaulio ekonomikų (G 20) konferencijoje Rio de Žaneire pasirašyta deklaracija signalizuoja silpnėjančią paramą Ukrainai. Joje sušvelninta kritika Rusijai, nedetalizuojamos, trumpai paminėtos „žmonių kančios“, kurias sukėlė 1.000 dienų trunkanti Maskvos invazija. 

Palyginti su praėjusiais metais pasirašytu analogišku dokumentu, šių metų tekste trūksta informacijos apie Ukrainai kylančias branduolinių atakų grėsmes bei Rusijos smūgių maisto tiekimo ir energetikos infrastruktūrai pasmerkimo. Mažėjanti parama tuo metu, kai Rusija sparčiai žengia į priekį Rytų Ukrainoje, ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu sunkina Ukrainos padėtį. 

D. Trumpas pagarsėjo aštria retorika apie greitą karo užbaigimą ir net yra žadėjęs tą padaryti per 24 valandas. D. Trumpo karo užbaigimo vizija, atrodo, palankesnė V. Putinui.

Tad kadenciją baigiantis J. Bidenas per paskutiniąsias prezidentavimo savaites skubėjo suteikti žadėtą paramą Ukrainai. 

Po sprendimo leisti atakuoti taikinius Rusijoje Vakarų teikiama ginkluote ir pirmųjų atakų D. Trumpas vietoj įsivaizduojamų paliaubų paveldės karą, kuriame statymai tik didėja ir paliaubos veikiau primena miražą. 

D. Trumpo komanda piktinasi

Būsimojo JAV prezidento D. Trumpo komanda jau pažėrė kaltinimų J. Bidenui, jog šis eskaluoja karą politiniais sumetimais, rašo BNS.

„Tai dar vienas žingsnis aukščiau eskalavimo laiptais, ir niekas nežino, kur jie veda“, – kanalui „Fox News“ komentavo Mike'as Waltzas, respublikono parinktas tapti nacionalinio saugumo patarėju.

„Niekas nesitikėjo, kad karą Ukrainoje pereinamuoju laikotarpiu J. Bidenas eskaluos. Tarsi jis pradėtų visiškai naują karą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Richardas Grenellis, Nacionalinės žvalgybos direktorius D. Trumpo pirmosios kadencijos metu.

„Dabar pasikeitė viskas – visi iki šiol daryti apskaičiavimai yra niekiniai. Ir visa tai vien dėl politikos“, – teigė R. Grenellis.

Šiuo metu R. Grenellis būsimojoje D. Trumpo administracijoje vietos neturi, tačiau buvo svarstoma jo kandidatūra į valstybės sekretoriaus postą. Vis dėlto D. Trumpas į šią vietą parinko senatorių Marco Rubio.

Savo nuomonę pateikė ir Donaldas Trumpas jaunesnysis, „X“ parašęs, jog „atrodo, kad karinis pramoninis kompleksas nori užsitikrinti, kad trečiasis pasaulinis karas prasidėtų anksčiau, nei mano tėvas turės galimybę sukurti taiką ir išgelbėti gyvybes“.

Būsimasis prezidentas viešai nuomonės dėl ilgo nuotolio raketų naudojimo nepareiškė.