Nauja valdžia lyg ir yra, patenkintų ja – praktiškai nėra

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), partija „Nemuno aušra“ (NA) ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) praėjusį savaitgalį suformavo valdančiąją koaliciją, kuri naujame Seime turės bent 86 mandatus iš 141.

Koalicijos sutartis pasirašyta pirmadienį. Ji tapo tikru siurprizu ir politinio proceso dalyviams, ir jo stebėtojams, ir didesnei daliai visuomenės.

Mat iki pat paskutinio momento tikėtasi, kad socialdemokratams ir jų į premjerus deleguojamam Gintautui Paluckui pavyks įtikinti DSVL lyderį Saulių Skvernelį sudaryti daugumą su Ramūno Karbauskio „valstiečiais“. Bet nepavyko – S. Skvernelis griežtai nesutiko formuoti tokį aljansą.

Ir tada, kaip teigė LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, „nebeliko tvarios alternatyvos“ NA pakvietimui į valdžią. 

Griežtas prezidento žodis

„Aušriečių“, kurių lyderis Remigijus Žemaitaitis kaltinamas antisemitiniais pareiškimais, prijungimas prie valdančiųjų sukėlė Lietuvos bei Vakarų politikų, politologų ir žiniasklaidos pasipiktinimą ir protestus.

Antai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino socialdemokratus „atsikvošėti“.

Tuo metu dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda NA įtraukimą į valdžią pavadino klaida ir pažadėjo neskirti šios partijos narių ministrais – „tegu net nebando teikti“.

Į tai R. Žemaitaitis atsakė, kad jo partija, neatsisakydama formalaus ministrų delegavimo, ras į tuos postus „bent po kelis profesionalus“.

Pagal pasirašytąją koalicijos sutartį NA turėtų atitekti trys ministrų portfeliai – aplinkos, teisingumo ir žemės ūkio. Iš viso būsimo ministrų kabineto galimos sudėties tik ties šios partijos kvota yra vien klaustukai.

Nepatenkintųjų aljansu su R. Žemaitaičiu yra ir kitų dviejų koalicijos partnerių viduje. Antai socialdemokratų europarlamentaras Vytenis Andriukaitis pareiškė, kad pasiektasis koalicinis susitarimas „sukels nemažai komplikacijų“: „Nesidžiaugiu juo todėl, kad rinkimų kampanijos metu labai aiškiai teigėme, kad nematome koalicijos su „Nemuno aušra“. Bet dabar elgiamės visiškai priešingai. Tai neatsakinga.“

Vienas iš DSVL lyderių, buvęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius įsitikinęs, kad kviesdami R. Žemaitaitį į koaliciją „plauname jo antisemitines kalbas, o tai gadina koalicijos reputaciją ir paverčia ją lengvu taikiniu“. Panašiai kalba ir kitas „Vardan Lietuvos“ atstovų, ekspremjeras Algirdas Butkevičius.

Pirmieji balsavimai – pirmieji išbandymai koalicijai

Ketvirtadienį laukia pirmasis išbandymas centro kairės trijų partijų koalicijai, kai naujos kadencijos Seimo pradžios posėdyje bus renkamas jo pirmininkas. Į šias pareigas deleguojamas S. Skvernelis.

Politikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad DSVL lyderio išrinkimas Seimo pirmininku tikriausiai praeis be netikėtumų. Bet štai skiriant jo pavaduotojus gali būti ir kitaip. Mat viena iš siūlomų kandidačių į šias pareigas – NA deleguojama Agnė Širinskienė.

Balsavimas dėl parlamento vicepirmininkų – slaptas. Todėl, anot politologės Rimos Urbonaitės, „labai tikėtina, kad ši politikė nebūtinai surinks pakankamai balsų“.

Vėliau Seimo daugumos laukia ir daugiau politinių išbandymų – balsuoti dėl G. Palucko paskyrimo premjeru, taip pat dėl sudarytojo naujo ministrų kabineto veiklos programos patvirtinimo.

R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad yra tikimybė, jog ne visi valdančiosios koalicijos atstovai klusniai balsuos už Vyriausybės programą, „ypač jeigu „aušriečiai“ staiga pasijaus skriaudžiami ir stumiami į šoną, kai prezidentas kartu su premjeru sudarys Vyriausybę be jų partijos atstovų“.

Kita vertus, ji priminė, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje būta atvejų, kai į Vyriausybę patekusių prieštaringai vertinamų partijų ministrų portfelių kvota atitekdavo profesionalams, su tomis partijomis niekaip nesusijusiems: Jaroslawas Niewerowiczius buvo tik formaliai Lenkų rinkimų akcijos deleguotas energetikos ministras, nepartinis Rokas Masiulis irgi buvo Energetikos ministerijos vadovas, deleguotas Darbo partijos, tas pats S. Skvernelis kadaise buvo vidaus reikalų ministras, nors formaliai ir nuo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos.

„Bet kuriuo atveju – šios valdančiosios daugumos ir šios Vyriausybės laukia ilgos ir sudėtingos reputacinės problemos. Panašu, jog ir prezidentas, matyt, gavo signalų iš užsienio partnerių ar iš specialiųjų tarnybų apie tai, kad NA dalyvavimas valdžioje kelia daugybę klausimų ir abejonių, todėl jo pozicija šios valdančiosios daugumos atžvilgiu ir pasikeitė“, – VŽ sakė politologė.

Galima nepriimti priesaikos?

Tuo metu diskutuojama ir dėl su teisėsauga problemų turinčio R. Žemaitaičio politinės ateities.

Teisme dabar nagrinėjama byla dėl jo antisemitinių pasisakymų. Be to, policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl naujausių R. Žemaitaičio įrašų feisbuke. 

Prokuratūra žada kreiptis į Seimą, kad būtų panaikinta šio politiko teisinė neliečiamybė.

Ši bus įgyta ketvirtadienį, kai naujojo Seimo nariai, tarp jų ir NA lyderis, prisieks.

Beje, viešojoje erdvėje kilo diskusija, ar R. Žemaitaitis gali prisiekti ir ar Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Gintaras Goda gali nepriimti jo priesaikos.

„Šiemet G. Godos vadovaujamas KT konstatavo, kad R. Žemaitaitis skleisdamas neapykantą asmenims dėl jų tautybės šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Dabar tas pats KT pirmininkas stovės Seimo salėje ir ties Konstituciją, kad R. Žemaitaitis padėtų ant jos ranką ir pasakytų „Prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Konstituciją“. Kaip taip gali būti?“, – savo feisbuko paskyroje teiravosi visuomenininkas Andrius Tapinas.

Tačiau G. Goda trumpai pakomentavo neturįs įgaliojimų nepriimti priesaikos iš asmens, kuris buvo teisėtai išrinktas į Seimą.

Dalyvauti Seimo rinkimuose R. Žemaitaitis galėjo todėl, kad po KT sprendimo dėl sulaužytos priesaikos šiemet balandį savanoriškai atsisakė parlamentaro mandato, nelaukdamas Seimo balsavimas dėl apkaltos. Jeigu toks balsavimas būtų įvykęs ir politikas būtų pašalintas iš Seimo, jis dešimt metų negalėtų vėl siekti parlamentaro mandato.

Sulig naujo parlamento susirinkimu, anot teisininkų, yra „brėžiamas brūkšnys ir prasideda naujas įgaliojimų tarpsnis“.