KT: R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką

„Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio veiksmai (...) prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją“, – paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.
KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo, jei Seimo narys savo noru neatsisakys mandato.
Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo būtų laikomas priimtu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
„Vertindamas Seimo nario R. Žemaitaičio nurodytų pasisakymų visumos turinį, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad juose vartojami, be kita ko, tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančius asmenis niekinantys jų orumą žeminantys apibūdinimai, cituojama skaičiuotė (...), kurioje vaizduojamas smurtas prieš žydų tautybės asmenis, juos išjuokiant“, – teismo argumentus dėstė KT pirmininkas.
„Tokiais žeminančiais žmogaus orumą apibūdinimais, citatomis, kaip ir atskiroms tautinėms bendruomenėms priklausančių asmenų tarpusavio nepakantumą skatinančio pobūdžio teiginiais, taip pat teiginiu, kuriuo menkinama Holokausto tragedija, demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei“, – teigė jis.
Anot KT, tai, kad panašaus turinio informacija buvo skelbiama sistemingai, leidžia spręsti, kad ši informacija buvo paskleista apgalvotai.
„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys R. Žemaitaitis sąmoningai, tikslingai ir sistemingai (...) viešai paskelbė pasisakymus, kuriais žemino tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančių asmenų orumą ir taip demonstravo neapykantą šiems asmenims“, – aiškino G. Goda.
KT padarė išvadą, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.
Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.
Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, Konstitucijos kylančių, reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.
R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.
Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.
Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.
[infogram id="7fd47a72-75ee-475e-a1c9-3496578e3f35" prefix="2DL" format="interactive" title="Prezidento rinkimai: 8 biografijos"]
Žada atsisakyti mandato
Pats R. Žemaitaitis sako atsisakysiantis Seimo nario mandato.
„Faktas, taigi matote, kad akivaizdžiai teismo sprendimas dalinis, t.y. 50 procentų, teismas visiškai nepasisako dėl teisinio pagrindo, nes kaip gali neteisėta komisija priimti sprendimą ir tuo pagrindu daryti apkaltą (...). Kadangi teismas nusišalino nuo antro klausimo, t.y. dėl neteisėto komisijos sudarymo, tai faktas, kad reikia pareiškimą dėti ir nėra ko čia žaisti“, – žurnalistams ketvirtadienį KT sakė R. Žemaitaitis.
Jis sako prašymą atsisakyti Seimo nario mandato ketinantis teikti artimiausiu metu, „ryt, ar kitą savaitę“.
Politikas taip pat tvirtino, jog KT nepasisakius apie Seimo apkaltos komisijos sudarymo teisėtumą, „atsiranda pagrindas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą“.
V. Čmilytė-Nielsen: kalbėjimas turi ribas
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė, sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas.
„Toks precedentas atkreipia dėmesį į tai, kad yra tam tikros ribos kalbėjime, kurių peržengti nevalia“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji, komentuodama KT nutarimą.
„Tai pasako kai ką apie neapykantos kalbą, apie nepakantumo skatinimą kitų tautybių atžvilgiu. Neapykantos kalba yra didelė problema ne tik Lietuvoje, tai yra didelė problema iš esmės visose Europos valstybėse ir net parlamentuose, kaip matome“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teigė, kad Seimas apie KT sprendimą bus informuotas per kitą posėdį gegužės 7 dieną. Tuomet parlamentas turėtų paskirti apkaltos datą, tačiau jei R. Žemaitaitis savo noru atsisakys Seimo nario mandato, parlamentas nebebalsuos dėl jo įgaliojimų panaikinimo.
VERSLO TRIBŪNA
„Jeigu Seimo narys atsistatydina po nepalankaus KT nutarimo, tuo viskas ir baigiasi. Atsistatydinimo galimybė palikta bet kurioje apkaltos vykdymo stadijoje. Toks sprendimas, aišku, palengvintų Seimo situaciją, nereikėtų mums gaišti laiko su apkaltos komisijų sudarymu ir pan.“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, parlamentarui pačiam atsisakius mandato, jis išvengs Konstitucijoje numatytos sankcijos dešimt metų nekandidatuoti į Seimo nario, prezidento ir kitas pareigas, kurioms eiti duodama Konstitucijoje numatyta priesaika.
„Matėme Petro Gražulio atvejį: jei Seimas apkaltos būdų pašalintų Seimo narį iš pareigų, jis netektų galimybės kandidatuoti į Seimą dešimčiai metų į priekį. Čia, matyt, ir yra Seimo nario sprendimas, kokiu keliu jis norės eiti“, – sakė parlamento pirmininkė.