Būsimosios valdžios rūmo kontūrai – vis ryškyn

LSDP neslepia, kad bene realiausia koalicija – su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), nors santykiai tarp šių dviejų politinių jėgų kibirkščiuoja.

Kaip atsarginius variantus socialdemokratai įvardija galimus aljansus su Liberalų sąjūdžiu ar partija „Nemuno aušra“.

„Bet mūsų siekis yra sudaryti tą koaliciją, kurią mes deklaravom jau pirmąją naktį po rinkimų, t. y. centro kairės trijų partijų daugumą, nes mūsų programinės nuostatos daugelyje vietų sutampa“, – VŽ sakė vienas socialdemokratų derybinės grupės narių.

Misija: susitarti iki pirmo posėdžio

Valdžią formuojančios partijos sutaria, kad visus sprendimus būtina suderinti iki pirmojo Seimo posėdžio, kuris įvyks lapkričio 14 d. Mat jau tame posėdyje turės būti renkamas naujasis Seimo pirmininkas. Vadinasi, turės būti aiški galutinė valdančiosios koalicijos dėlionė, kad būtų užtikrintas pakankamas balsų skaičius.

Į parlamento vadovus pretenduoja DSVL lyderis Saulius Skvernelis.

Politologas Ignas Kalpokas „Verslo žinių“ podkastui „Kontekstai“ sakė neatmetąs, kad S. Skvernelis nebūtinai iš pirmo karto laimės slaptą balsavimą. Tuomet gali pasikartoti 2008 m. situacija, kai tuometis į naują Seimą patekusios ir valdančiąją koaliciją papildžiusios Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas tik po pakartotinio balsavimo tapo parlamento vadovu.

„Prieš S. Skvernelį slapto balsavimo metu gali balsuoti kad ir, tarkim, visi arba bent jau dalis „valstiečių“. Tad čia dėl jų tikrai gali būti pačių įvairiausių kombinacijų. Todėl ir yra dedamos pastangos užsitikrinti papildomą paramą, ieškoma tos šiek tiek papildomos pagalvės ir balsų, kuriuos būtų galima susirinkti už, pvz., pozicijas Seimo komitetuose. Ir čia tų trijų Lenkų rinkimų akcijos atstovų ir dar keleto pavienių Seimo narių balsai gali būti labai svarbūs“, – kalbėjo politikos ekspertas.

Pastarieji pavieniai Seimo nariai gali nuo 74 iki maždaug 80-ies iš 141 mandato padidinti valdančiosios koalicijos pajėgas parlamente.

O LVŽS dievagojasi, kad, pasak vieno jų – Dainiaus Gaižausko, „yra patikima politinė jėga, kuria galima pasitikėti“.

Bet demokratų vienas lyderių Lukas Savickas abejoja, ar pavyks taip jau sklandžiai jo partijai ir socialdemokratams susitarti su „valstiečiais“, ypač atsižvelgiant į pastarųjų lyderio Ramūno Karbauskio šiurkščią priešrinkiminę retoriką, kai jis S. Skvernelio šalininkus išvadino išdavikais. 

Lyg pasakė, lyg ir ne

Antradienį po susitikimo su LSDP vadovais S. Skvernelis tikino „tiesiai šviesiai, be užuolankų, lietuviškai“ pasakęs galimiems partneriams, su kuo jo partija nenorėtų eiti į valdžią. Bet žurnalistams jis to neatskleidė.

„Kol nesibaigė derybinis ir konsultacinis procesas, tikrai tai būtų iš mano pusės neetiška daryti. Partneriai socialdemokratai dabar turi vertinti, ką išgirdo, tad partneriai ir įvertins“, – teigė DSVL vadovas, paklaustas, ar prie nepriimtinųjų politinių partnerių jis priskiria „valstiečius“ ir „Nemuno aušrą“.

Praėjusią savaitę socialdemokratų pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei „dėl amžiaus ir sveikatos“ atsisakius siekti premjero pareigų, į jas iškeltas LSDP vicepirmininkas Gintautas Paluckas.

Tačiau V. Blinkevičiūtė liko partijos derybų su potencialiais koalicijos partneriais grupės vadovė. Toje grupėje taip pat yra G. Paluckas, buvęs europarlamentaras Juozas Olekas, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius ir Seimo narė Rasa Budbergytė.

Tiesa, pastarosiose politinėse konsultacijose LSDP lyderė nedalyvavo, nes šią savaitę yra Europos Parlamente.

Po pokalbio su DSVL vadovu G. Paluckas nedaugžodžiavo, ar atsižvelgs į S. Skvernelio ir jo derybininkų poziciją dėl galimai nepriimtinų partnerių koalicijoje.  

„Dėl partnerių skaičiaus, kas bus kviečiamas formuoti koalicijos, tuos dalykus mes, socialdemokratai, apsvarstę, išklausę visas partijas, tuomet atitinkamai priimsime sprendimus“, – nurodė jis.

Sprendimai turėtų būti priimti dar iki šį šeštadienį rengiamo LSDP tarybos posėdžio, kuriame turėtų būti galutinai užtvirtintas koalicinis susitarimas.

„Asmeniškumus patyrę politikai turėtų įveikti arba bent jau laikinai padėti į stalčių“, – pridūrė G. Paluckas.

Beje, DSVL derybininkai, be S. Skvernelio, taip pat yra Seimo nariai L. Savickas, Linas Kukuraitis, Rima Baškienė ir Tomas Tomilinas.

VŽ šaltinis socialdemokratų gretose tikino, kad šio derybinio susitikimo metu demokratai griežtai ir konkrečiai neįvardijo „valstiečių“ kaip visiškai nepriimtinų partnerių, su kuriais jie nieku gyvu neitų į valdžią, tik pakartojo stiprias abejones dėl R. Karbauskio partijos patikimumo.  

Siekia 80+ mandatų

Taip pat antradienį įvyko socialdemokratų pirmasis derybinis pokalbis su LVŽS atstovais.

„Apie kitus galimus ar negalimus partnerius nekalbėjome, kalbėjome apie bendras socialdemokratų ir „valstiečių“ programines nuostatas, kurias norėtume įgyvendinti, jeigu tokia bendra programa atsiras“, – po susitikimo žiniasklaidai kalbėjo LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Svarbiausia – susitarti įgyvendinti programą. O postai... Manau, kiekviena partija turime kompetentingų žmonių, todėl tikrai galėsime prisiimti atsakomybę už tas sritis, kurias sutarsime bendroje koalicijoje“, – pridūrė ji.

A. Norkienė tikino nematanti problemų „valstiečiams“ dirbti vienoje koalicijoje su DSVL, bet „galutinį sprendimą šiuo klausimu priims socialdemokratai“.

Po pokalbio su LVŽS derybininkais A. Norkiene, D. Gaižausku ir Valiumi Ąžuolu kandidatas į premjerus G. Paluckas sakė, kad galutinių sprendimų dėl būsimosios koalicijos reikėtų tikėtis šį penktadienį.

„Tuomet būsime susitikę su visais galimais partneriais, išanalizavę tai, ką per tuos susitikimus aptarėme, įsigilinę ir dar kartą palyginę programines nuostatas. Taigi, tai leis mums pasikviesti prie bendro derybinio stalo visus tuos, kuriuos matytume kaip galimus partnerius“, – kalbėjo LSDP vienas lyderių.

„Mes siekiame koalicijos 80+ mandatų, kad koalicija būtų tvari“, – pridūrė G. Paluckas.

Portfelių proporcijos ir galimos pavardės

Bene labiausiai tikėtina atsakomybių Vyriausybėje pasidalinimo formulė: dešimt ministrų portfelių atiteks LSDP, po du – demokratams ir „valstiečiams“.

Šiaip DSVL pagal Seime turimą mandatų skaičių turėtų proporcingai tekti dar vienas ministro postas, bet, šiai partijai atidavus parlamento vadovo poziciją, lieka du portfeliai Vyriausybėje.

Koalicijoje dominuosiantys ir premjerą deleguosiantys socialdemokratai tradiciškai gaus ir finansų ministro postą. Į jį greičiausiai bus paskirta arba R. Budbergytė, arba 2012–2016 m. šias pareigas ėjęs Rimantas Šadžius.

LSDP turi pretenzijų ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo poziciją. Čia tikėtinas buvusios profsąjungų lyderės Ingos Ruginienės paskyrimas.

Susisiekimo ministru gali tapti Seimo narys, buvęs Jonavos meras Eugenijus Sabutis, krašto apsaugos ministre – parlamentarė Dovilė Šakalienė.

Neatmestina, kad ekonomikos ir inovacijų ministro postą užims demokratas L. Savickas. Į aplinkos ministrus gali pretenduoti jo partijos kolega T. Tomilinas.

Nemažai neaiškumo dėl užsienio reikalų ministro. Vienu geriausių kandidatų pripažįstamas buvęs eurokomisaras, DSVL priklausantis Virginijus Sinkevičius. Bet neatmetama, kad šią poziciją norės pasilikti socialdemokratai.

Be to, dėl šio portfelio reikės intensyviai derėtis su prezidentu Gitanu Nausėda. Neoficialiomis žiniomis, jis nėra linkęs skirti V. Sinkevičiaus. Kita vertus, socialdemokratai irgi lyg ir neturi tinkamo kandidato. Todėl į užsienio reikalų ministrus gali būti deleguotas vienas iš karjeros diplomatų, kad ir dabartinė prezidento patarėja diplomatiniais klausimais Asta Skaisgirytė.

„Valstiečiams“, tikėtina, atiteks žemės ūkio ministro postas, juo taps buvęs europarlamentaras Bronis Ropė. Dar ši partija galbūt gali pretenduoti į Teisingumo ministeriją, tik kol kas neaišku, ar partijai nepriklausantis, bet kartu su ja į Seimą patekęs advokatas, buvęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė bus tikrai deleguotas eiti šias pareigas. 

Vieną socialdemokratų lyderių J. Oleką planuojama paskirti Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

Šeštadienį vyks LSDP taryba, iki to laiko, tikimasi, jau paaiškės bent jau preliminarūs sprendimai – kokios ir kiek ministerijų atiteks kiekvienai partijai, kaip su kitais vadovaujančiais postais.

Kaip su liberalais ir „Nemuno aušra“?

Kai kurie liberalai jau iš anksto pareiškė esantys moraliai pasirengę dirbti opozicijoje, tačiau šios partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen paneigė tai, nors ir pripažino, kad oficialaus kvietimo iš socialdemokratų jungtis prie koalicijos nėra gavę.

Su liberalais LSDP atstovai žada pasikalbėti šį ketvirtadienį.

Pirmadienį partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis susitiko su G. Palucku, aptarė galimybę šiai partijai dalyvauti valdančiojoje daugumoje. Bet kvietimo į būsimą valdžią ji negavo.

„Išgėrėme arbatos, aptarėme pagrindinius programinius aspektus“, – sakė R. Žemaitaitis.

Pasak „Nemuno aušros“ lyderio, rinkėjai parodė, kad naują valdžią turi formuoti centro kairės politinės jėgos.

Jis pakartojo anksčiau išsakytą mintį, kad naujame parlamente reikėtų sudaryti konstitucinę daugumą, tai yra kad ji turėtų ne mažiau kaip 94 balsus iš 141.

Anksčiau abejonių dėl galimybės „Nemuno aušrai“ būti valdančiosios daugumos nare yra išsakęs prezidentas G. Nausėda, LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė. Liberalų sąjūdis yra priėmęs sprendimą, kad su šia politine jėga negalėtų dirbti vienoje koalicijoje.

Konstitucinis Teismas dėl antisemitinių pasisakymų R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužiusiu priesaiką ir šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją.