Trise valdžioje, neskaitant „Nemuno aušros“

Sekmadienio vakarą Nacionalinis operos ir baleto teatras rodė Giacomo Puccini „Turandot“. Viena svarbiausių arijų joje – „Nieks nemiega“ (itališkai „Nessun dorma“).

Kas jau kas, o Lietuvos politikai tą sekmadienio vėlyvą vakarą ir naktį į pirmadienį išties nemiegojo – iš pradžių laukė galutinių Seimo rinkimų antrojo turo rezultatų, paskui ėmėsi derybų dėl naujos valdžios formavimo.

Socialdemokratai triumfuoja, konservatoriai pripažįsta pralaimėję

Rinkimų nugalėtojas labiau nei akivaizdus – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Per Lietuvą sekmadienį tiesiog nušniokštė „raudonoji“ šios partijos atstovų pergalių vienmandatėse apygardose banga: iš 37-ių į antrąjį turą išėjusių kandidatų laimėjo 32.

Tai reiškia, kad socialdemokratai laimėjo pusėje iš 63 apygardų, kuriose vyko antrasis turas.

Kai tik paaiškėjo, kad LSDP pirmauja daug kur šalyje, šios partijos štabe nugriaudėjo ovacijos V. Blinkevičiūtei ir jai įteikta didžiulė raudonų rožių puokštė.

„Rinkimų rezultatai parodė, kad Lietuvos žmonės, nesvarbu, kur gyvena – didmiesčiuose, miesteliuose ar kaimuose – jie nori pokyčių, jiems reikia visiškai kitokios valdžios“, – savo partiečiams ir jų šalininkams kalbėjo ji.  

Dabartinė valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) sekmadienį savo turimų mandatų skaičių papildė vos 10-čia – laimėjo tik kas trečias į antrąjį turą išėjęs konservatorius.

Praėjus vos porai valandų po balsavimo pabaigos Gabrielius Landsbergis, TS-LKD pirmininkas, pasveikino socialdemokratus laimėjus rinkimus: „Stiprus pasirodymas, linkiu atsakingos Vyriausybės, atsakingo požiūrio.“

Beje, pats G. Landsbergis pralaimėjo rinkimus Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje Kaune – čia mandatą iškovojo dabartinis kultūros ministras, liberalas Simonas Kairys.

Konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė, kuri savo vienmandatėje Antakalnio apygardoje Vilniuje laimėjo dar pirmajame ture spalio 13-ąją, sakė, kad jos galutinis rezultatas nenustebino.

„Lietuvoje taip jau yra, kad per kiekvienus rinkimus mes matom švytuoklės slinktį į kažkurią pusę. Iš esmės kas dabar atsitiko – 2020 m. atvirkščiai ir tas labai nestebina“, – pažymėjo ji.

R. Žemaitaitis taps mažumos atstovu

Trečioje vietoje liko už antisemitinius pareiškimus Konstitucinio Teismo sulaužiusiu priesaiką pripažinto Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama populistinė partija „Nemuno aušra“. Iš 12 į antrą turą išėjusių jos kandidatų laimėjo penki.

Po pirmojo turo politikas vylėsi, kad „Nemuno aušrai“ pavyks turėti tiek mandatų, kad be jos negalėtų susidaryti tvari valdančioji dauguma. Bet panašu, kad „raudonoji socialdemokratinė banga“ nuplovė šias viltis.

R. Žemaitaitis pripažįsta, kad jo partija gali atsidurti Seimo mažumos pozicijoje.

„Kaip yra opozicija, yra ir mažuma. Statutas numato tokią galimybę – protingus, teisingus sprendimus paremti, o prieštaraujančius logikai, valstybės finansams ar jos interesams – tiesiog nepalaikyti“, – rinkimų štabe, kuris šį kartą buvo įsikūręs Klaipėdoje, nes būtent Vakarų Lietuvoje „Nemuno aušra“ rinko daugiausiai balsų, sekmadienio naktį žurnalistams kalbėjo šis politikas.

Nemažai politologų neatmeta, kad į valdžią nepatekusi „Nemuno aušra“ anksčiau ar vėliau ims trupėti. Dalis jos narių gali ateityje papildyti centro kairės valdančiąją daugumą su socialdemokratais priešakyje.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) iš viso turės 14 mandatų naujajame Seime.

V. Blinkevičiūtė ir S. Skvernelis jau po pirmojo turo sukirto rankomis, kad formuos naujos koalicijos ašį. Po antrojo turo tokį savo sprendimą pakartojo.

„Valstiečiai“ pripažino „paskendę“

Ketvirtieji – Liberalų sąjūdis (LS), vadovaujamas dabartinės Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen. Ši partija turės iš viso 12 mandatų.

Seime garantuotai frakcijas turėsiančių partijų šešetuką baigia Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis Seime. Į antrąjį turą buvo išėję 10 „valstiečių“, bet savo apygardose laimėti sugebėjo tik 2.

„Dvi bangos – socialdemokratų ir „Nemuno aušros“, mes papuolėm į tas bangas, truputį skendom. Tikėjomės truputį geriau, bet yra kaip yra“, – žurnalistams sekmadienio vakarą sakė R. Karbauskis.

Vis dėlto, LVŽS, kaip ir DSVL, jau po pirmojo turo buvo socialdemokratų pakviesti derėtis dėl naujos valdžios.

Po antrojo turo konsultacijos tarp šių trijų partijų, kurios iš viso naujame Seime turės 74 mandatus, buvo pratęstos. Tiesa, LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė atskirai priėmė pirmiausia S. Skvernelį, po to – R. Karbauskį bei kartu su „valstiečių“ sąrašu į Seimą patekusį advokatą Igną Vėgėlę.

Menka paslaptis, kad tarp 2016–2020 m. kadencijos Vyriausybę kontroliavusių S. Skvernelio ir R. Karbauskio prieš kelerius metus yra perbėgusi juoda katė. Jiedu net nepasisveikino, kai pirmadienio naktį susidūrė socialdemokratų štabe – DSVL lyderis išeidamas iš susitikimo su V. Blinkevičiūte nepaspaudė rankos jį derybų kambary pakeitusiam LVŽS pirmininkui, kuris, beje, net nedalyvavo Seimo rinkimuose.

„Jeigu iki šiol buvę apsižodžiavimai netrukdo jam būti koalicijoje su mumis, man tai tikrai netrukdo“, – pastebėjo „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis.

Tuo metu I. Vėgėlė pareiškė, kad jo pareiga – „minkštinti“ santykius tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio.

DSVL pirmininkas pakartojo savo po pirmojo turo išsakytą mintį, kad galbūt būtų geriau į valdančiąją koaliciją kviesti ne „valstiečius“, bet liberalus. Kartu S. Skvernelis pripažįsta, kad socialdemokratai yra šių rinkimų akivaizdūs laimėtojai, naujos koalicijos formuotojai, todėl jie ir turi „apsispręsti, ką kviestis partneriais į valdančiąją koaliciją“.

Ir vėl nesako, ar bus premjere

V. Blinkevičiūtė ir kiti socialdemokratai neatmeta, kad prie socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ 74 mandatų prisijungs ir bent kai kurie iš 7 pavienių į Seimą patekusių politikų, pvz., 3 Lenkų rinkimų akcijos atstovai ar 2 save išsikėlę kandidatai.

Skaičiuojama, kad geriausiu atveju tokia platesnė koalicija gali turėti apie 80 mandatų.

Tačiau pagrindinėse derybose dėl valdžios dalybų turėtų dalyvauti LSDP, DSVL ir LVŽS.

Būsimosios Vyriausybės vadovą turėtų deleguoti socialdemokratai. Iki šiol manyta, kad nauja premjere taps LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė.

Bet naktį po antrojo turo ji ir vėl vengė pasakyti, ar tikrai bus premjerė, tik nuolat kartojo, kad kaip partijos lyderė „atsakingai kartu su prezidentu Gitanu Nausėda“ formuos naują Vyriausybę.

Minimi ir kiti galimi socialdemokratų kandidatai į premjerus – Gintautas Paluckas ar Juozas Olekas. Bet ir dauguma LSDP narių, ir hipotetiniai šios partijos partneriai būsimoje koalicijoje nenustoja kartoję, kad „nesuprastų, jeigu premjero pozicija būtų užimta ne V. Blinkevičiūtės“.  

Socialdemokratai šią savaitę savo valdyboje, prezidiume ir artimiausiu metu taryboje spręs įvairius su dalyvavimu būsimoje Vyriausybėje koalicijoje. Tą patį darys ir kitos partijos.

S. Skverneliui, kaip antrosios būsimoje koalicijoje partijos vadovui, tikriausiai bus pasiūlytas Seimo pirmininko postas. Jis ir pats jau porinkiminę naktį paminėjo, kad ministru naujoje Vyriausybėje nebus.

Tikėtina ministrų dalybų proporcija

Jeigu susidarys LSDP, DSVL ir LVŽS koalicija, pagal proporcijas socialdemokratams turėtų Vyriausybėje priklausyti 9 ministrų portfeliai iš 14-os, demokratams – 3, „valstiečiams“ – 2.

Iš ministerijų LSDP tikrai planuoja vadovauti Finansų ministerijai, nes tai iš esmės yra vicepremjero pareigos, taip pat neketina kam nors atiduoti Krašto apsaugos ministerijos bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijos.

Finansų ministro poziciją gali užimti G. Paluckas arba parlamentarė, kadaise šiame poste jau dirbusi Rasa Budbergytė. Krašto apsaugos ministre, tikėtina, būtų siūloma Seimo narė Dovilė Šakalienė, socialinės apsaugos ir darbo – į Seimą su socialdemokratais patekusi profsąjungų lyderė Inga Ruginienė. Į švietimo, mokslo ir sporto ministrus pretenduotų buvęs ambasadorius Remigijus Motuzas.

DSVL į užsienio reikalų ministrų postą siūlytų buvusį eurokomisarą Virginijų Sinkevičių. Bet dar neaišku, ar socialdemokratai atiduos partneriams strategiškai svarbią ministeriją. Demokratų atstovas Lukas Savickas galbūt galėtų būti deleguojamas į ekonomikos ar inovacijų ministrus.

Tuo metu LVŽS į žemės ūkio ministrus galėtų siūlyti buvusį europarlamentarą Bronį Ropę.

Šiaip, visos partijos deklaruoja turinčios pakankamai galimų pretendentų į būsimas pozicijas Vyriausybėje.

„Kas kurią vietą užims būsimoje koalicijoje, priklausys nuo derybų, nuo programinių nuostatų derinimo, nuo parinkimo labiausiai kompetentingų politikų“, – sakė G. Paluckas.

Koalicinės derybos, tikėtina, pilnu intensyvumu vyks jau šią savaitę, kai tik partijos baigs sprendimų dėl dalyvavimo koalicijoje priėmimo savo valdymo organuose procedūras.

Be to, su visomis į Seimą patekusiomis partijomis žada susitikti ir prezidentas G. Nausėda. Jo patarėjas Frederikas Jansonas dar sekmadienio vakarą apsilankė socialdemokratų štabe.

„Prezidentas kvies visas į Seimą patekusias partijas ir tarsis su jomis pirmiausia dėl naujosios koalicijos. O tada – visi kiti klausimai, įskaitant ir dėl premjero. Jau akivaizdu, kad socialdemokratams priklauso iniciatyva burti valdančiąją koaliciją. Tad tuo klausimu pirmiausia būtų derinamos pozicijos su jais“, – kalbėjo patarėjas.

Pirmasis naujos sudėties Seimo posėdis, iki kurio jau turėtų būti baigti valdančiosios koalicijos sudarymo formalumai, vyks lapkričio viduryje. Nauja Vyriausybė turėtų dirbti pradėti apie gruodžio vidurį.

Kas nustebino politologą?

Politologas Matas Baltrukevičius „Verslo žinioms“ sekmadienio vėlyvą vakarą teigė, kad šiuose Seimo rinkimuose jį labiausiai nustebino du dalykai – silpnos konservatorių pozicijos didžiuosiuose miestuose bei stiprus LSDP pasirodymas net ir tose apygardose, kuriose tvirta pergalė buvo prognozuojama kitų politinių jėgų atstovams.

„Prognozuota, kad didžiuosiuose miestuose konservatoriai paims nemažai mandatų, bet įvyko kitaip, net ir Kaune. Čia, matyt, suveikė tas bendras visą šalį apėmęs susivienijimas prieš konservatorius. Taigi, ir didžiuosius miestus aiškiai užtvindė socialdemokratų banga“, – dėstė politologas.

„Kitu netikėtumu antrajame ture galime laikyti tai, kaip socialdemokratai gana nesunkiai susidorojo su absoliučiai dauguma savo konkurentų atskirose apygardose, kuriose buvo matomi visai kiti nugalėtojai, net ir iš potencialių partnerių būsimoje koalicijoje, t. y. demokratų, valstiečių žaliųjų gretų, taip pat ir Regionų partijos, kurios nulinis rezultatas irgi šiek tiek nustebino“, – pridūrė M. Baltrukevičius.

Jis teigė, kad galutiniai Seimo rinkimų rezultatai pademonstravo aiškią tendenciją, jog socialdemokratams priklausys iniciatyva formuojant naują valdančiąją koaliciją.

Kartu politologas mano, kad iš principo galimos trys naujos valdžios dėlionės alternatyvos: „LSDP dominuoja, turi greta savęs DSVL, ir kviečiasi į koalicijos partnerius „valstiečius“ arba liberalus, arba „Nemuno aušrą“. Kiekviena iš šių alternatyvų turi savų pliusų ir minusų.“

„Antai, su „valstiečiais“ LSDP jau turi karčios bendradarbiavimo patirties po bendro darbo po 2016 m. Seimo rinkimų. Tuomet socialdemokratai po poros metų dėl nesutarimų pasitraukė iš Vyriausybės. Tiesa, po to  po to LSDP suskilo ir koalicijoje liko dalis buvusių socialdemokratų, tuo pačiu išsaugodami koaliciją“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.

Pasak jo, su liberalais socialdemokratams „gali būti nelengva suderinti ekonominius klausimus, be to, ir pats LS nedemonstruoja didelio noro eiti į valdančiąją centro kairės dominuojamą koaliciją“.

„O ir socialdemokratai rinkimų prasme, panašu, siekė liberalus nustumti kuo toliau į nuošalę, kad tik nereikėtų su jais eiti obuoliauti. Ir tas faktiškai pavyko“, – pridūrė politologas.

„Tuo metu einant su R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“, akivaizdu, kiltų reputacinės problemos“, – teigė jis.

M. Baltrukevičiaus nuomone, S. Skvernelis tikėjosi, kad po antrojo turo mandatų santykis nebus toks didelis socialdemokratų naudai: „Todėl po pirmojo turo S. Skvernelis atsargiai, pernelyg stengdamasis nesuerzinti socialdemokratų, lyg ir bandė pasiūlyti liberalus kaip galimą alternatyvą. Bet dabar, po antrojo turo, kai per Lietuvą perėjo raudonoji socialdemokratinė banga, ir jam tenka pripažinti, kad būtent LSDP priklausys visos teisės rinktis partnerius.“

„Todėl vis dėlto manyčiau, kad išlieka tas pats scenarijus – socialdemokratai su demokratais ir „valstiečiais“, – kalbėjo politikos ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad V. Blinkevičiūtė ir vėl nenori tvirtai atsakyti, ar tikrai bus naujoji premjerė: „Tai šiek tiek stebina, žinant, kad ir patys socialdemokratai, ir jų potencialūs partneriai koalicijoje reiškia norą, kad ji eitų vadovauti Vyriausybei. Nebent ieškoma kažkokio atsitraukimo kelio dėl sveikatos būklės, apie ką jau lyg ir buvo užsiminta tarp pirmojo ir antrojo turo. V. Blinkevičiūtė gali kol kas išlikti kaip pagrindinė kandidatė į premjeres, bet jau ir vėl nebėra tos šimtaprocentinės galimybės, kad taip ir atsitiks.“

• Ką apie būsimus valdžios darbus kalba ekonomistai, skaitykite ČIA. 

[infogram id="99220007-95a8-431a-8493-96a5cba10c91" prefix="dhC" format="interactive" title="Seimo rinkimai 2024: rezultatai po I turo vienmandatėse apygardose"]