Moldovoje sekmadienį vyksiantys prezidento rinkimai parodys, kur link eina ši šalis
Rinkimus Moldovoje taip pat temdo karo kaimyninėje Ukrainoje šešėlis.
Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu yra aiški favoritė tarp 11 kandidatų.
2,6 mln. gyventojų turinti šalis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios vis dažniau sulaukia didesnio žiniasklaidos dėmesio.
M. Sandu ir kiti aukšto rango pareigūnai apkaltino Rusiją bandymu daryti įtaką prezidento rinkimams ir tą pačią dieną vyksiančiam referendumui dėl stojimo į ES.
Kas pastatyta ant kortos?
Už 52-jų M. Sandu, buvusią Pasaulio Banko ekonomistę, kuri 2020-aisiais didesniu nei tikėtasi skirtumu įveikė tuometinį Maskvos remiamą prezidentą, rinkimuose ketina balsuoti apie 36% rinkėjų, rodo Moldovos analitinio centro „Watchdog MD“ atlikta apklausa.
Jos pagrindinis varžovas, 57-erių buvęs prorusiškų socialistų remiamas prokuroras Aleksandras Stoianoglo, apklausose gerokai atsilieka. Už jį ketina balsuoti tik 10% rinkėjų.
Tačiau mažai tikėtina, kad M. Sandu sekmadienį surinks 50% balsų, todėl lapkričio 3-iąją vyks antrasis turas, kuriame bus kur kas daugiau įtampos, teigė Valeriu Pasha, organizacijos „Watchdog MD“ analitikas.
Vadovaujant M. Sandu, Moldova, netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais, pateikė paraišką dėl narystės ES. Birželį Bendrija pradėjo stojimo derybas su Kišiniovu.
M. Sandu, pristatydama savo kandidatūrą, teigė, kad jos kartos „misija – demokratiškai ir laisvai integruoti Moldovą į didžiąją Europos šeimą“.
„Moldova nebėra laikoma asmeniniu oligarchų verslu ar pinigų plovimo zona, – sakė ji. – Negalime sustoti pusiaukelėje.“
Kita vertus, A. Stoianoglo paragino „atstatyti teisingumą“, kaip jis pavadino, bauginimo atmosferos akivaizdoje ir apkaltino „politinius piktadarius“, kad jie naudojasi karu Ukrainoje kaip pretekstu suvaržyti teises.
Tuo metu referendume bus klausiama, ar Konstitucija turėtų būti pakeista taip, kad joje būtų numatytas stojimo į ES tikslas. Apklausa parodė, kad tam pritartų beveik 54%, o prieštarautų 35% respondentų.
Beveik pusė apklaustųjų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę.
Rusija kišasi į rinkimus
M. Sandu ne kartą kaltino Rusiją politiniu kišimusi į šalies reikalus. 1992 metais, netrukus po Moldovos nepriklausomybės paskelbimo, atsiskyrė prorusiškas Padniestrės regionas.
Anksčiau šį mėnesį Moldovos policija atskleidė plataus masto prorusiškų balsų pirkimo schemą, kurioje dalyvavo daugiau nei 100.000 žmonių.
Policijos teigimu, pinigus iš Rusijos į šalį pervedė su pabėgusiu prorusišku oligarchu ir buvusiu politiku Ilanu Shoru susiję asmenys.
Praėjusiais metais už sukčiavimą nuteistas I. Shoras nuolat kritikavo Moldovą, kad ši yra „policinė valstybė“ ir „klusni Vakarų marionetė“.
Pasak kaimyninėje Rumunijoje įsikūrusio Naujosios strategijos centro, Rusijos dezinformacijos kampanijos ir kišimasis į Moldovos rinkimus pasiekė „precedento neturintį lygį“.
Prorusiškoms partijoms pradėjus boikoto kampaniją, „svarbiausias klausimas yra tas, kiek žmonių dalyvaus referendume“, teigia analitikas V. Pasha.
Jame turi dalyvauti ne mažiau kaip 33% rinkėjų, kad jo rezultatai būtų pripažinti galiojančiais.
Kokia yra rizika?
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Moldovos gyventojai baiminasi, kad kita Maskvos agresijos auka gali tapti jie.
Į šalį plūstelėjo ukrainiečių pabėgėliai, o kainos šoktelėjo, Moldovai, vienai skurdžiausių Europos šalių, siekiant sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo Maskvos.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Vos 6 iš 100 Lietuvos įmonių gali pasigirti, kad atitinka aukščiausius patikimumo ir skaidrumo kriterijus. Būtent jos šiemet įtrauktos į „TOP įmonės 2025“ sąrašą – jau devintus metus iš eilės verslo portalo Rekvizitai.lt duomenimis sudaromą prestižinį reitingą.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
„Karas moldavams kėlė didžiulį susirūpinimą, tačiau, paradoksalu, taip pat buvo žymus istorijos akceleratorius“, – naujienų agentūrai AFP sakė Florent'as Parmentier, Paryžiaus politinių studijų instituto („Sciences Po“) politologas.
Po JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir kitų aukšto rango Vakarų šalių pareigūnų vizitų Kišiniove spalio pradžioje apsilankiusi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie rekordinę 1,8 mlrd. Eur pagalbą šiai šaliai.
