V. Blinkevičiūtė tikisi koalicijos iš trijų partijų; S. Skvernelis joje norėtų matyti ne „valstiečius“, o Liberalų sąjūdį

• Daugiamandatėje apygardoje 70 mandatų pasidalijo 6 partijos: socialdemokratai (18 mandatų), Tėvynės sąjunga (17), „Nemuno aušra“ (14), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (8), Liberalų sąjūdis (7), Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6).
• Vienmandatėse apygardose išrinkti 8 Seimo nariai (2 sociademokratų atstovai, 2 – Lenkų rinkimų akcijos, 1 – Tėvynės sąjungos, 1 – „Nemuno aušros“, 1 – Liberalų sąjūdžio ir 1 – išsikėlęs pats).
• Daugiausiai kandidatų antrame rinkimų ture vienmandatėse apygardose turės socialdemokratai (38) ir konservatoriai (32).
• Daugiausiai rinkėjų, palyginti su 2020 m. rezultatais, prarado „valstiečiai“.

21:46 LSDP ir „valstiečiai“ sutarė remti vieni kitų kandidatus antruose turuose vienmandatėse

Socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė LRT televizijai pirmadienį sakė telefonu tai aptarusi su „valstiečių“ pirmininku Ramūnu Karbauskiu.

„Sutarėme, kad remsime vieni kitus antruose turuose“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Apie tai patvirtino ir laidoje dalyvavęs „valstiečių“ sąrašo lyderis daugiamandatėje apygardoje, europarlamentaras Aurelijus Veryga.

Anksčiau tokį susitarimą LSDP pasiekė ir su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Šių partijų vadovai Seimo rinkimų naktį sekmadienį taip pat skelbė sutarę formuoti valdančiąją koaliciją būsimajame parlamente.

A. Veryga teigė, jog „valstiečiai“ taip pat išgirdo LSDP signalą dėl galimo darbo naujojo Seimo daugumoje.

„Esame išgirdę tą kvietimą, išreikštą norą, jeigu taip susiklostytų po dviejų turų, jeigu užtektų balsų, dalyvauti formuojant valdančiąją daugumą“, – kalbėjo LVŽS atstovas.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 27 dieną.

16:00 K. Krupavičienė: profesinės sąjungos džiaugiasi rezultatais

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigė: „Pas mus labai dideli lūkesčiai – laimėjo socialdemokratai, kurie iš esmės yra labiau palankūs darbuotojams, jų teisėms. Nors mes blogos patirties turėjome su Darbo kodeksu, kurį priėmė socialdemokratai (2016 metais – BNS), bet mes tikimės, kad jie suprato savo klaidas.

Mes tikimės geresnio socialinio dialogo. Ko mes pasigedome iš dabartinės Vyriausybės, kad nebuvo to dialogo, mums jo pritrūko. (...) Tikimės, kad bus tęsiama tradicija ir su nacionaline kolektyvine sutartimi, ji bus išplėsta ir taikoma ne tik siauram ratui valstybinių įmonių, bet ir kitoms įmonėms. Tikimės, kad daugiau dialogo bus su privačiomis kompanijomis, privataus verslo atstovais.

Paskutinė mūsų pozicija buvo tokia, kad viešuosius pirkimus turi laimėti tos įmonės, kurios paiso darbuotojų teisių, kur yra kolektyvinės sutartys, profesinės sąjungos. Mes tikimės, kad tai bus įgyvendinta. 

15:01 Laikinasis Jonavos meras R. Sinkevičius planuoja eiti dirbti į Seimą

Laikinai Jonavos mero pareigas einantis socialdemokratas Rimantas Sinkevičius planuoja tapti parlamentaru.

„Pagal dabartinę situaciją turiu laikiną darbą iki kovo 16 dienos ir turiu kontraktą ketveriems metams. Tai kurį reikia rinktis?“ – pirmadienį sakė politikas, paklaustas, kurį mandatą ketina pasilikti.

„Ketinu rinktis Seimo nario darbą“, – teigė jis.

Anot politiko, Jonavos rajono savivaldybės tarybai teks ieškoti naujo laikinojo mero iki pirmalaikių mero rinkimų. Juos Seimas planuoja surengti 2025 metų kovo 16 dieną.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų sąraše 55-uoju įrašytas R. Sinkevičius rinkėjų valia buvo pakeltas į 18 vietą ir pateko į parlamentą.

„Gal prisiminė 2012–2016 metus, kai dirbau susisiekimo ministru, ir prisiminė kelius, šiek tiek geresnius ir negriūvančius dar tiltus, nors irgi su finansavimu buvo problemų. Gal prisiminė ministravimą Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje trumpą laiką, gal prisiminė kitus dalykus. Pagaliau ir pavardė yra šiek tiek įsimintina“, – R. Sinkevičius svarstė, už ką rinkėjai jam teikė pirmumo balsus.

„Ir partijoje vidiniu reitingavimu buvau reitinguotas 20-uoju. Dėl vadovybės, matyt, visokių niuansų mane padarė 55-uoju, bet tie partiečiai, kurie reitingavo, liko prie savo nuomonės“, – pridūrė politikas.

Kita vertus, R. Sinkevičius atmetė galimybę vėl tapti ministru, jeigu socialdemokratai formuotų būsimą Vyriausybę.

„Yra jaunesnių už mane, kurie dar niekada nebuvo ministrais, jiems dega akys pabūti ministru, turbūt pasisakyčiau jų naudai“, – sakė politikas.

Rugsėjo pabaigoje Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys R. Sinkevičius paskirtas laikinai eiti šios savivaldybės mero pareigas vietoj įgaliojimų netekusio sūnaus Mindaugo Sinkevičiaus, nuteisto dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo pasinaudojant jam skirtomis savivaldos išmokomis.

Teismas M. Sinkevičiui skyrė 12.500 Eur baudą ir uždraudė trejus metus eiti pareigas valstybės institucijose, tarp jų – ir būti meru.

Tuo remdamasi Vyriausioji rinkimų komisija panaikino M. Sinkevičiaus, Jonavos rajono mero, įgaliojimus.

13:46 ISM rektorius: iššūkis bus pažadus paversti planu

Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, teigė, kad politikų dalintus pažadus paversti konkrečiu planu, kurį pavyktų įgyvendinti, bus tikras iššūkis.

„Vienas iššūkių bus visus dosnius rinkiminius pažadus paversti konkrečiu planu. Žiūrint į tai, kaip formuojasi pirma pusė Seimo rinkimų rezultato, akivaizdu, kad teks rinkimines programas sudėti į bendrą Vyriausybės programą, derinant galimų valdžios veikėjų interesus, kurie tikrai nėra 100% persidengę. Tai reiškia, kad bus ir kompromisų, ir nuolaidų ar dalykų, kurie ideologiškai ar sistemiškai vienas su kitu nederės. Turbūt bus „suneštinė“ programa ir tas susinešimas bus iš įvairių pakankamai skirtingų taškų – ne iš dviejų, o gal net iš daugiau“, – sakė D. Misiūnas.

Anot jo, kitas iššūkis – realiai finansuoti visus pažadus, nes juos visi dalijo ir vis dar dalija gana drąsiai. 

„Ekonomikoje svarbiausias dalykas, mano nuomone, yra diskutuoti ir apsispręsti, koks yra ateinančio laikotarpio Lietuvos ekonomikos modelis. Tai, kas veikė 30 metų, davė labai gerą rezultatą, bet tos esminės prielaidos, kuriomis buvo tai pagrįsta, jau nebegalioja“, – komentavo rektorius.

Jis pabrėžė, kad jau nebeturime gerokai pigesnės darbo jėgos, turime mažėjantį europinį finansavimą, mūsų didžioji partnerė Vokietija taip pat susiduria su iššūkiais, todėl iki šiol naudotas eksporto subrangovo modelis tampa kvestionuojamas. 

„Išaugus algoms produktyvumas tampa esminiu iššūkiu, o tai veda link išvados, kad reikia pergalvoti tą ekonomikos modelį. Apie tai partijų programose buvo kalbėta mažai. Vienas būdų, kurį, manau, visi naudos, ir tai iš dalies pateisinama – valstybės skolos didinimas. Visi politikai supranta, kad mūsų skola nėra labai didelė, bet čia tik trumpalaikis dalykas. Klausimas – kaip sukurti konkurencingą ekonomiką, kuri nebus paremta vien tik pigios darbo jėgos pagrindu“, – sakė D. Misiūnas.

13:39 V. Janulevičius: tikimės daugiau dėmesio verslui

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, teigia: „Mūsų pirminis lūkestis, kad bus kalbama, o ne daroma ir tiesiog volu einama. Tikimės, kad bus daugiau kalbamasi su verslu, bus aptariami galimi mokestiniai pakeitimai. Jeigu mes galime sutarti su būsima naująja koalicija, kad visgi mūsų prioritetas yra visų mūsų gerovė ir darbas link našesnio darbo bei didesnio atlyginimo, tai mes šitoje vietoje matome vienodai. 

Turi būti skatinamos investicijos, tam, aš manau, reikia kalbėti, jeigu kartais prieisime prie mokesčių kėlimo, tai turi būti grąžinamas pilnai 100% nulinis pelno mokestis, kuris yra aplinkinėse šalyse. Turime suvienodinti sąlygas tam.“ 

13:23 Verslas po rinkimų siunčia palinkėjimus ir kelias žinutes

Verslininkų, ekonomistų ir asociacijų vadovų VŽ paklausė, ko jie tikisi iš naujos valdžios, ką siūlo ir ką reikia visiems nuveikti, kad Lietuva taptų konkurencingesne. Kartojasi pagrindinis prašymas – nustoti demonizuoti verslą, imtis lyderystės bei atsakingo požiūrio švietimo ir saugumo srityse. Visiems norisi stabilumo ir ilgalaikės politikos matymo, todėl prašo veikti išvien nebijant kalbėtis.

Daugiau skaitykite čia. 

13:04 Šešiose apygardose bus perskaičiuoti balsai, vienoje gali būti trys kandidatai

Dėl mažo skirtumo tarp antros ir trečios vietų laimėtojų balsus planuojama perskaičiuoti šešiose rinkimų apygardoje.

Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Linos Petronienės, dar viena šiemet numatoma naujovė – antrajame ture Panemunės rinkimų apygardoje kandidatuos ne du, kaip įprasta, o trys politikai.

„Turime naujovę Panemunės rinkimų apygardoje, kadangi antrą ir trečią vietą užimantys kandidatai gavo vienodą skaičių balsų, gali būti, kad rinkėjai apygardos biuletenyje ras tris kandidatus, nors įprastai randa du“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė ji.

Pirminiais duomenimis, čia į antrąjį rinkimų turą pateko konservatorė finansų ministrė Gintarė Skaistė, surinkusi 29,84% balsų, ir po 12,92% gavę socialdemokratas Audrius Radvilavičius bei partijos „Nemuno aušra“ kandidatas Edgaras Gudynas.

VRK duomenimis, jau pirmadienį balsus ketinama perskaičiuoti Centro-Žaliakalnio, Saulės, Panevėžio vakarinės, Tauragės, Mažeikių ir Utenos apygardose. Plačiau apie tai – čia. 

12:54 V. Blinkevičiūtė rengiasi palikti EP, A. Veryga ir V. Sinkevičius grįžtų dėl aukštų postų

Socialdemokratams laimėjus pirmąjį Seimo rinkimų turą ir jų sąrašo lyderei Vilijai Blinkevičiūtei ruošiantis palikti darbą Briuselyje, dar du į Seimą išrinkti europarlamentarai – demokratas Virginijus Sinkevičius ir „valstietis“ Aurelijus Veryga – į Lietuvą grįžtų tik dėl aukštų postų.

V. Sinkevičius tokių pokyčių imtųsi, sulaukęs siūlymo dirbti ministru, A. Veryga – būti premjeru.

Išsamiau skaitykite čia. 

12:31 G. Nausėda sako laukiantis R. Žemaitaičio elgesio ir retorikos pokyčių

Prezidentas Gitanas Nausėda sako laukiantis partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio elgesio ir retorikos pokyčių po Seimo rinkimų.

Taip šalies vadovas kalbėjo paklaustas, ar matytų galimybę „Nemuno aušrai“ būti valdančiojoje koalicijoje, o R. Žemaitaičiui – Ministrų kabinete.

„Aš noriu pamatyti šio žmogaus elgesio ir retorikos pokyčius po rinkimų, pasižiūrėti, kiek čia buvo noro daugiau laimėti rinkimus, o kiek buvo tęstinio įsitikimo ir mėginimo mūsų visuomenėje platinti tam tikrus naratyvus, su kuriais aš negaliu sutikti ir niekada nesutiksiu“, – pirmadienį interviu BNS sakė G. Nausėda.

„Ir tada apsispręsime, nemanau, kad man dabar būtina atsakinėti į šį klausimą“, – teigė šalies vadovas.

Plačiau skaitykite čia.

11:50 J. Pinskus tikisi suburti frakciją Seime

Rinkėjų palaikymo per Seimo rinkimus nesulaukusi Lietuvos regionų partija tikisi, kad vis dėlto pavyks suburti bendraminčių frakciją parlamente, sako partijos pirmininkas Jonas Pinskus.

„Praeitą kadenciją pradėjome dviese, tik pačią kadenciją baigėme su frakcija, devyniais nariais. Kolegos pasitiki mumis, ir manau, kad sėkmės atveju mums vėl pavyks sukurti frakciją pačiame Seime. Tuo labiau, kad pagal analizę, kurią matome, tokios tikimybės matomos“, – pirmadienį per porinkiminę spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė politikas.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Regionų partija daugiamandatėje apygardoje per Seimo rinkimus gavo 1,9% rinkėjų balsų.

Į antrąjį rinkimų turą pateko trys partijos kandidatai vienmandatėse apygardose – J. Pinskus, Andrius Palionis bei Antanas Vinkus.

11:47 G. Landsbergis: turime galimybę finišuoti ir pirmi

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis Seimo rinkimų rezultatus vertina kaip neblogus ir neatmeta galimybės, kad po antrojo turo partija įsiverš į priekį pagal mandatų skaičių.

„Atsižvelgiant į ypatingų iššūkių kupiną kadenciją, pasiektus rezultatus vertinu tikrai neblogai. Esame tik per vieną mandatą antroje vietoje bei po antrojo turo turime galimybę finišuoti ir pirmi“, – G. Landsbergio komentarą pirmadienį BNS perdavė jo atstovė Paulina Levickytė.

TS-LKD pirmininkas akcentuoja, kad jo vadovaujama partija – vienintelė tvirtai pareiškusi, jog kovos prieš radikalias jėgas naujai išrinktame Seime.

„Esame patikima garantija ir vienintelė politinė jėga, kuri aiškiai patvirtino, kad būtina izoliuoti antisemitines radikalias jėgas, nes tik taip užtikrinsime vakarietiškos Lietuvos krypties tęstinumą. Balsas už Tėvynės sąjungą – tai balsas už europietišką Lietuvą ir koaliciją be antisemitų ir radikalų“, – sakė G. Landsbergis.

11:35 J. Narkevičius: tautinių mažumų partijoms reikėtų mažesnės nei 5% kartelės

 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos--Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius sako, kad Lietuvoje tautinių mažumų partijoms turėtų būti nustatyta mažesnė nei 5% kartelė, būtina patekti į parlamentą. 

„Lietuvoje, deja, egzistuoja labai aukšta 5% kartelė. (...) Tai nėra geras demokratijos atspindys, ir manau, kad yra siekiamybė, jog tautinių mažumų partijos turėtų mažesnę kartelę“, – pirmadienį per porinkiminę spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė J. Narkevičius. 

J. Narkevičius teigė, kad galimas dviejų į Seimą vienmandatėse apygardose išrinktų LLRĄ-KŠS atstovų prisidėjimas kitų frakcijų yra „ankstyvas klausimas“. 

„Yra tikimybė, kad turėsime ne du, kaip dabartiniu metu mes turime, Seimo narius. (Galbūt po antrojo turo – BNS) turėsime penkis Seimo narius, tai svarstysime šitą klausimą“, – teigė LLRA-KŠS atstovas. 

Sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose 3,89% rinkėjų balsų gavusi LLRA-KŠS neperžengė patekti į Seimą būtino 5% barjero.

11:29 V. Uspaskicho ir P. Gražulio partijų atstovai nepasirodė 

Rinkimų rezultatams aptarti skirtai spaudos konferencijai einant į pabaigą, paaiškėjo, kad Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho lyderiaujamos Taikos koalicijos ir Petro Gražulio vadovaujamos partijos atstovai į porinkiminę spaudos konferenciją, kurioje buvo suplanuotas jų dalyvavimas, neatvyks. Šios partijos yra atsidūrusios tarp 5% balsų kartelės nepasiekusiųjų. 

10:55 A. Armonaitė: dabar mums teks persigrupuoti 

Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos vedlė, padėkojo rinkėjams ir pabrėžė, kad jiems pritrūko labai nedaug ir tai yra įrodymas, kad kiekvienas balsas yra svarbus.

Ji sakė, kad strateginis rinkėjų balsavimas pirmojo Seimo rinkimų turo metu nebuvo naudingas šiai politinei jėgai. 

„Galbūt rinkėjai atidavė balsą koalicijos partneriams labiau tikėdami, jog jie turės daugiau palaikymo, matydami tą reitingų lyderių išsidėstymą“, – kalbėjo politikė.

„Tačiau mes vis dar esame rinkimuose, dar turime tris atstovus antrame ture. Žinoma, tikėjomės geresnių rezultatų. Po praėjusių rinkimų sėkmės mums iš karto teko išbandymas valdžia, ne viena krizinė situacija, tai apsunkino mūsų situaciją. Ateityje turėsime pasidaryti išvadas, tačiau kažkokių didesnių klaidų per rinkimų kampaniją, manau, mes nepadarėme. Kita vertus, esame ne tik partija, bet ir bendraminčių bendruomenė, tačiau taip, suprantama, dabar mums teks persigrupuoti“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Ji atmetė galimybę Laisvės partijai prisijungti prie Liberalų sąjūdžio ir teigė, kad „Laisvės partijos kelias yra ne vienerių rinkimų kelias“.

10:39 R. Karbauskis: vos keli šimtų balsų galėjo užbaigti mano politinę karjerą

Ramūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis, pripažino, kad rinkimų diena nebuvo labai lengva, nes reikiamą barjerą pavyko perlipti tik labai nedideliu balsų skaičiumi.

„Taip, tikėjomės geresnių rezultatų. Vos kelių šimtų balsų skaičius galėjo užbaigti mano politinę karjerą (R. Karbauskis buvo paskelbęs, kad prisiims atsakomybę ir atsistatydins iš partijos pirmininkų, jeigu „valstiečiai“ neperžengs daugiamandatės apygardos rinkimų barjero, – VŽ). Tikėtina, kad „Nemuno aušros“ partija, jų agresyvi retorika apkarpė mūsų potencialius balsus“, – teigia R. Karbauskis.

LVŽS sąraše paskutiniu buvęs, tačiau į Seimą patekęs Ignas Vėgėlė sako, kad be jo komandos palaikymo „valstiečiai“ parlamento rinkimuose nebūtų surinkę 5% balsų.

„Akivaizdu, kad prie LVŽS sąrašo prisijungusi komanda patempė LVŽS sąrašą ir gana stipriai. Tai rodo mano reitingavimo balai, surinkau virš 30.000 balsų. Jei juos atimtumėt iš bendro „valstiečių“ gauto sąrašo skaičiaus, tai turėtume mažiau nei 5%. Akivaizdu, kad padėjome ir tai yra gerai“, – pirmadienį porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė I. Vėgėlė.

Tuo metu LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad jo partija tokią kartelę būtų įveikusi ir be I. Vėgėlės komandos.

„Nesutikčiau su tuo, kad nebūtume perėję 5% barjero. Yra kaip yra, turėjome jungtinį sąrašą, tas jungtinis sąrašas turėjo tokią sudėtį, kokią turėjo ir siekiamybė buvo pasiekti 7%. Į tai ėjome sąmoningai. Jei būtume ėję į 5%, būtų kiek kita sąrašo sudėtis, bet nebūtų jame buvę kitos partijos žmonių“, – žurnalistams kalbėjo R. Karbauskis.

10:33 V. Sinkevičius neatmeta galimybės dirbti Seime ir ministro poste

Pagal dabartinius pirmojo turto rezultatus į Seimą turėtų patekti europarlamentaras Virginijus Sinkevičius, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys.

Jis pats spaudos konferencijoje sakė neatmetantis galimybės dirbti Seime, jei demokratai dirbtų valdančiojoje koalicijoje, o jis būtų pakviestas dirbti ministru.

„Aš manau, kad jeigu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ būtų valdančiojoje koalicijoje ir aš būčiau pakviestas galbūt ministro pareigas, aš manau, kad ministras privalo dirbti Seime“, – teigė V. Sinkevičius.

„Į tą klausimą galutinai mes atsakyme jau po antrojo turo“, – sakė jis.

S. Skvernelis patikslino V. Sinkevičių matantis užsienio reikalų ministro pareigose.

10:23 Išrinkti Seimo nariais daugiamandatėje apygardoje 2024 m.:

[infogram id="4c4aa97d-a117-4229-a4e7-fdf0e8e5aba0" prefix="X9A" format="interactive" title="Išrinkti LR Seimo nariais daugiamandatėje apygardoje 2024 m."] 

10:15 Antrojo turo partijų dvikovos vienmandatėse apygardose 

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pirmauja 26 vienmandatėse apygardose, Lietuvos socialdemokratų partija – 20-yje, „Nemuno aušra“ – 3-ose.

[infogram id="b4bdf95b-f03b-4913-b6d3-b44063811364" prefix="Lgr" format="interactive" title="Seimo rinkimai 2024: Antrojo turo skirtingų partijų dvikovos vienmandatėse apygardose"]

10:11 V. Čmilytė-Nielsen: nepaisant buvimo valdžioje, pavyko sustiprinti pasitikėjimą  

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė, pasidžiaugė, kad partijai pavyko  sustiprinti pasitikėjimą, nepaisant ketverių metų darbo iššūkių Seime.

„Girdime vertinimus ir norus dėl bendrų būsimų darbų, tačiau dabar svarbiausia yra antrasis turas, tada bus galima ir svarstyti, dėlioti koalicijos žemėlapį. Svarbu pažymėti, kad radikaliais pareiškimais, konfliktiniais pareiškimais sunku kažką pasiekti. Savo ruožtu tai buvo mūsų stiprybė – labai dažnai buvome saugikliu ir neleidome daryti nesąmonių“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Į VŽ klausimą, kokią žinią norėtų perduoti verslo bendruomenei, rinkimams tęsiantis, ji atsakė, jog Liberalų sąjūdis visuomet akcentavo pagrindinę nuostatą – mokesčių sistema turi būti stabili, todėl ir ateityje planuojama neleisti partijoms iššokti su nepagrįstomis siurprizinėmis mokesčių iniciatyvomis.

„Mums svarbu, kad Lietuva būtų patraukli investicijoms, siektume regiono ekonomikos lyderio pozicijos. Svarbu suderinti poreikius gynybai ir stabilią mokesčių sistemą“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

09:52 Daugiausiai rinkėjų prarado „valstiečiai“

Palyginti su rezultatais prieš ketverius matus, šiemet pirmajame Seimo rinkimų ture daugiausiai rinkėjų palaikymo prarado Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Antri po jų pagal rinkėjų skaičių – konservatoriai. Plačiau skaitykite čia.

[infogram id="b305ef41-3138-4ac9-a181-b5a535ee1d34" prefix="gSr" format="interactive" title="Kiek balsų partijos surinko Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje 2020-2024 m."]

09:40 S. Skvernelis: koalicija su Liberalų sąjūdžiu būtų labiau nuspėjama 

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis spaudos konferencijoje sakė, kad žmonės patikėjo, jog Lietuvoje turi ateitį partija, kuri yra atsakinga, žada realius ir įgyvendinamus pažadus, kuri nežarstė populistinių pareiškimų. 

„Esame nauja partija, tačiau radome kelią į rinkėjų širdis, taip pat ir didžiuosiuose miestuose. Tačiau apie būsimus postus, būsimas koalicijas dar gerokai per anksti kalbėti. Dar laukia antrasis turas“, – teigė S. Skvernelis.

Jis taip pat sakė, kad, kalbant apie patikimumą, socialdemokratai, „Vardan Lietuvos“  ir Liberalų sąjūdis – labiausiai prognozuojamos politinės partijos Lietuvoje.

Pasak jo, valdančioji koalicija su Liberalų sąjūdžiu būtų labiau nuspėjama nei darbas su „valstiečiais“.

Tuo metu socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė valdančiojoje koalicijoje matytų Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Paklaustas, kuriuos dabartinių valdančiųjų pradėtus darbus būtų svarbu tęsti, S. Skvernelis atsakė, kad tikisi, jog ketvirtadienį Vyriausybė Seimui teiks biudžeto projektą, ir norisi, kad jis būtų pateiktas atsakingai.

„Tikimės atsakingo, pamatuoto biudžeto, kad naujajai valdančiajai daugumai netektų žengti į užminuotą lauką“, – sako S. Skvernelis.

Jis akcentuoja, kad nereikėtų manyti, jog tik viena partija gali apginti tėvynę, kaip buvo bandoma akcentuoti šios rinkimų kampanijos metu. Jis primena, kad jo valdymo laikais buvo pasiektas 2% gynybai nuo BVP susitarimas ir gynyba, šalies saugumas bus vienas pagrindinių prioritetų.

09:28 Perduodama žinią verslui I. Šimonytė akcentuoja nuoseklumą

Į „Verslo žinių“ klausimą, kokią esminę žinutę norėtų perduoti verslo bendruomenei artėjant antrajam turui, I. Šimonytė atsakė akcentuodama nuoseklumą.

„Per šią kadenciją problemas matėme atviromis akimis, siekėme jas spręsti, tuo pačiu vengdami įsipareigojimų, kurie valstybei būtų nepakeliami, nepamatuoti. Kas vyktų, jei socialdemokratai formuotų koaliciją? Girdime, kad būtų bandoma uždaryti antrąją pensijų pakopą ar riboti privačios sveikatos priežiūros veiklą. Neneigdama, kad įvairiose srityse yra problemų, kurias reikia spręsti, manau, radikalių sprendimų nereikia, taip pat dėl pelno mokesčio pokyčių – jiems niekada nepritarėme ir šį klausimą derinome su verslo bendruomene“, – sakė dabartinė premjerė.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2750?placement=

09:13 I. Šimonytė: per anksti kalbėti, kad būsime opozicijoje

Spaudos konferencijoje paklausta, ar jau susitaikė, kad bus opozicijoje, konservatorių sąrašo lyderė, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kalbėti apie tai dar anksti, dar ne faktas, kad vienai ar kitai partijai bus lengva suformuoti daugumą.

„Tad ir mes su nieku nesame susitaikę, dar laukia kelios savaitės intensyvaus darbo, kad rezultatai po antrojo turo būtų kuo geresni. Dabar esame tarpinėje stotelėje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Nėra tikslo mėtytis šakėmis, kaip kad, pavyzdžiui, socialdemokratams. Vis tiek klausimus reikės spręsti, kam deginti tiltus? Mes neužtrenkiame durų jokiam bendradarbiavimui“, – sakė ji.

I. Šimonytė, paklausta apie ne kartą per rinkimus nuskambėjusią socialdemokratų retoriką apie politinį priekabiavimą, teigė, kad belieka dėl to apgailestauti.

„Tai partija, kuri turi patyrusių politikų, ilgametės patirties, nežinau, kam reikia tokią retoriką naudoti. Mes stengėmės jokių epitetų neklijuoti“, – teigė I. Šimonytė.

08:53 Neinicijuotų naujų mokesčių artimiausius dvejus metus 

Paklaustas, kokią žinią artėjant antrajam turui norėtų perduoti verslo bendruomenei, R. Žemaitaitis atsakė, kad būtų prieš staigias reformas ir gali pažadėti, jog neinicijuotų jokių naujų mokesčių artimiausius dvejus metus. 

Be to, jo nuomone, nereikėtų skubėti su progresiniais mokesčiais, taip pat jis nepritartų keturių darbo dienų savaitei, nes tai skatintų įvežtinės darbo jėgos poreikį ir tada imigrantų skaičius padidėtų iki šimto tūkstančių. 

08:42 R. Žemaitaitis: padarėme stebuklą

„Padarėme stebuklą, pasiekėme neįtikėtinų rezultatų, parodėme, kad nesame tas baubas Lietuvoje. Pasiekti rezultatai pirmajame ture – vienas fantastiškiausių rezultatų mano, kaip politiko, karjeroje“, – spaudos konferencijoje teigė „Nemuno aušros“ Remigijus Žemaitaitis.

Paklaustas, kokio portfelio Vyriausybėje siektų, R. Žemaitaitis atsakė, kad jam asmeniškai nereikia jokio portfelio, bet jei taip atsitiktų, kad būtų galimybė rinktis, jis save matytų žemės ūkio srityje: „Žemės ūkis per pastaruosius penkerius metus buvo visiškai nustekentas, ir matau daug galimybių jam augti ateityje. Lietuvos žemės ūkis stipriai šoks į priekį ir matyčiau, ką galima taisyti.“

R. Žemaitaitis pabrėžė, kad su Gabrieliumi Landsbergiu, TS-LKD partijos pirmininku, jokio bendradarbiavimo nebus: „Pirmą kartą Lietuvoje politikoje matau tokį bailį“. 

„Pinigų reklamai, glamūrinių lankstinukų neužtenka, politikams reikia dirbti. Mes tą darėme, aš tą dariau, Laisvės partija, panašu, tų darbų nepadarė, tad nemažai rinkėjų net ir Vilniuje nuo jų nusisuko“, – konferencijoje kalbėjo R. Žemaitaitis, paklaustas apie kitų partijų rezultatus.

Remdamasis partijos atliktomis apklausomis, R. Žemaitaitis teigė, kad „Nemuno aušrai“ pavyko pritraukti naujų, anksčiau per rinkimus nebalsavusių žmonių balsų, Klaipėdoje perimti dalį Liberalų sąjūdžio balsų.

„Didžioji dalis skaičių, ką aš dabar matau, tai Klaipėdoje Liberalų sąjūdžio pasiėmėme absoliučiai didelę daugumą, o kituose regionuose, aš manau, kad nauji rinkėjai atėjo“, – teigė R. Žemaitaitis.   

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2749?placement=

08:37 Po reitingavimo – keturių politikų šuolis iš sąrašo dugno į Seimą

Skirtingų partijų kandidatų sąrašų pabaigoje buvę keturi politikai rinkėjų valia reitinguoti ir išrinkti į parlamentą.

Bene įspūdingiausią šuolį padarė buvęs kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė.

Jis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše buvo įrašytas 141-uoju numeriu. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiau kaip 31.000 rinkėjų jam atidavus pirmumo balsą, I. Vėgėlė pakilo į antrą vietą ir užsitikrino vietą parlamente.

Pagal konservatorių sąrašą į Seimą išrinktas premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis, jis iš 107-tos vietos sąraše pakilo į 17-tą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše paskutiniu 141 numeriu kandidatavęs europarlamentaras Virginijus Sinkevičius išreitinguotas į šeštą vietą.

Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše Linas Balsys rinkėjų valia iš 140-tos pakilo į 19-tą vietą.

08:34 Viliasi į koaliciją įtraukti „valstiečius“

LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako besitikinti į valdančiąją koaliciją įtraukti ir „valstiečius“, apie tai su jų lyderiu Ramūnu Karbauskiu ketina kalbėtis artimiausiu metu.

„Mes tikimės, kad įtvirtinus antro turo rezultatus, bus pakankama sudaryti koaliciją iš trijų partijų“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

Ji kalbėjo esanti linkusi, kad valdančioji koalicija būtų sudaryta iš socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

„Kol kas negaliu pasakyti, bet, matyt, artimiausiu metu, problemų neturėtų būti“, – atsakė ji, paklausta, kada ketina susitikti su R. Karbauskiu.

V. Blinkevičiūtė spaudos konferencijoje pakartojo, kad nori, jog baigtųsi politinis priekabiavimas iš Gabrieliaus Landsbergio, TS-LKD partijos pirmininko, kai vis dar pasigirsta minčių apie galimą koaliciją su LSDP.

08:19 Socialdemokratų lyderės žinia verslui: jokių naktinių reformų nebus

Į VŽ klausimą, kokią žinią ar kelis akcentus norėtų perduoti verslo bendruomenei, artėjant antrajam turui, V. Blinkevičiūtė atsakė, kad pagrindinė žinia verslui – tai „mano didžiulė padėka už kuriamas darbo vietas, biudžeto papildymą, sąžiningą mokesčių mokėjimą, socialiai atsakingą verslą. Naujosios didžiosios daugumos bendradarbiavimas bus toks, kad net ir jei bus reikalingi mokesčių pertvarkymai, jokių naktinių reformų nebus, visi pokyčiai bus apsvarstyti su verslo atstovais“.

Paklausta, ar mato galimybių gerinti dialogą tarp verslo ir institucijų ir kaip, V. Blinkevičiūtė teigė visiškai sutinkanti, „kad ne tik su verslo bendruomene ši valdančioji dauguma neturėjo konstruktyvaus dialogo, bet ir su švietimo, sveikatos, sporto, kultūros bendruomenėmis, kiek man teko kalbėti“.

„Esu įsitikinusi, kad iš pagrindų turime keisti politinę kultūra, išgirsti visas nuomones ir ieškoti tam tikrų kompromisų, kurie neišvengiami. Rinkimų kompanijos metu turėjome gerų susitikimų su verslo bendruomene, su pramonininkų konfederacijos atstovais ir tas dialogas jau mezgamas“, – teigė socialdemokratų lyderė. 

Paklausta, ar kažkuriuos ministrus naujajai valdančiajai daugumai būtų sunku pakeisti, ar tokių – puikiai dirbančių – jos nuomone, nėra, V. Blinkevičiūtė atsakė trumpai: „Nevardinsiu tokių“.

08:13 V. Blinkevičiūtė: akivaizdu, kad žmonės nori pokyčių

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, spaudos konferencijoje dėkojo rinkėjams už palaikymą ir atiduotus balsus, taip pat rėmėjams, bičiuliams, kurie įdėjo daug darbo. 

Socialdemokratai po pirmojo turo iš viso turi 20 išrinktų Seimo narių. 

„Antrame ture laukia rimtas darbas, tačiau tikimės gerų rezultatų. Svarbu pažymėti, kad visuose didžiuosiuose miestuose yra mūsų kandidatai. Džiaugiuosi rezultatais, akivaizdu, kad žmonės nori pokyčių“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2748?placement=

07:16 Kaip pirmajame ture sekėsi partijų lyderiams 

Trys iš 11 vienmandatėse apygardose Seimo rinkimuose kandidatavusių partijų lyderių iškovojo pergales jau pirmajame ture sekmadienį, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

Kiti tenkinosi kuklesniais rezultatais – penki pirmininkai pateko į antruosius turus, o trys rinkimus vienmandatėse pralaimėjo.

Valdančiųjų partijų lyderiai pasirodė gerai – premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen pergalę vienmandatėse apygardose švenčia jau pirmajame ture, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis bei Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pateko į antruosius turus.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis laimėjo pirmajame ture.  

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, „Laisvės ir teisingumo“ lyderis Artūras Zuokas pateko į antrąjį turą.

Nesėkmes patyrė politikai, kurių partijų sąrašai taip pat pasirodė prastai – tai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas Waldemaras Tomaszewskis, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas ir Lietuvos žaliųjų partijos lyderė Ieva Budraitė. 

Išsamiau galite skaityti čia. 

07:06 Vėl suveikė politinės švytuoklės principas

Preliminarūs parlamento rinkimų rezultatai, panašu, parodo, kad Lietuvoje ir vėl suveikė politinės švytuoklės principas – centro dešinė bus priversta valdžios regalijas sugrąžinti centro kairei. Vis dar neaišku, ar formuojant naują valdžią prireiks ir iš dalies radikalių politinių jėgų paramos. Analizuojant balsavimo rezultatus, į akis krenta ne vienas netikėtumas. Plačiau apie juos skaitykite čia. 

06:28 Daugiamandatėje apygardoje 6 partijos pasidalijo 70 mandatų

Suskaičiavus duomenis iš visų 1.947 apylinkių daugiamandatėje apygardoje, į Seimą patenka šešios partijos: Lietuvos socialdemokratų partija (19,36%), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (17,96%), „Nemuno aušra“ (14,99%), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (9,24%), Liberalų sąjūdis (7,70%), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (7,02%). Kadangi pastaroji partija sudarė jungtinį sąrašą, tai yra jame buvo kitų partijų atstovų, jai reikėjo įveikti ne 5%, o 7% barjerą.  

[infogram id="9fe7c83c-6b93-420b-a4fa-0efdbe2049d5" prefix="rWn" format="interactive" title="Seimo rinkimai 2024: rezultatai daugiamandatėje apygardoje"]

05:55 Rezultatai po I turo vienmandatėse apygardose

Pateikiame rezultatus visose vienmandatėse apygardose (po du daugiausiai balsų surinkusius kandidatus). 

Pirmajame ture jose iš viso išrinkti 8 būsimo Seimo nariai: dabartinė Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen (44,90% rinkėjų balsų), premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė (53,55%), socialdemokratas parlamentaras Eugenijus Sabutis (54,39%); partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (46,44%); iš Darbo partijos pasitraukęs ir savarankiškai rinkimuose dalyvavęs parlamentaras Viktoras Fiodorovas (41,36%); socialdemokratė Vaida Aleknavičienė (39,58%); Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Jaroslavas Narkevičius (46,75%) bei kita šios partijos kandidatė – Rita Tamašunienė (43,34%) balsų.

Dar 63 nauji parlamentarai paaiškės po antrojo turo.   

[infogram id="27b52244-691e-4ad6-810a-06a8c5fb881e" prefix="dgU" format="interactive" title="Seimo rinkimai 2024: rezultatai po I turo vienmandatėse apygardose"]

05:44 Daugiausiai kandidatų antrame ture turės socialdemokratai 

Daugiausiai kandidatų II-e rinkimų ture vienmandatėse apygardose turės Lietuvos socialdemokratų partija (38) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (32).

[infogram id="21cf510b-0a8e-42de-95de-d98c0d34f168" prefix="5LN" format="interactive" title="Seimo rinkimai 2024: kandidatai, patekę į II turą vienmandatėse apygardose"]

05:30 Pagal partijų sąrašus į Seimą pateko šešios partijos 

Suskaičiavus duomenis iš visų 1.947 apylinkių daugiamandatėje apygardoje, į Seimą patenka šešios partijos: Lietuvos socialdemokratų partija (19,36%; 18 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (17,96%, 17 mandatų), „Nemuno aušra“ (14,99%, 14 mandatų), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (9,24%, 8 mandatai), Liberalų sąjūdis (7,70%, 7 mandatai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (7,02%, 6 mandatai). Kadangi pastaroji partija sudarė jungtinį sąrašą, tai yra jame buvo kitų partijų atstovų, jai reikėjo įveikti ne 5%, o 7% barjerą.  

Į Seimą pagal partinius sąrašus nepateko dabar valdančiojoje koalicijoje esanti Laisvės partija (4,5%). 

Po pirmojo rinkimų turo aišku, kad bent du atstovus Seime turės Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA-KŠS), jie išrinkti vienmandatėse apygardose. 

Iš viso vienmandatėse apygardose išrinkti 8 Seimo nariai (2 sociademokratų atstovai, 2 – LLRA-KŠS, 1 – Tėvynės sąjungos, 1 – „Nemuno aušros“, 1 – Liberalų sąjūdžio ir 1 – išsikėlęs pats). 

Naujausiais duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė 52,03%. 

[infogram id="560896ee-3478-40db-9a71-48535dbc4042" prefix="cnK" format="interactive" title="2024 m. Seimo rinkimų rezultatai"]

01:56 M. Lingė dar nepraranda tikėjimo, apie koaliciją – po antrojo turo

Mindaugas Lingė, TS-LKD atstovas, teigia, kad ne visur rinkimų rezultatų situacija yra aiški, vis dar auga TS-LKD atotrūkis nuo „Nemuno aušros“, tad platesnio vaizdo partija dar ketina palaukti. 

„Balsai dar skaičiuojami, „Nemuno aušros“ rezultatai dar turėtų prastėti, tai šią minutę iki galo atsakymų dar nėra, rytas bus tas metas, kai turėsime daug pilnesnį vaizdą, su kokia nuotaika ir kokia žinia keliaujame toliau. Staigmenų Tėvynės sąjungai nenutiko, prognozes atspindi rezultatai, vienmandatininkų rezultatai irgi atitinka išankstines prognozes. Dar nežinome, kiek parlamentinių frakcijų bus Seime, kiek bus patekusių partijų, ir nuo to taip pat priklausys galimas vyriausybės vaizdas“, – komentavo M. Lingė.

Kaip iš štabo praneša VŽ žurnalistė M. Valaitienė, M. Lingė dar nesiryžo pripažinti, kad LSDP pralenkti nepavyks, ir ragina sulaukti ryto. Jis taip pat pabrėžė, kad antrajame ture laukia intensyvi kova, nes daug kur TS-LKD susidurs su „Nemuno aušros“ kandidatais. 

„Mūsų pamokos tokios, kad mes tikrai neskubame daryti išvadų ir apibendrinimų, laikomės taktikos nueiti visą kelią iki galo ir po antrojo rinkimų turo apibendrinti, kas su kuo gali sudaryti daugumą ir kokiomis sąlygomis. Šiandien tai yra ankstyvas klausimas“, – aiškino M. Lingė.

Žemiau pateikiame esminius rinkimų nakties pasisakymus. Visą rinkimų nakties įvykių juostą galite rasti čia.

01:14 I. Vėgėlė: tam tikrą rezultatą pasiekiau

„Jeigu mūsų sąrašas praeitų 7%, tai Seime turėtume apie 20 mandatų. Tuomet tai yra pakankama politinė jėga, su kuria galima kažką pasiekti. Jei partija nepraeina 7% kartelės, tuomet galiu likti visuomenininku ir koncentruotis į tai, ką dariau ir iki šiol: likti teisėje, versluose, nes paprastai konsultuoju ne žmones, o verslus. Baigtųsi tas metų periodas, kuris buvo sudėtingas tuo, kad tu visada darai kažką, neturėdamas rezultato ir negalėdamas įgyvendinti to, ką kalbi“, – sakė I. Vėgėlė.

Kita vertus, kaip savo pasiektą rezultatą jis mato tai, jog valdančiosios koalicijos partijos savo rinkiminėje programoje ėmė skirti daugiau dėmesio toms temoms, apie kurias I. Vėgėlė, pasak jo, ilgai kalbėjo: daugiau dėmesio sveikatos apsaugai, planai reformuoti švietimo sistemą, bankininkystės sistemos reformavimą.  „Nesakau, kad kažkas kažką nusirašė, bet tai nusirito kaip banga. Aš kalbu apie tai, ir tos temos atsirado partijų programose. Vadinasi, tam tikrą rezultatą pasiekiau – bet nepasiekiau pagrindinio. Pagrindinis mano tikslas buvo politinės sistemos pertvarka. Ir jo jau nepasieksiu, jei nepateksiu į Seimą“, – pripažino I. Vėgėlė.

LVŽS atstovas teigė, jog pagal jo siūlomą politinės sistemos pertvarką visuomenės nariai galėtų daryti daugiau įtakos politikams.

„Kol mes to neturėsim, kaskart, kas ketverius metus, nusivilsime tais, kurie valdė prieš tai“, – sakė I. Vėgėlė.

Šią akimirką jis teigė svarstantis, ar daugiau nuveikti galėtų toliau būdamas visuomenininku, ar dirbdamas Seimo opozicijoje. Pasak I. Vėgėlės, būdamas valdančiojoje daugumoje gali priimti sprendimus, kitu atveju, būdamas visuomenininku, gali pasakyti, kada politikai daro klaidas.

„Opozicija neturi jokios galios. Tokia, kokia ji buvo 2020–2024 metais, ji buvo visiškai susiskaldžiusi, ji net nesugebėjo išrinkti opozicijos lyderio.  Panašu, kad turėsime labai margą Seimą. Ir jei opozicijoje bus konservatoriai ir „Nemuno aušra“ – nes kairiosios jėgos, panašu, bandys suformuoti koaliciją be „Nemuno aušros“ – tada turbūt jiems nelabai pavyks išsirinkti opozicijos lyderio ir ta opozicija bus labai skysta. Dalyvauti tokioje kakofonijoje – tai faktas, kad nepavyks pasiekti rezultato“, – LVŽS štave svarstė I. Vėgėlė, praneša VŽ žurnalistė I. Labutytė-Atkočaitienė.

01:12 Politologai: iššūkių suformuoti koaliciją bus

R. Urbonaitė, MRU lektorė, sako, kad yra klausimas, ar socialdemokratai po šių rinkimų bus tokie stiprūs, kokie buvo 2016 m. rinkimus laimėję LVŽS ar 2020 m. pergalę šventę konservatoriai.

„Socdemai, veikiausiai, bus besisukantys apie 40 mandatų. Tai reiškia, kad jų situacija formuojant koaliciją yra dar sudėtingesnė, ir ją suformuoti bus dar daugiau iššūkių. Manau, kad turėsime pakankamai daug intrigos, ir jeigu „valstiečiai“ nepraeina, ta intriga tampa dar didesnė, koalicijos formavimas tampa dar sudėtingesnis, nei planavome iki rinkimų“, – LRT svarstė R. Urbonaitė.

Tuo metu Mažvydas Jastramskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, sako, kad variantas bus surastas, ir „netgi greičiau, nei mums atrodo“

„R. Žemaitaitis pats gali nesiveržti į Vyriausybę, pagalvoti, kad jam priimtina tokia pozicija, kai jie neprisiima atsakomybės iki galo, bet kažkokia forma dalyvauja, pavyzdžiui, yra parlamentinėje daugumoje, bet nedeleguoja ministrų ir deleguoja nepartinius žmones“, – sakė jis.

Politologas taip pat neatmetė galimybės, kad po rinkimų galėtų būti suformuota didelė mažumos vyriausybė iš maždaug 65 parlamentarų.

00:50 R. Urbonaitė: 7% LVŽS tapo iššūkiu

Po kiekvieno rinkimų rezultatų atnaujinimo matyti mažėjantis procentas prie LVŽS. Rima Urbonaitė, MRU lektorė, pastebėjo ir nerimą partijos lyderio Ramūno Karbauskio veide.

„Ir yra dėl ko, nes iš esmės jis buvo visiškai tikras, kad jungtinis sąrašas ir jam taikoma 7% kartelė partijai nebus joks iššūkis ir dabar tai tapo iššūkiu ir labai rimtu iššūkiu. Sakyčiau, kad šita intriga dar yra tikrai nedingusi ir, matyti, nedings tol, kol mes nepamatysime dar turbūt po valandos ir kitų apylinkių“, – LRT laidoje kalbėjo ji.

Be to, pridūrė ji, kad intriga yra ir dėl Laisvės partijos (LP) ateities: „Jeigu LP nepraeitų ir dar netyčia išskristų R. Karbauskis, tada ta dėlionė gerokai kinta.“

00:45 S. Skvernelis: su „Nemuno aušra“ būtų galima kalbėtis esant „tam tikroms sąlygoms“

Ketvirtąją vietą rinkimuose kol kas užimančios demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad per susitikimą su socialdemokratų pirmininke Vilija Blinkevičiūte kalbėjo apie paramą vieni kitų kandidatams vienmandatėse antrame ture.

Jis su V. Blinkevičiūte jau sutarė sudaryti būsimos valdančiosios koalicijos ašį, tačiau lieka atviras klausimas, ar būtų įmanoma sudaryti daugumą be R. Žemaitaičio ir „Nemuno aušros“.

„Kadangi panašu, kad socdemai bus ašis ir pagrindinė partija, kuri turės kviesti partijas į koaliciją, tai turėtų pirmiausia socdemai su „Nemuno aušra“ ir išsiaiškinti. Nes jeigu socdemai sako „ne“, tai, turbūt, nėra jokios kalbos. Jeigu jie turi kitą poziciją, tada mes kalbėsime apie sąlygas, kokios jos turėtų būti išpildytos, kad Nemuno aušra būtų galima kalbėtis apie galimybę toliau dirbti kartu“, – apie galimą „Nemuno aušros“ dalyvavimą koalicijoje LRT sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, balsuodami už šią partiją, rinkėjai parodė „aiškią valią“.

„Tai yra stiprus signalas, bet man tikrai norėtųsi, kad mes kalbėtume apie solidžią, neradikalią centro kairę“, – sakė S. Skvernelis.

00:31 Laisvės partija kol kas neperlipo 5%

„Laukia nerami naktelė“, – „TV3“ laidoje sakė partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Viliamasi, kad tai įvyks, kai bus suskaičiuoti rezultatai iš didžiųjų apylinkių.

Tai, kad į antrą vietą įsiveržė Remigijaus Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“ A. Armonaitę ir stebina, ir ne.

„Tai, apie ką yra R. Žemaitaitis, toks nacionalsocializmas, aš kažkaip nemanau, kad Lietuva yra tokia. Gal žmonėms tiesiog norėjosi ko nors naujo, gal imponuoja, kad jis tiesiog, na, Donaldo Trumpo stiliumi kartais drebia stiprios kalbos į akis eteryje, galbūt tai. Kita vertus, ten tokia publika, įdomesnė. <...> Pažiūrėsime, kokie bus rezultatai“, – sakė ji.

Girdėti prognozių, jog LVŽS, kuriai norint patekti į Seimą, reikia peržengti 7% barjerą, tas gali nepavykti, tačiau A. Armonaitė sako dar nesanti dėl to visiškai tikra, o procentai esą gali mažėti, nes „toje pusėje didelė konkurencija“ ir „rinkėjai turi visokio pasirinkimo“.

Kalbėdama apie bendrą Laisvės partijos darbą koalicijoje su šiuo metu pirmame penketuke esančiomis partijomis (socialdemokratais ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“) teigė, kad „iš to, ką rezultatų lyderiai komunikuoja šiuo metu, kol kas atrodo, kad jie nelabai taip mato, kaip mes, švelniai tariant“.

00:28 R. Karbauskis žada trauktis iš LVŽS iš pirmininko pareigų, jeigu neįveiks 7% barjero 

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis žada trauktis iš partijos pirmininko pareigų, jei jo vadovaujama politinė jėga neįveiks rinkimų barjero, praneša BNS.

Paskutiniais VRK duomenimis, LVŽS renka 7,59% balsų.

„Manau, kad bet kokiu atveju ir pats turiu suprasti, kad tai pirmiausia mano klaidos yra, jeigu rinkėjų valia bus tokia, kad mes vis dėlto neįveiksime 7% barjero. Tokiu atveju tai reiškia, kad man pačiam reikia priimti sprendimą“, – pirmadienio naktį LRT sakė politikas.

„Aš jau galiu dabar pasakyti tą sprendimą, jis akivaizdus, aš turėsiu pasitraukti“, – pridūrė jis.

R. Karbauskis vadovavo „valstiečių“ Seimo rinkimų štabui.

Kaip galimą naują LVŽS lyderį jis įvardijo europarlamentarą Aurelijų Verygą. Šis vedė partijos sąrašą į Seimą.

„Tai tikriausiai Aurelijus Veryga kaip toks žmogus, kuris vienija, tikrai turi didžiulį autoritetą“, – BNS cituoja R. Karbauskį.

Suskaičiavus balsus 1.739 apylinkėse, LVŽS tebegresia neperkopti 7% balsų ribos ir nepatekti į Seimą.

LVŽS pirmininkas R. Karbauskis sako, kad dalį balsų nuo jo partijos „nukando“ R. Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“.

„(Mūsų rinkėjas – VŽ) turi tą patį požiūrį į dabartinę valdžią, tik mes to neišreiškėme taip stipriai, kaip išreiškė jie, mes nesugebėjome įrodyti, kad jiems būsime geriausias oponentas jiems“, – LRT sakė R. Karbauskis.

00:24 S. Skvernelis: iššipildė I. Šimonytės žodžiai

„Išsipildė pranašiški Ingridos Šimonytės žodžiai. Ji juk sakė, kad jeigu nepatinka esam valdžia po 4 metų galėsite išsirinkti kitus. Tai žmonės taip ir padarė“, – žurnalistams LSDP sakė S. Skvernelis, su V. Blinkevičiūte sutaręs dėl koalicijos formavimo.

Plačiau skaitykite čia.   

00:16 R. Žemaitaitis: skaičiuoti moku

Remigijus Žemaitaitis, partijos „Nemuno aušra“ lyderis, apie 22 val. savo partijai prognozavęs 10–12% balsų ir vadinęs tai „labai labai geru“ rezultatu, šiuo metu jau kalba apie 12–13% balsų, dar 12–15 vietų tikisi laimėti vienmandatėse apygardose, iš partijos štabo praneša VŽ žurnalistas Aidas Žiliukas.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2747?placement=

Anot jo, be „Nemuno aušros“ vadovaujamos politinės jėgos centro–kairės koalicija neįmanoma, tad socialdemokratų susitikimai su „valstiečiais“ ir demokratais atrodo keistai.

„Aš skaičiuoti moku. Nežinau, gal kažkas matematiką pametė. Pagal Seimo statutą ir pagal Konstituciją Seimo daugumą sudaro 71 narys. Tai šiandien socialdemokratai turi 20 Seimo narių, valstiečiai turi 7, Saulius Skvernelis turi 9. Summa summarum suskaičiavau 54. Jeigu ateis Liberalų sąjūdis, noriu pažiūrėti kaip Ramūnas Karbauskis su Liberalų sąjūdžiu darbuosis. O jeigu dar ateis Laisvės partija, tai žinokit, tikrai popkorno didelį puodą nusipirksiu ir stebėsiu visus 4 metus jų darbą“, – komentavo R. Žemaitaitis pranešimus apie kitų politinių jėgų susitikimus.

00:10 R. Žemaitaitis: „Nemuno aušra“ palaikytų V. Blinkevičiūtės kandidatūrą į premjerus

LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė susitiko su „Vardan Lietuvos“ pirmininku S. Skverneliu pirmųjų pokalbių dėl koalicijos formavimo bei toliau atmeta bet kokią galimybę formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“.

Šios partijos lyderis R. Žemaitaitis sako, kad V. Blinkevičiūtė jam neskambino, nors, jo teigimu, be „Nemuno aušros“ sudaryti centro-kairės koaliciją tampa kone neįmanoma.

„Jeigu centro kairė nori šiandien perimti valdančiąją daugumą ir parodyti valstybei savo lyderystę, jie turi kviestis ir turim sėsti prie derybų stalo ir šnekėtis“, – LRT sakė R. Žemaitaitis.

Pasak R. Žemaitaičio, centro-kairės jėga be jo partijos „nesusiveda“, susivestų tik vaivorykštės koalicija iš socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“, „valstiečių“ ir Liberalų sąjūdžio, tačiau jis pats teigia tokios koalicijos perspektyvomis netikintis.

„Man būtų smagu pažiūrėti, kiek šita koalicija truktų, mėnesį, du, ar iki lapkričio 13 d., kai reikės duoti priesaiką“, – sakė jis.

R. Žemaitaitis taip pat teigė, kad „Nemuno aušra“ palaikytų V. Blinkevičiūtės kandidatūrą į premjerus, taip pat atmetė galimybę „Nemuno aušrai“ dalyvauti koalicijoje, jeigu joje R. Žemaitaičiui nebūtų skirtas joks postas.

00:09 LSDP sutarė su demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė pirmadienio naktį paskelbė su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu nutarusi formuoti valdančiąją koaliciją po spalį įvykusių Seimo rinkimų, skelbia BNS.

„Nutarėme kartu formuoti valdančiąją daugumą“, – žurnalistams po susitikimo su S. Skverneliu socialdemokratų štabe sakė V. Blinkevičiūtė.