B. Pistorius: brigados dislokavimo sėkmė – bendra Vilniaus ir Berlyno atsakomybė
Papildyta išsamesne Boriso Pistoriaus kalba, Seimo balsavimo dėl šalyje dislokuojamų vokiečių karių sutarties rezultatais.
„Mūsų bendra atsakomybė užtikrinti, kad šis pavyzdinis projektas būtų sėkmingas. Visi esame ir liksime įsipareigoję laikytis veiksmų plano, dėl kurio susitarėme praėjusių metų gruodį“, – kalbėjo B. Pistorius.
„Ir turime aiškų tikslą – iki 2027 metų dislokuoti brigadą Lietuvoje su sąlyga, kad iki to laiko pradės veikti visa reikiama infrastruktūra“, – pridūrė jis.
Vokietijos gynybos ministras nurodė, kad brigados aktyvavimo štabas Lietuvoje bus įkurtas šių metų pabaigoje.
„Iki 2025 metų planuojame dislokuoti apie 500 tarnaujančio personalo, o 2026 metais į brigadą perkelsime daugiau karių. O mūsų nacionalinę kovinę grupę Lietuvoje perduosime brigadai“, – tvirtino B. Pistorius.
Jis teigė, kad siekiant šio tikslo galima remtis tvirtu Lietuvos ir Vokietijos ryšiu, „dabar pereisiančiu į naują etapą“.
Su gynybai numatyta skirti BVP dalimi Lietuva yra pavyzdys kitoms šalims
B. Pistorius taip pat pažymėjo, kad 2% bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančios išlaidos gynybai yra „tik bazinis lygis“, kurį Aljanso narės turėtų didinti.
„Visi NATO partneriai privalo padidinti gynybos biudžetą virš 2% Lietuva yra pavyzdys šioje srityje, taip pat ir mano šaliai“, – kalbėjo ministras.
Jis klaida vadino Vokietijos sprendimą pasibaigus Šaltajam karui panaikinti privalomąją karo tarnybą.
„Laikai pasikeitė. Vokietija turi įvesti naują šaukimo į kariuomenę formą. Tik taip mūsų kariuomenė galės nugalėti ištikus karui“, – sakė B. Pistorius.
Vokietija susitarimą su Lietuva dėl vokiečių karių teisių ratifikuos kitąmet, sako Vokietijos gynybos ministras.
„Susitarimas Vokietijoje bus ratifikuojamas vadovaujantis visomis procedūromis, visais reikalavimais ir jis užtruks šiek tiek ilgiau nei Lietuvoje, – ketvirtadienį sakė B. Pistorius. – Be abejo, jis bus ratifikuotas, manau, kad kitais metais ta ratifikavimo procedūra bus užbaigta“.
Lietuvos Seimas ketvirtadienį žengė pirmą žingsnį, ratifikuodamas sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamų vokiečių karių, civilių ir jų šeimų teisių šalyje.
Po pateikimo už tai balsavo visi 96 posėdžių salėje buvę parlamentarai.
Lietuvius vadino ryžtinga tauta
Pasak ministro, šios brigados dislokavimas susijęs ne tik su atgrasymu ir Vokietijos įsipareigojimu užtikrinti sąjungininkų saugumą, bet ir su šalių partneryste, tautų pasitikėjimo ir bendradarbiavimo stiprinimu.
Kreipimosi į Seimą pradžioje Vokietijos gynybos ministras taip pat pabrėžė Lietuvos indėlį į laisvos, vieningos Europos kūrimą.
„Seimas yra ne tik Lietuvos demokratijos namai, jis taip pat simbolizuoja ir Lietuvos indėlį į laisvos bei demokratinės Europos suvienijimą po dešimtmečius trukusio Šaltojo karo ir neįveikiamų sienų, padalijusių mūsų žemyną į dvi dalis“, – kalbėjo B. Pistorius.
„Prieš 35 metus jūs, Lietuvos žmonės, drąsiai kovojote už laisvę ir nepriklausomybę. Jūs taikiai ir drąsiai priešinotės ir galiausiai nugalėjote totalitarinę priespaudą ir pavergimą“, – pažymėjo jis.
Vokietijos gynybos ministras teigė ryškiai prisimenantis 1989 metų Baltijos kelio nuotraukas, kai 2 mln. žmonių susikibo į 600 kilometrų ilgio grandinę.
„1990-uosius, kai jūsų tauta atsistojo ir paskelbė savo šalies nepriklausomybę ir dar kartą 1991 metais, sausio mėnesį, kai sovietų tankai bandė sunaikinti tą pačią nepriklausomybę, pasaulis išvydo kai ką nepaprasto – ryžtingą tautą, nepaklūstančią vienam galingiausių režimų istorijoje“, – sakė B. Pistorius.
„Lietuvos istorija, jūsų istorija, tai drąsos, ryžto ir tvirto tikėjimo mums visiems brangiomis vertybėmis istorija“, – teigė jis.
„Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas“
B. Pistoriaus teigimu, pernai balandį paskelbtas Vokietijos vyriausybės sprendimas Lietuvoje dislokuoti visos apimties kovinės parengties brigadą „buvo tvirta žinia, kad mums nacionalinė gynyba yra ir kolektyvinė gynyba, kad Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas“.
Vokietijos gynybos ministras sakė, kad ši draugystė jam asmeniškai ir vokiečių tautai reiškia daug.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Vos 6 iš 100 Lietuvos įmonių gali pasigirti, kad atitinka aukščiausius patikimumo ir skaidrumo kriterijus. Būtent jos šiemet įtrauktos į „TOP įmonės 2025“ sąrašą – jau devintus metus iš eilės verslo portalo Rekvizitai.lt duomenimis sudaromą prestižinį reitingą.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
„Šiuo sprendimu sustiprinome savo Aljansą ir vykdome savo pažadą apsaugoti laisvą ir demokratinę Europą. Mūsų kariai stovės petys į petį su Lietuvos pajėgomis pasirengę ginti šią šalį, kaip ir visas Aljansas, kuris yra pasirengęs ginti kiekvieną kitą NATO teritorijos centimetrą“, – kalbėjo B. Pistorius.
Jis dėkojo parlamentarams už paramą įgyvendinant sprendimą įkurti Vokietijos brigadą, pabrėždamas įstatymą, kuriuo karinė infrastruktūra pripažįstama nacionalinės svarbos projektu, 3% BVP viršijantį gynybos biudžetą, paramą Lietuvoje besikuriančiai Vokietijos gynybos pramonei.
Tarpvalstybinę sutartį dėl vokiečių karių ir jų šeimų teisių prieš kelias savaites Berlyne pasirašė abiejų šalių pareigūnai. Kad ji įsigaliotų, dokumentą dar turi ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos parlamentai. Kada jos imsis Bundestagas, kol kas neaišku.
Minėtu susitarimu Berlynui leidžiama Lietuvoje steigti vokiškas švietimo įstaigas, taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys.
Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, nors pareigūnai nuogąstauja, kad ši data gali nusikelti.
Žada nenuilstamai remti prieš Rusiją kovojančią Ukrainą
Pasak B. Pistoriaus, į Ukrainą įsiveržusi Rusija pradėjo karą, keliantį grėsmę tarptautinei tvarkai.
„Siekdama savo imperinių tikslų atkurti Rusijos hegemoniją didelėje Rytų ir Vidurio Europos dalyje, Rusijos vadovybė rodo tik panieką tarptautinei teisei ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.
„Matome, kaip Rusija sparčiai didina savo ginkluotės gamybą ir dramatiškai stiprina savo ginkluotąsias pajėgas. Tai nepalieka abejonių: Putino Rusijai Ukraina – tai tik pradžia“, – pažymėjo jis.
Anot ministro, tikrasis Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešas, kurio jis bijo – laisvas ir nepriklausomas demokratinis europiečių gyvenimo būdas, vertybės, kurių Lietuvos žmonės „siekė ištisus dešimtmečius“.
B. Pistorius deklaravo Vokietiją esant viena stipriausių rėmėjų Ukrainai padedant atkurti jos teritorinį vientisumą, stiprinant atsparumą.
„Ir mes galime padėti Ukrainai kovoti ir laimėti šį karą. Galiu jus patikinti, kad mūsų pastangos bus nenuilstamos. Tai yra mūsų nacionalinis interesas ir man asmeniškai svarbus klausimas“, – tvirtino Vokietijos gynybos ministras.
Vokietija yra antroji po Jungtinių Valstijų pagal dydį pagalbos Ukrainai teikėja.
Vis tik Vokietijos biudžeto projekte kitais metais Ukrainai numatyti maždaug 4 mlrd. Eur, palyginti su maždaug 8 mlrd. Eur 2024 metais.
Vokietijos vyriausybė anksčiau teigė, kad siekdama kompensuoti paramos sumažinimą remsis Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos planais gauti lėšų iš įšaldyto Rusijos turto.
