Naujoji Prancūzijos vyriausybė svarsto didinti mokesčius
Šalies finansų ministras Antoine'is Armandas, kol kas mažai žinomas E. Macrono centristų partijos narys, teigė, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų išspręsta „vieno didžiausių biudžeto deficitų per visą mūsų istoriją“ problema.
„Dirbsime atsižvelgdami į padėties rimtumą. Nagrinėjami tiksliniai mokesčiai turtingiausiems namų ūkiams. Taip pat svarstomi didesni mokesčiai įmonėms. Žmonės, kurie turi labai daug turto, kurie kartais nemoka daug mokesčių, galbūt jie galėtų prisidėti daugiau“, – antradienį radijui „France Inter“ sakė A. Armandas.
A. Armandas ir naujasis biudžeto ministras Laurent'as Saint-Martin'as rengia galimą mokesčių didinimo planą, kurį pateiks šalies premjerui Micheliui Barnier, rengdamiesi 2025 m. biudžetui, kuris kitą mėnesį turi būti pateiktas parlamentui. Biudžetas bus pirmas didelis politinis išbandymas M. Barnier, nes opozicijos partijos pagrasino pareikšti nepasitikėjimą jo suformuotai vyriausybei, jei nesutiks su išlaidomis ir naujais mokesčiais.
Mokesčių didinimas iš esmės nutrauktų E. Macrono ekonominę politiką, kurią jis vykdė nuo pat jo išrinkimo 2017 m., t. y. mažinti mokesčius verslui ir namų ūkiams, o tai jis laikė svarbiausiu veiksniu siekiant skatinti ekonomikos augimą ir didesnes investicijas.
Tačiau vėlesnės E. Macrono vyriausybės neskyrė tiek daug dėmesio išlaidų ribojimui, nes tikėjosi, kad spartesnis augimas natūraliai padidins mokestines pajamas. Nors toks požiūris pasiteisino, nes sumažino nedarbą ir paskatino įmones investuoti, dėl fiskalinės drausmės stokos susidarė didelis biudžeto deficitas.
Briuselis Prancūzijai jau pradėjo vadinamąją perviršinio deficito procedūrą ir pareikalavo, kad ji pateiktų planą, kaip per ateinančius metus ketina sumažinti savo skolos kuprą. Kredito reitingų agentūros sumažino šalies reitingus, o jos skolinimosi kaina padidėjo.
Numatoma, kad 2024 m. biudžeto deficitas sieks bent 5,6% bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. bus didesnis nei šiuo metu numatytas 5,1% tikslas, o nuo 2023 m. viršys 5,5% lygį.
Antradienį Prancūzijos skolinimosi kaina pirmą kartą nuo 2008 m. finansų krizės susilygino su Ispanijos, nes investuotojai nerimavo dėl Prancūzijos gebėjimo susitvarkyti su skola.
A. Armandas užsiminė, kad nepritaria mokesčių naštos didinimui „dirbantiesiems ir vidurinei klasei plačiąja prasme“. Tačiau jo vyriausybė iki šiol vengė atsakyti į klausimus, ką ji apibrėžia kaip vidurinę klasę ar turtinguosius, todėl liko neaišku, kam bus skirti nauji mokesčiai.
Naujasis finansų ministras taip pat pabrėžė, kad bet koks mokesčių didinimas neturėtų „slopinti ekonomikos augimo ar darbo vietų kūrimo“, o tai yra ženklas, kad M. Barnier vyriausybė bent jau stengsis griežtai laikytis E. Macrono ekonominės politikos.
Plačiau apie Prancūzijos bėdas ir jos skolų kuprą VŽ jau rašė čia.
