Po V. Putino vizito Azerbaidžanas pateikė paraišką stoti į BRICS

Papildyta antru skirsniu 

Kaip rašo AP, V. Putinas Azerbaidžane lankėsi siekdamas sustiprinti regioninius ryšius ir užtikrinti Rusijai prekybos kelius, dėl karo Ukrainoje patiriant stiprias Vakarų sankcijas.

Daugiau nei dešimtmetį BRICS blokui priklausė tik penkios valstybės: Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika. Tačiau pastaruoju metu jis stipriai plečiasi: sausio mėnesį prie jo prisijungė Iranas, Egiptas, Etiopija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, o Saudo Arabija pareiškė svarstanti galimybę tai padaryti.

Šiam blokui priklausančiose šalyse sukuriama daugiau nei ketvirtadalis pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto, ekspertų manymu, BRICS sudarančios šalys pernelyg skirtingos, kad rastų bendrą vardiklį ir galėtų atsverti Vakarų dominavimą.

Pirmadienį vykusio V. Putino ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo susitikimo darbotvarkėje verslo ryšiams buvo skirta daug dėmesio. 

I. Alijevas paskelbė, kad krovinių gabenimo tarp abiejų šalių plėtrai buvo skirta 120 mln. USD.

Pasak AP cituojamo politologo Zardushto Alizade, dėl Maskvai taikomų Vakarų sankcijų V. Putinas vis labiau priklauso nuo tokių šalių kaip Azerbaidžanas, kad galėtų patekti į pasaulio rinkas.

O Azerbaidžanui, anot jo, svarbu išlaikyti Maskvos gerą valią dėl nacionalinio saugumo, susijusio su įtemptais santykiais su kaimynine Armėnija.

Rusija buvo ilgametė Armėnijos rėmėja ir sąjungininkė nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau jų santykiai stipriai pašlijo po 2023 m. rugsėjo, kai Azerbaidžano kariuomenė perėmė Kalnų Karabacho regiono kontrolę ir nutraukė tris dešimtmečius trukusį etninių armėnų separatistų valdymą.

Armėnija apkaltino Rusiją neveiklumu ir nuo to laiko sustiprino savo ryšius su Vakarų šalimis.

Kaip skelbta, V. Putinas per vizitą Baku siūlėsi tarpininkauti siekiant Azerbaidžano ir Armėnijos taikos susitarimo.

Įtarimai dėl kuriamos gudrios schemos

Nepaisant savo stiprių ryšių su Rusija, Azerbaidžanas tampa vis svarbesniu Europos partneriu energetikos srityje: 2022 m. viduryje jis pasirašė susitarimą su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuriuo siekiama padėti žemynui atsisakyti rusiškos naftos ir dujų. 

Rusiškas dujas per Ukrainą vis dar gauna Vengrija, Slovakija ir Austrija.

Kaip rašo „Euromaidan press“, dabartinė rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sutartis baigiasi 2024 m. pabaigoje, o Kyjivas, atsisakydamas ją pratęsti, ieško alternatyvų ir vienas iš svarstomų variantų yra Azerbaidžano tiekiamos dujos.

Tačiau atsiranda nuogąstavimų, kad po Azerbaidžano vėliava gali būti parduodamos rusiškos dujos.

„Azerbaidžanas neturi tiek daug laisvų dujų. Alijevas tvirtina, kad žemėje jų yra daug ir kad jie jas išgaus. Tai tiesa, bet dabar jų nėra. Kita vertus, „Gazprom“ turi daug dujų, nes jie prarado Europos rinką“, – sakė Ukrainos energetikos ekspertas Michailas Gončaras.

Jo teigimu, schema atrodytų taip: Azerbaidžano bendrovė sudarytų sutartis su minėtomis Europos šalimis; negalėdamas pats patenkinti paklausos, Azerbaidžanas pirktų papildomas dujas iš Rusijos ir, pakeisdamas rusiškų dujų pavadinimą į azerbaidžanietiškas, tiektų vartojimui Europoje.