Berlynas tikina visiškai įsipareigojęs remti Kyjivą, nepaisant perpus mažesnės sumos 2025 m. biudžete
„Pranešimai, kuriais užsimenama, kad mažiname pagalbą, yra netikslūs“, – žurnalistams sakė Wolfgangas Buechneris. Jis teigė, jog Vokietija yra visiškai įsipareigojusi remti Ukrainą tiek, kiek reikės.
2025 metų Vokietijos biudžetas tapo trijų kanclerio Olafo Scholzo valdančiosios koalicijos partijų užsitęsusių ginčų objektu.
Naujausiame Vokietijos kitų metų biudžeto projekte Ukrainai numatyti maždaug 4 mlrd. Eur, palyginti su maždaug 8 mlrd. Eur, skirtų 2024 metais. Trys didžiausios Vokietijos partijos susitarė dėl 481 mlrd. Eur preliminaraus šalies biudžeto.
Vokietijai reikėjo ateinančių metų biudžete rasti lėšų klimato kaitos stabdymo priemonėms, socialinės apsaugos priemonėms ir infrastruktūrai kurti, o šalies Konstitucijoje numatyti apribojimai, kiek galima didinti valstybės skolą.
Vyriausybė nurodė, kad siekdama kompensuoti paramos Ukrainai sumažinimą remsis Didžiojo septyneto (G 7) ir Europos Sąjungos planais gauti lėšų iš įšaldyto Rusijos turto.
W. Buechneris pirmadienį sakė, kad Vokietija „toliau teiks pagalbą tol, kol ji bus reikalinga“, ir tvirtino, kad Vokietijos įsipareigojimas ir ryžtas remti Ukrainą nepasikeis.
„Mes ir toliau užtikrinsime, kad Ukraina gautų lėšų, kurių jai reikia, kad galėtų tęsti kovą už laisvę ir apsisprendimą“, – pridūrė Vokietijos vyriausybės atstovas.
Tarsi patvirtindamas šį pažadą Vokietija siunčia Ukrainai gausią karinės įrangos ir pirmosios pagalbos rinkinių siuntą. Ukrainą netrukus pasieks nauja IRIS-T SLS oro gynybos sistema, 14.000 šaudmenų, 10 bepiločių orlaivių, 26 žvalgybiniai dronai „Vector“ su atsarginėmis dalimis, šeši inžineriniai ekskavatoriai, viena šarvuota mašina „Bergepanzer 2“ su atsarginėmis dalimis ir kita įranga. Apie tai praneša „Kyiv Independent“.
Ukrainos sąjungininkės jau keletą mėnesių dirba prie mechanizmo, kuris leistų dalį visame pasaulyje įšaldyto 300 mlrd. USD (271,85 mlrd. Eur) vertės Rusijos turto panaudoti Kyjivo kovai su Maskvos invazija paremti. Vokietijos vyriausybės atstovai yra sakę, kad geriau panaudoti šias lėšas, nei išleisti mokesčių mokėtojų pinigus.
Nuo karo pradžios Vokietija Ukrainai yra skyrusi karinės paramos už maždaug 28 mlrd. Eur. „Financial Times“ skaičiavimais, ji yra antra didžiausia Ukrainos rėmėja po JAV.
