Rusija pagrasino Armėnijai nesukti Ukrainos keliu

„Armėnija yra suvereni šalis, kuri pati pasirenka prioritetines geopolitines sritis. Tuo pat metu Rusijai Armėnija išlieka sąjungininke, broliška šalimi. Mes gerbiame Armėnijos pasirinkimą, tik nenorėtume, kad pokyčiai būtų tokie, kokius kadaise pasirinko Ukrainos režimas“, – sakė D. Peskovas.

Rusija ilgą laiką save laikė Armėnijos sąjungininke, tačiau Nikolui Pašinianui, Armėnijos ministrui pirmininkui, pradėjus glaudžiau bendradarbiauti su Vakarais, santykiai atvėso.

VŽ anksčiau rašė, kad Rusijos ir Armėnijos santykiai galėjo atvėsti po to, kai ištikima Rusijos sąjungininkė Baltarusija pristatė ginklus pagrindiniam Armėnijos priešui Azerbaidžanui, nors abi šalys priklausė tam pačiam Rusijos vadovaujamam kariniam aljansui. Tai parodė nutekinti dokumentai.

Po to N. Pašinianas paskelbė, kad šalis pasitrauks iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO). Tai buvo didelis smūgis Rusijai.

Toks Rusijos atsitraukimas padrąsino Azerbaidžaną imtis veiksmų ir užimti Kalnų Karabachą, dėl kurio priklausomybės abi šalys nesutaria daugelį metų. Rusija Armėnijos negynė.

Dėl to Armėnijos santykiai su Rusija dar labiau prastėjo. Azerbaidžanas, praėjusių metų rugsėjį surengęs žaibišką karinę kampaniją, užėmė Kalnų Karabacho regioną ir jame nutraukė tris dešimtmečius trukusį etninių armėnų separatistų valdymą.

Armėnijos valdžios institucijos apkaltino Rusijos taikos palaikymo pajėgas, kurios buvo dislokuotos regione po ankstesnių karo veiksmų 2020 metais, nesugebėjus sustabdyti Baku karių puolimo.

N. Pašinianas kritikavo KSSO nesugebėjus apsaugoti Armėnijos, ir teigė, kad kai kurie organizacijos nariai stojo Azerbaidžano pusėn.

„Paaiškėjo, kad jos nariai nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir kartu su Azerbaidžanu planavo karą prieš mus“, – tuomet sakė jis.

Kalnų Karabachas tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis, tačiau istoriškai jo gyventojų daugumą sudarė armėnai.