U. von der Leyen Europos Parlamente laukia didysis išbandymas
Sprendimas dėl U. von der Leyen ateities Europos Komisijos pirmininkės pareigose bus priimtas liepos 18 d., ketvirtadienį, 13.00 val. Briuselio laiku (14 val. Lietuvos). Naujos kadencijos EP yra 720 parlamentarų. Balsuojama bus slaptai raštu, suskaičiavus balsus, sprendimas turėtų būti paskelbtas apie 14 val. 45 min. (15 val. 45 min. – Lietuvos laiku).
Pagal kitą savaitę Strasbūre vyksiančio Parlamento posėdžio darbotvarkę 9 val. ryto (10 val. Lietuvos laiku) bus skaitomas U. von der Leyen pranešimas, po kurio iki 11 val. vyks EP diskusijos.
Jei U. von der Leyen nesurinks 361 balso, ES valstybių narių vadovai turės grįžti prie derybų stalo ir pasiūlyti kitą kandidatą. Kol kas teigiama, kad jokio kito favoritu pakeisti U. von der Leyen nėra, tad tektų derybas pradėti nuo nulio.
VŽ jau rašė, kad užsitikrinti paramą EP dabartinei EK pirmininkei nebus lengva, jau vien dėlto, kad po EP rinkimų susitraukė liberalų frakcijos gretos. Frakcija „Atnaujinkime Europą“ (RE) – viena iš trijų partijų, kuri turėtų paremti dabartinės Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen kandidatūrą, prarado vietų parlamente ir užleido trečios didžiausios frakcijos pozicijas. Šiame EP ji tėra penkta pagal dydį frakcija. Netikėtas Čekijos populisto Andrejaus Babišo sprendimas savo partijos septynis europarlamentarus išvesti iš RE frakcijos vainikavo nelaimingą ES rinkimų laikotarpį liberalams, kurių mandatų skaičius EP susitraukė nuo 102 iki vos 77.
[infogram id="9133c970-69d9-4ade-8e64-e91bbaf9280e" prefix="SgQ" format="interactive" title="Copy: Copy: Vietų pasiskirstymas Europos Parlamente 2024 m."]
Iš trečiosios vietos RE išstūmė ir ją aplenkė į naują frakciją EP susibūrusi Prancūzijos Marine Le Pen vedama kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano „Fidesz“. Jie tapo trečia didžiausia politine jėga EP ir turi 84 mandatus.
Konservatyvioji „Europos konservatorių ir reformistų“ (ECR) frakcija, kuriai priklauso ir Italijos premjerės Giorgios Meloni kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ liko ketvirta su 78 mandatais.
U. von der Leyen ir jos Europos liaudies partija (EPP) iki šiol dėl paramos derėjosi tik su socialistais (S&D) ir RE frakcijomis, ignoruodama žaliuosius ir ECR, nors prieš rinkimus teigė, kad būtų pasirengusi bendradarbiauti ir su G. Meloni politine jėga.
Susumavus visus EPP, S&D ir RE parlamento narius, U. von der Leyen lieka 401 balsas. Tačiau ne visi EPP ir S&D nariai ją palaikys, o RE frakcija gerokai aptirpusi. Įprastai bent 10% koalicijos frakcijos narių nebalsuoja pagal frakcijos liniją. Praėjusį kartą U. von der Leyen „didžiojoje koalicijoje“ galėjo tikėtis 417 balsų, tąkart ji buvo patvirtinta tik 9 balsų persvara.
VŽ primena, kad ES lyderiai ne tik susitarė dėl U. von der Leyen kandidatūros, bet ir dėl portugalo Antonio Costos ir estų ministrės pirmininkės Kajos Kallas kandidatūrų į aukščiausius Bendrijos postus.
