Didinti išlaidas gynybai suskubo ne visos NATO šalys: vienos nejaučia grėsmės, kitoms trūksta pinigų

Tradicinė NATO sąjungininkų „šeimos“ nuotrauka Vašingtone. Mandelo Ngano (AFP/„Scanpix“) nuotr.

NATO 75-ųjų metinių aukščiausiojo lygio susitikime viena pagrindinių temų buvo gynybos išlaidų tikslas. Nors didžioji dauguma sąjungininkių savo įsipareigojimus vykdo, mažai tikėtina, kad 2% BVP tikslo taip ir nepasiekiančios septynios šalys artimiausiu metu šią kartelę peržengs. Šios valstybės tam turi savų motyvų – vienų palanki geografija ir jos nejaučia grėsmės iš Rusijos ar kaimyninių šalių, kitoms situaciją sunkina įsisenėjusios ekonominės bėdos.

Šią savaitę įvykusio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone baigiamojoje deklaracijoje dar kartą pabrėžiama, kad Aljanso narės gynybai turėtų skirti ne mažiau kaip 2% BVP.

„Dar kartą patvirtiname savo ilgalaikį įsipareigojimą visiškai įgyvendinti Vilniuje sutartą įsipareigojimą investuoti į gynybą ir pripažįstame, kad, norint tvariai vykdyti savo, kaip NATO sąjungininkių, įsipareigojimus, reikia skubiai išleisti daugiau. Dar kartą patvirtiname, kad daugeliu atvejų reikės didesnių nei 2% BVP išlaidų, kad būtų ištaisyti esami trūkumai ir patenkinti visų sričių reikalavimai, kylantys dėl pasikeitusios saugumo aplinkos“, – teigiama NATO lyderių išplatintame komunikate.