A. Blinkenas: F-16 perdavimas Ukrainai jau prasidėjo

Pranešimas yra atnaujintas A. Blinkeno citatomis.
Orlaiviai skirti sustiprinti su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos gynybą.
„Šiuo metu vyksta F-16 naikintuvų perdavimas iš Danijos ir Nyderlandų. Šią vasarą šie naikintuvai skraidys Ukrainos danguje, kad Ukraina ir toliau galėtų veiksmingai gintis nuo Rusijos agresijos“, – sakė A. Blinkenas per NATO viršūnių susitikimą Vašingtone.
Ukraina jau seniai prašė pažangių vakarietiškų lėktuvų.
Praėjusį rugpjūtį JAV prezidentas Joe Bidenas uždegė žalią šviesą perduoti šaliai amerikiečių gamybos lėktuvus F-16, nors anksčiau nerimavo dėl to, kiek laiko prireiks apmokyti ukrainiečius jais naudotis.
A. Blinkenas sakė, kad šių orlaivių perdavimas turėtų būti signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Tai sutelkia Vladimiro Putino dėmesį į tai, kad jis nepergyvens Ukrainos, nepergyvens mūsų ir, jei jis ir toliau tęs savo veiksmus, žala, kuri bus daroma Rusijai ir jos interesams, tik didės. Greičiausias būdas pasiekti taiką yra stipri Ukraina“, – kalbėjo A. Blinkenas.
Norvegija kiek anksčiau paskelbė, kad taip pat yra nusprendusi Ukrainai skirti šešis naikintuvus F-16, o jų tiekimas prasidės dar šiais metais.
Jau praėjusiais metais Oslas patvirtino ketinimą Ukrainai padovanoti keletą JAV pagamintų naikintuvų F-16, tačiau iki šiol neatskleidė jų skaičiaus. Norvegijos žiniasklaida balandį pranešė, kad šalis gali suteikti Ukrainai 22 naikintuvus, nors manoma, kad tik 12 iš jų gali būti tinkami naudoti.
Norvegija palaipsniui atsisakė savo F-16 lėktuvų parko ir pasirinko modernesnius F-35 naikintuvus.
Liepos 10 d. Baltieji rūmai patvirtino, kad per Vašingtone vykstantį NATO susitikimą sąjungininkės paskelbs savo planus suteikti Ukrainai minimalų 40 mlrd. Eur bazinį finansavimą kitiems metams.
NATO valstybės siekia „suteikti tvaraus lygio saugumo pagalbą Ukrainai“, – teigiama Baltųjų rūmų pranešime.
Be to, tikimasi, kad NATO aljansas paskelbs apie naują karinę vadovybę Vokietijoje, kuri mokys ir aprūpins Ukrainos karius, taip pat paskirs naują NATO vyresnįjį atstovą Kyjive.
Partneriai patikino Kyjivą, kad šiame NATO lyderių susitikime bus apibrėžta konkreti pozicija dėl Ukrainos narystės Aljanse, būtent dėl jos negrįžtamumo ir veiksmų plano jos link, sakė Olha Stefanishyna, Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja, atsakinga už Europos ir euroatlantinę integraciją.
Kiek anksčiau Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pažadėjo Ukrainai skirti 1,7 mlrd. USD kaip dalį NATO paramos Ukrainai 2025 m., liepos 10 d. pranešė Italijos žiniasklaida.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, Italija iki šiol Ukrainai skyrė 1,87 mlrd. USD, iš kurių 1,08 mlrd. USD yra karinė pagalba.
J. Stoltenbergas: apie tikslų Ukrainos narystės laiką kalbėti anksti
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad dar per anksti kalbėti apie tai, kada tiksliai Ukraina taps Aljanso nare.
Šaltiniai agentūrai „Reuters“ sakė, kad naujausiame aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos tekste teigiama, jog NATO ir toliau rems Ukrainą jos „negrįžtamame kelyje į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“.
Kalbėdamas aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone J. Stoltenbergas sakė, kad Rusija kol kas nekelia jokios karinės grėsmės NATO sąjungininkėms, nes yra užsiėmusi Ukraina.
NATO vadovas taip pat sakė tikįs, kad Jungtinės Valstijos išliks kertiniu Aljanso akmeniu nepriklausomai nuo to, kas laimės lapkritį ten vyksiančius prezidento rinkimus.
„Tikiuosi, kad nepriklausomai nuo JAV rinkimų rezultatų, JAV išliks stipri ir tvirta NATO sąjungininkė“, – sakė J. Stoltenbergas Vašingtone susirinkusiems lyderiams
Jis pridūrė, kad JAV yra suinteresuotos turėti stiprią NATO, nes tai pačią šalį daro stipresnę ir saugesnę.
J. Stoltenbergas sakė, kad NATO, kaip daugiau kaip 30 „draugų“ Aljansas, yra tai, ko „niekas kitas neturi“.
VERSLO TRIBŪNA
J. Stoltenbergas trečiadienį pabrėžė, kad ankstesnė D. Trumpo administracija turėjo problemų ne dėl paties NATO, o dėl nepakankamo tam tikrų sąjungininkų finansinio indėlio, tačiau dabar tai, pasak jo, pasikeitė.
Įvertinta, kad 23 iš 32 NATO valstybių narių gynybai skiria 2% ar daugiau savo BVP, taip įgyvendindamos 2014 m. Aljansui užsibrėžtą tikslą.