V. Orbanas ir G. Meloni aptars aukščiausių ES postų dalybas – lyderių sąjunga gali pakišti koją K. Kallas
Vizitas vyks prieš kitos savaitės Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, kur lyderiai sieks nuspręsti, kas ateinančius penkerius metus eis tris svarbiausias pareigas ES: vadovaus Europos Komisijai, pirmininkaus viršūnių susitikimams ir rūpinsis ES diplomatija.
Vengrijos ir Italijos lyderiai primygtinai reikalauja, kad susitarimas dėl aukščiausių pareigų turėtų atspindėti neseniai vykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatus, kurie buvo palankūs kraštutinių dešiniųjų partijoms.
G. Meloni vadovauja dešiniųjų Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijai, kuri naujajame Parlamente bus trečia pagal dydį frakcija. Ji norėtų, kad santykinė ECR sėkmė reikštų, jog skirstant pozicijas frakcijai būtų skirta svarbi vieta.
V. Orbanas anksčiau nurodė, kad jo nacionalistinė partija „Fidesz“ po rinkimų kreipsis dėl narystės ECR, tačiau kai kurios frakcijos partijos išreiškė nepritarimą „Fidesz“ įtraukimui dėl Vengrijos pozicijos Ukrainos atžvilgiu. Tai dar labiau sustiprintų ECR pozicijas.
V. Orbanas yra vienintelis lyderis iš ES šalių narių, kuris išlaikė ryšius su Maskva, nepaisant jos invazijos į Ukrainą, ir atsisakė siųsti ginklų Kyjivui.
„Fidesz“ buvo centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) – didžiausios Europos Parlamento frakcijos – narė, kol 2021 metais pasitraukė iš jos, kilus ginčams dėl kaltinimų Vengrijai tolstant nuo demokratijos standartų.
Antradienį V. Orbano varžovas Peteris Magyaras ir šeši nauji EP nariai iš jo partijos TISZA prisijungė prie EPP parlamentinės frakcijos, kuri remia Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kandidatūrą dar vienai kadencijai.
TISZA Europos Parlamento rinkimuose Vengrijoje surinko apie 30% rinkėjų balsų, o V. Orbano „Fidesz“ išliko lydere su 44% balsų. Tai buvo blogiausias jos rezultatas per 14 metų trunkantį valdymą.
G. Meloni – grėsmė K. Kallas kandidatūrai
Estijos premjerė Kaja Kallas yra pagrindinė kandidatė į ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams postą, tačiau „Fratelli d'Italia“ šaltiniai Briuselyje „Euractiv“ sakė, kad šis postas liberalų frakcijai suteiktų per daug įtakos, palyginti su EP rinkimų rezultatais.
Dar prieš kelias dienas, prieš neformalią ES vadovų vakarienę Briuselyje, atrodė beveik neabejotina, kad aukščiausius postus Briuselyje gaus centro dešiniųjų EPP atstovė Ursula von der Leyen, socialistų atstovas Antonio Costa ir liberaliosios frakcijos „Atnaujinkime Europą“ (RE) atstovė Kaja Kallas.
„Fratelli d'Italia“ šaltiniai Briuselyje teigia, kad G. Meloni gali būti ypač skeptiška dėl K. Kallas paskyrimo ES užsienio politikos vadove.
„K. Kallas yra gerbiama asmenybė, ir iš Italijos pusės nėra jokių asmeninių prieštaravimų dėl jos paskyrimo“, – sakė šaltiniai „Euractiv“.
Tačiau pagrindinė problema, anot jų, yra politinis atstovavimas.
„RE frakcija neseniai patyrė pralaimėjimą rinkimuose ir netrukus praras savo, kaip trečios pagal dydį frakcijos EP poziciją, o svarba, kurią jai suteiktų vyriausiojo užsienio reikalų atstovo vaidmuo, yra neproporcingai didelė“, – teigia su Italijos premjerės svarstymais susipažinę „Euractiv“ šaltiniai.
Netrukus po šių pareiškimų ECR frakcija paskelbė, kad prie jos prisijungė nauji nariai, pavyzdžiui, Rumunijos kraštutinių dešiniųjų partija AUR, ir frakcija tapo trečia pagal dydį jėga ES Parlamente, aplenkusi liberalus.
Analitikai pažymi, kad G. Meloni gali būti skeptiškai nusiteikusi K. Kallas paskyrimo atžvilgiu ir dėl kitos priežasties.
Ji gali nenorėti perduoti užsienio politikos atsakomybės Baltijos šalims, baimindamasi, kad jos pernelyg orientuosis į Rytus ir galimai nustums į šalį Viduržemio jūros regiono klausimus ir migracijos problemas.
Panašius nuogąstavimus dėl pernelyg riboto požiūrio į ES užsienio reikalus išreiškė ir kai kurie ELP lyderiai pirmadienį Briuselyje vykusiame susitikime prieš viršūnių susitikimą, sužinojo „Euractiv“.
„Tikėtina, kad G. Meloni laikosi tokio požiūrio ir „gali sakyti: arba duokite man tai ko norėsiu, arba aš iškelsiu klausimą dėl K. Kallas kandidatūros ir rasiu sąjungininkų“, – aiškina LUISS Guido Carli universiteto politikos analitikas Lorenzo Castellani, pakartodamas Briuselyje sklandančius gandus, kad G. Meloni siekia aukšto posto savo frakcijos atstovui.
G. Meloni nesipriešins proukrainietiškai ir euroatlantinei orientacijai nusiteikusiam užsienio reikalų atstovui, „tačiau galbūt K. Kallas yra kandidatė, kuris atstovauja labai svarbiems Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos interesams, o G. Meloni, remiamas U. von der Leyen, daugiau dėmesio skiria Viduržemio jūros regionui“.
G. Meloni galėtų arba nepritarti Estijos premjerės kandidatūrai, arba pasinaudoti ja derybose, kuriose „galėtų dalyvauti ir kitos labiau kairiųjų pažiūrų vyriausybės, pavyzdžiui, Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas, kuris norėtų, kad kandidatas būtų palankus NATO ir Ukrainai, bet labiau orientuotas į Viduržemio jūros regioną“.
Italijos premjerės susitikimas su V. Orbanu ir jo galimas prisijungimas prie frakcijos labai sustiprintų G. Meloni pozicijas ir sujauktų postų dalybas Bendrijoje. Kita Europos Vadovų Taryba numatyta kitą savaitę – birželio 27-28 d.
