Varžybos dėl ES užsienio reikalų komisaro posto: darosi ankšta
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai ne tik pirmininkauja Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimams, bet ir atstovauja Bendrijai G 7 ir G 20 susitikimuose, taip pat santykiuose su kitomis pasaulio galiomis, įskaitant JAV, Kiniją ir Rusiją.
Šiuo metu šias pareigas užima ispanas Josepas Borrellis, tačiau jis tęsti karjeros vadovaujant ES diplomatijai nebenori. Tad Briuselio koridoriuose aktyviai diskutuojama, kas bus naujasis pagrindinis Bendrijos diplomatas.
Tiesa, kritikai tvirtina, kad ES diplomatijos vadovo postas – simbolinis, mat daugelį sprendimų Bendrijoje priima arba nacionalinės vyriausybės, arba Europos Komisijos vadovas.
Tačiau politikai iš mažųjų ES valstybių mato šią poziciją kaip svertą, kuriuo pasinaudojant būtų galima kreipti Bendrijos politiką tam tikra linkme. Tarkime, užtikrinti griežtesnę ES poziciją santykiuose su Rusija.
J. Borrellis vengia atsakyti, kas, jo manymu, galėtų ar turėtų tapti jo įpėdiniu. Pasak jo, „ne jam spręsti, kas bus įpėdinis“.
Viena ryškių tendencijų, kad šis postas iki šiol visuomet priklausė vienai iš didžiųjų ES šalių – Jungtinei Karalystei, Italijai ir Ispanijai. Tad daugelis diplomatų mano, kad šįsyk jis gali atitekti vienai iš mažųjų ES šalių.
Nenuostabu, kad viena dažniausiai pastaruoju metu minimų kandidačių – Estijos vyriausybės vadovė K. Kallas.
Remiantis „Politico“, tai Briuselio koridoriuose dažnai linksniuojama pavardė, kalbant apie vadovavimą ES užsienio politikai. Palankumą estei rodo ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas.
„E. Macronas ir K. Kallas gerai sutaria. Jų požiūriai – panašūs, ji mėgstama“, – teigė vienas šaltinis.
Tačiau tai dar toli gražu ne galutinis sutarimas.
Toliau nuo Rusijos esančios ES valstybės narės nepalaiko itin kategoriškos Baltijos regiono šalių retorikos Rusijos atžvilgiu. Be to, baiminamasi, kad K. Kallas pernelyg daug dėmesio skirs tik Rusijai ir nekreips dėmesio į likusį pasaulį.
Alexanderis De Croo, Belgijos premjeras, dar vienas aptariamas kandidatas užimti ES vyriausiojo diplomato poziciją.
Savo tarptautinį žinomumą politikas padidino Belgijai pirmininkaujant ES. Be to, mažai tikėtina, kad po rinkimų jis liks Belgijos vyriausybės vadovu, tad atsiranda galimybė pakeisti pareigas.
Visgi, jis nėra lyderis kovoje dėl ES užsienio reikalų ministro posto.
Belgijai gali būti sudėtinga prastumti savo kandidatą, nes Europos rytuose vyrauja požiūris, kad ši šalis jau daug sykių turėjo atstovus aukščiausiuose Bendrijos postuose.
Tarp galimų pretendentų užimti ES užsienio politikos vadovo postą minimas ir Lenkijos diplomatijos vadovas R. Sikorskis. Bet kartu priduriama ir tai, kad jam planuojama naujojo saugumo komisaro pozicija, jei ši bus sukurta.
Tarp kandidatų pakeisti J. Borrellį minimas ir buvęs Airijos premjeras Michealas Martinas. Visgi, jam koją gali pakišti Airijos neutralumas ir esą nepakankamas Dublino dėmesys karui Ukrainoje.
Dar yra Sophie Wilmes, buvusi Belgijos ministrė pirmininkė ir užsienio reikalų ministrė.
Vis dėlto, kaip teigiama, daugiausiai dėmesio ši politikė skiria Belgijos vidaus politikai.
