Slovėnija pripažino Palestinos valstybę
Po chaotiškos, šešias valandas trukusios parlamento sesijos 52 iš 90 parlamentarų balsavo už vyriausybės remiamą dekretą pripažinti Palestinos valstybę. Tuomet priešais parlamentą buvo iškelta Palestinos vėliava.
„Šiandien (pareikštas) Palestinos, kaip suverenios ir nepriklausomos valstybės, pripažinimas suteikia vilties palestiniečiams Vakarų Krante ir Gazos (Ruože)“, – po balsavimo vyriausybės paskyroje socialiniame tinkle „X“ parašė premjeras Robertas Golobas.
Opozicija iš esmės boikotavo balsavimą – dalyvavo tik vienas jos deputatas. Jis per balsavimą susilaikė.
Slovėnijos centro kairės vyriausybė dekretą parlamentui patvirtinti nusiuntė ketvirtadienį.
Pirmadienį Slovėnijos konservatyvioji opozicija pateikė pasiūlymą, kuriuo siekė atidėti Palestinos valstybingumo pripažinimą. Buvusio premjero Janezo Janšos Slovėnijos demokratinė partija (SDS) pateikė pasiūlymą surengti patariamąjį referendumą dėl Palestinos valstybės pripažinimo.
Per antradienio sesiją 52 deputatai atmetė opozicijos pasiūlymą. Parlamento pirmininkė Urška Klakočar Zupančič sakė, kad opozicija piktnaudžiavo referendumo mechanizmu, ir paskelbė, kad parlamentas, kaip ir planuota, surengs balsavimą.
Izraelio nepasitenkinimas
Praėjusį mėnesį Ispanija, Airija ir Norvegija oficialiai pripažino Palestinos valstybę, o Slovėnijos vyriausybė pritarė pasiūlymui pripažinti Palestinos valstybingumą ir paprašė parlamento padaryti tą patį.
Iki Slovėnijos sprendimo Palestinos valstybę buvo pripažinę 145 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių, nurodo palestiniečiai.
Slovėnija pripažino Palestinos valstybę teritorijose, kurios yra apibrėžtos 1967 metų JT rezoliucijoje arba bus apibrėžtos abiejų šalių taikos susitarimuose.
Beveik 60% slovėnų pritaria Palestinos pripažinimui, o 20% nepritaria, rodo balandį atlikta 600 žmonių apklausa, kurios rezultatus paskelbė dienraštis „Dnevnik“.
Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas praėjusią savaitę pareiškė, kad tikisi, jog Slovėnijos įstatymų leidėjai nepritars Palestinos valstybingumo pripažinimui. Pasak jo, pritarimas reikštų atlygį palestiniečių teroristinei grupuotei „Hamas“.
Izraelio ir „Hamas“ karas kilo po grupuotės spalio 7-osios išpuolio Izraelio pietuose, kai žuvo 1.194 žmonės, daugiausia civiliai.
Per šią ataką kovotojai taip pat pagrobė 251 įkaitą, iš kurių 120, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 41 žuvusį įkaitą.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje jau žuvo daugiau kaip 36.500 žmonių.
