Ispanija, Airija ir Norvegija pripažino Palestinos valstybingumą

Trys Europos šalys mano, kad jų iniciatyva turi stiprų simbolinį poveikį, kuris tikriausiai paskatins ir kitas valstybes pasekti jų pavyzdžiu.
„Palestinos valstybės pripažinimas – ne tik istorinio teisingumo klausimas. Tai taip pat yra esminis reikalavimas, jei visi norime pasiekti taiką“, – teigė Pedro Sanchezas, Ispanijos ministras pirmininkas.
Pasak jo, šis žingsnis „nėra nukreiptas prieš nieką, ypač prieš Izraelį“.
„Tai vienintelis būdas siekti sprendimo, kurį visi pripažįstame kaip vienintelį įmanomą taikiai ateičiai – Palestinos valstybės, kuri taikiai ir saugiai gyvuotų greta Izraelio valstybės“, – kalbėjo jis.
P. Sanchezas taip pat pabrėžė, kad šis sprendimas atspindi Ispanijos „visišką nepritarimą „Hamas“, kuri prieštarauja dviejų valstybių sprendimui“ ir kurios spalio 7 d. surengtas išpuolis sukėlė karą Gazos Ruože.
Antradienio rytą įvyko Ispanijos ir Airijos ministrų kabinetų posėdžiai, kuriuose buvo oficialiai pritarta šiam žingsniui, tuo metu Norvegija informavo Mohammedą Mustafą, palestiniečių ministrą pirmininką, kad jos sprendimas įsigalios tą pačią dieną.
Norvegija pareiškė, kad tai ypatinga diena jos santykiams su palestiniečių valdžios institucijomis.
„Norvegija jau daugiau kaip 30 metų yra viena karščiausių Palestinos valstybės gynėjų“, – sakoma Espeno Bartho Eide, Norvegijos užsienio reikalų ministro, pareiškime ir priduriama: „Diena, kai Norvegija oficialiai pripažįsta Palestinos valstybę, yra ypatinga Norvegijos ir Palestinos santykiams.“
Simonas Harrisas, Airijos premjeras, pradėdamas kabineto posėdį, pažymėjo, kad tai – svarbi akimirka.
Jis teigė, kad tai yra „ženklas pasauliui, jog yra praktinių veiksmų, kurių galite imtis kaip šalis, kad padėtumėte išsaugoti dviejų valstybių sprendimo viltį“.
„Genocido kurstymas“
Šis sprendimas sukėlė įnirtingą Izraelio reakciją ir dar labiau padidino diplomatinę įtampą, ypač su Ispanija.
„Negalime sustoti. Nuo upės iki jūros Palestina bus laisva“, – praėjusią savaitę pareiškė Yolanda Diaz, P. Sanchezo koalicijos partnerė, vadovaujanti kairės partijai „Sumar“.
Izraelio pasiuntinys Madride pasmerkė šį kreipimąsi kaip „aiškų raginimą sunaikinti Izraelį“.
Šis šūkis nurodo britų mandato nustatytas Palestinos sienas, kurios iki Izraelio įkūrimo 1948 m. driekėsi nuo Jordano upės iki Viduržemio jūros.
Israelis Katzas, Izraelio užsienio reikalų ministras, antradienį nuėjo dar toliau.
„P. Sanchezai, kol neatleidžiate savo pavaduotojos ir pripažįstate palestiniečių valstybę, prisidedate prie genocido kurstymo ir karo nusikaltimų prieš žydų tautą“, – socialiniame tinkle „X“ piktinosi jis.
Sekmadienį I. Katzas platformoje „X“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame spalio 7 d. išpuolio vaizdus keičia flamenko šokėjos.
„P. Sanchezai, „Hamas“ dėkoja tau už tarnybą“, – parašė jis prie vaizdo įrašo.
Ispanija pasmerkė šią žinutę kaip „skandalingą ir pasibjaurėtiną“.
Ne visos ES narės pritaria
Palestinos valstybingumo pripažinimas sukėlė aštrių nesutarimų 27 šalis vienijančioje Europos Sąjungoje (ES).
Ilgus dešimtmečius buvo manoma, kad izraeliečių ir palestiniečių derybos dėl taikos baigsis oficialiu palestiniečių valstybės pripažinimu.
Dauguma Vakarų šalių vyriausybių, įskaitant JAV, teigia norinčios vieną dieną pripažinti Palestinos valstybingumą, tačiau ne anksčiau, nei bus išspręsti opūs klausimai, įskaitant galutinių sienų nustatymą ir Jeruzalės statusą.
Kraujo liejimas Gazos Ruože atgaivino pasaulinį judėjimą už tai, kad palestiniečiai turėtų savo valstybę.
VERSLO TRIBŪNA
Vis daugiau Europos šalių išreiškia norą tai padaryti, nors kitos ir toliau susilaiko.
Pavyzdžiui, Prancūzija mano, kad dabar tam dar netinkamas laikas, o Vokietija pareiškė, kad galėtų Palestinos valstybingumą pripažinti tik po abiejų šalių derybų.
Antradienį įsigaliojęs sprendimas reiškia, kad 145 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių pripažįsta Palestinos valstybingumą.
Kalbant apie ES nares, 2014 m. Švedija pripažino Palestinos valstybę.
Dar šešios Europos šalys – Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Lenkija ir Rumunija – tokį sprengimą priėmė dar prieš įstodamos į Bendriją.