Seime – neskelbtas Vokietijos gynybos ministro susitikimas su parlamentarais
Papildymai visame tekste
„Jo žinia buvo dar kartą užtikrinti, kad jie nekeičia savo pozicijos, kad Vokietijos brigada ir kariai tam (dislokavimui Lietuvoje – BNS) ruošiasi, įsigyjama nauja ginkluotė, štabo elementas, kuris atsakingas už brigados perdislokavimą, jau yra Vilniuje, ir kad po truputį judame taip, kaip suplanuota“, – po susitikimo Seime žurnalistams sakė NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Pocius.
Anot jo, B. Pistorius per susitikimą nekėlė jokių probleminių klausimų.
„Jie mato, kad iš Lietuvos pusės namų darbai yra atliekami. (...) Manau, jie yra užtikrinti, jog Lietuva, kaip priimančioji šalis, atliks tuos namų darbus, kad vokiečių brigada laiku ir normaliai galėtų persidislokuoti į Lietuvą, kur bus užtikrintos jų ir gyvenimo, ir mokymosi, treniruočių sąlygos“, – sakė A. Pocius.
NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė taip pat teigė, kad apie kokias nors kliūtis vokiečiams įsikurti Lietuvoje ar papildomus finansavimo poreikius, nekalbėta.
„Dar kartą priminta, kad Vokietijos brigada bus pilnai dislokuota Lietuvoje ir paruošta kovoti, paruošta operaciniam veikimui nuo 2027 metų, užtikrinus, kad infrastruktūra bus paruošta. Mums taip diplomatiškai primenama, jog iš mūsų pusės infrastruktūros darbai turi būti sėkmingai baigti“, – sakė parlamentarė.
Jos teigimu, B. Pistorius pabrėžė, kad niekada nereikėtų abejoti, jog Rusija yra pasiruošusi ir motyvuota imtis bet kokių priemonių, įskaitant karines, įgyvendindama savo revizionistinę politiką.
„Toks ministro suvokimas yra mums labai palankus“, – pabrėžė socialdemokratė.
Susitikime dalyvavusi Biudžeto ir finansų komiteto narė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad per pokalbį akcentuota, jog brigados dislokavimas vyksta laikantis plano ir sutarto kalendoriaus.
„Vokietijos pasirinkimas būti čia, Lietuvoje, yra dviejų krypčių – tai ir atgrasymas, ir įsipareigojimas saugumui ir gynybai“, – sakė ji.
Anot kito Biudžeto ir finansų komiteto nario, Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo, Lietuvos parlamentarai dar kartą patikino, kad Seime nėra politinių jėgų, kurios priešintųsi vokiečių brigados dislokavimui.
Jo teigimu, šiuo atveju Lietuvos ir Vokietijos įsipareigojimai peržengia saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo ribas, jie susiję „ir su švietimu, kultūra, su tų žmonių, kurie atvyks į Lietuvą, kuo gilesne integracija“.
Trečiadienį Vokietijos gynybos ministras Seime susitiko ir su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
„Patikinau ministrą, jog Lietuva ruošiasi Vokietijos brigados priėmimui čia, darbai vyksta pagal numatytą grafiką. Manau, kad esame gerame kelyje, dar daug darbų yra likę, tačiau bendradarbiavimas su Vokietija, ypač dabartiniame kontekste, mums yra labai ir labai svarbus, ir, matyt, abi pusės tai suprantame“, – po susitikimo žurnalistams sakė parlamento vadovė.
Antradienį B. Pistorius Palangoje susitiko su Lietuvos krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Berlynas tą planuoja padaryti iki 2027 metų, didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone. Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą.
