Rusija ketina keisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija, Vilnius tai vadina eskalacine provokacija
Papildyta skyreliu „Lietuva pareikalavo Rusijos atstovo pateikti paaiškinimus dėl galimo jūros sienos keitimo“
Kaip rašo „The Moscow Times“, pagal Gynybos ministerijos parengtą dokumentą Rusija siekia paskelbti dalį akvatorijos į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje savo vidaus jūros vandenimis.
Tam ji ketina pakeisti geografines koordinates, pagal kurias matuojamas Rusijos teritorinės jūros plotis ir teritorija prie kranto linijos bei salų.
Pasienyje su Suomija Rusijos vyriausybė ketina „patikslinti“ koordinates Jahi, Sommerso, Hollando, Rodsherio, Maly Tyutersio, Vigrundo salų zonoje, taip pat prie Narvos upės šiaurinio kyšulio, kaip matyti iš Ministrų kabineto nutarimo priedo.
Pasienyje su Lietuva peržiūrima Kuršių nerijos, Tarano kyšulio, kyšulio į pietus nuo Tarano kyšulio, taip pat Baltijos nerijos teritorija.
Anot projekto autorių, dabartinės geografinės koordinatės, nustatytos 1985 m. TSRS Ministrų Tarybos nutarimu, „nevisiškai atitinka dabartinę geografinę padėtį“.
Jie aiškina, kad bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Rusijos Federacijos teritorinės jūros plotis, taškai buvo nustatyti „pagal nedidelio mastelio jūrinius navigacinius žemėlapius“, kurie pagrįsti XX a. vidurio darbais, o tai „neleidžia nustatyti išorinės Rusijos Federacijos vidaus jūros vandenų ribos“.
Dėl šių pakeitimų „bus nustatyta tiesioginių bazinių linijų sistema, kurios anksčiau nebuvo, leidžianti atitinkamą akvatoriją naudoti kaip Rusijos Federacijos vidaus jūros vandenis“, rašoma projekte.
Kaip nurodoma Rusijos teisės aktų sistemoje, projektas šiuo metu derinamas. Planuojama, kad jis įsigaliotų nuo 2025 metų sausio.
URM: tokie veiksmai – sąmoninga, eskalacinė provokacija
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) tokius Rusijos planus vadina sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija.
„Tokie Rusijos Federacijos veiksmai vertinti kaip sąmoninga, kryptinga, eskalacinė provokacija, siekiant bauginti kaimynines valstybes ir jų visuomenes. Tai dar vienas įrodymas, kad Rusijos agresyvi ir revizionistinė politika kelia grėsmę kaimyninių valstybių ir visos Europos saugumui“, – rašoma trečiadienį Lietuvos URM išplatintame pranešime.
Ministerija trečiadienį kviečiasi Rusijos atstovą išsamaus paaiškinimo bei koordinuoja savo atsaką su partneriais.
„Lietuva primena ir ragina gerbti bei laikytis Rusiją visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų ir normų, taip pat tarptautinius ir dvišalius susitarimus dėl sienų neliečiamumo“, – nurodo URM.
Ministerija nurodo omenyje konkrečiai turinti 1991 metų sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, 1997 metų sutartį dėl valstybės sienos, tų pačių metų sutartį dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje, 2005 metų susitarimą dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje, o taip pat kitus susitarimus.
Vėliau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis socialiniame tinkle „X“ šią informaciją pavadino Rusijos hibridine operacija, skirta skleisti nežinomybę dėl jų ketinimų Baltijos jūroje.
„Pakeliui dar viena Rusijos hibridinė operacija, skirta skleisti baimę, nežinomybę ir dvejones dėl jų intencijų Baltijos jūroje. Tai akivaizdi eskalacija prieš NATO ir Europos Sąjungą ir į tai turi būti atsakyta tvirtai“, – rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Nausėda: tai – platesnio Rusijos veiksmų masto dalis
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos planai keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija gali būti platesnio masto Rusijos veiksmų prieš NATO dalis.
„Galimas dalykas, kad tai yra platesnio masto Rusijos veiksmų prieš NATO dalis ir tokios žinios mus tikrai suneramino ir net nepatvirtinta informacija taip pat yra informacija“, – žurnalistams Ignalinoje trečiadienį sakė šalies vadovas.
„Pirmiausia, įsitikinkime, apie kokio lygio dokumentą čia kalbame, informacija nepatvirtinta, kol kas ji pusiau gandų lygio“, – pažymėjo jis.
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuva 1997 metais su Rusija yra pasirašiusi sutartį dėl valstybės sienos, kuri įsigaliojo 2003 metais ir „bet koks sutarties sąlygų keitimas būtų vienašališkas tarptautinės sutarties laužymas“.
Seimo vadovė: Lietuva reakciją derins sus sąjungininkais
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Rusijos planai keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija, „atrodo kaip tolimesnis įtampų didinimas ar tam tikra eskalacija“.
VERSLO TRIBŪNA
„Europos Sąjungoje šiuo metu nežinau nė vienos trąšų gamyklos, kuri galėtų dirbti visu pajėgumu. Aplinkybės tokios, tarsi ilguoju laikotarpiu ši pramonės šaka apskritai turėtų išnykti“, – sako Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB „Achema“, kurią valdo koncernas „Achemos grupė“, generalinė direktorė Audronė Kuskytė. Įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – dvejus metus dirbo nuostolingai, tačiau vadovė mato bent porą svarbių aplinkybių, kurios padėtų „Achemai“ atgauti pagreitį.
Lietuvai stiprinant gynybos pajėgumus, ypatingą reikšmę įgauna technologiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti valstybės saugumą. Vilniuje surengta „Miltech akademija 2025“ tapo platforma aptarti svarbiausias gynybos inovacijų kryptis – nuo dronų ir autonominių sistemų iki dirbtinio intelekto taikymo, ryšių technologijų, testavimo bei hibridinių grėsmių prevencijos. Renginį organizuoja Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos kariuomene bei Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
Prie „Sweco Lietuva“ vadovų komandos jungiasi Algirdas Michelkevičius. Nuo rugsėjo 29 dienos jis pradėjo vadovauti infrastruktūros padaliniui ir vesti vieną iš trijų pagrindinių įmonės verslo šakų. „Sweco Lietuva“ A. Michelkevičius – ne naujokas, nuo 2020 – 2021 m. jis vadovavo geležinkelių skyriui, todėl sugrįžta pažinodamas dalį komandos ir įmonės veiklos specifiką.
Baltijos šalių investuotojai vis aktyviau atsigręžia į obligacijas. Ši finansinė priemonė, gana ilgai buvusi vien institucinės rinkos privilegija, vis dažniau tampa prieinama ir mažmeniniams investuotojams. Penktadienį į šią rinką antrą kartą žengė ir Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas, išleidęs subordinuotų obligacijų emisiją, kurios pirmuoju etapu investuotojams siūloma įsigyti iki 5 000 obligacijų. Bendra jų vertė gali siekti 5 mln. eurų.
Ji pažymėjo, kad Lietuva analizuoja situaciją ir reakciją derins kartu su sąjungininkais.
„Nenorėčiau skubėti komentuoti, analizuojame, aiškinamės ir koordinuosimės su partneriais vertindami tą situaciją, bet vienareikšmiškai tai yra įtampos didinimas“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Suomija aiškinasi pasirodžiusią informaciją
Tuo metu Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sako, kad „Suomijos valdžios institucijos tiria Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl jūrų zonų Suomijos įlankoje apibrėžimo“.
„Vyriausybė atidžiai stebi situaciją. Rusija šiuo klausimu su Suomija nesusisiekė. Suomija veikia kaip visada: ramiai ir remdamasi faktais“, – pridūrė jis.
Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pareiškė, kad Rusija turėtų laikytis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, ir teigė, kad Maskva sėja „sumaištį“.
L. Kojala: nėra pagrindo toli aprėpiančioms nerimastingoms išvadoms
Politologas Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro vadovas, savo „Facebook“ paskyroje rašo, kad „Rusijos deklaruojamos intencijos vienašališkai peržiūrėti teritorines ribas Baltijos jūroje sietinos su siekiu skleisti nerimą ir provokuoti (tikslingai nėra informacijos, ką ir kaip konkrečiai Kremlius ketina daryti); demonstruoti turimą priemonių arsenalą spausti Vakarų valstybes; testuoti, kaip Vakarai reaguoja į provokatyvius veiksmus (kitaip tariant, ar efektyviai atgraso, o gal užčiuopiamas pažeidžiamumas)“.
Politologas taip pat pažymi, kad nėra jokio pagrindo daryti toli aprėpiančių nerimastingų išvadų reaguojant į tokius reguliariai įvairiomis formomis pasikartojančius hibridinius veiksmus: „Jei Rusija kada nors grasins peržiūrėti sienas, tai nebus vien Lietuvos ar Suomijos dilemos. Tai – NATO sienos“.
Suomių žiniasklaida: dingo informacija apie planus keisti jūrines sienas
Iš Rusijos Gynybos ministerijos interneto svetainės dingo informacija apie planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, trečiadienį praneša Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Pasak transliuotojo, dokumentas iš svetainės išimtas po to, kai vienas karinis diplomatinis šaltinis Rusijos naujienų agentūroms pareiškė, kad Maskva esą neketina peržiūrėti sienų Baltijos jūroje.
Tuo metu Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas, tvirtino, kad planai – nepolitiniai.
„Čia nėra nieko politinio, nepaisant to, kad politinė aplinka pasikeitė. Matote, kaip auga įtampa, koks konfrontacijos lygis, ypač Baltijos regione. Žinoma, tai reikalauja, kad mūsų atitinkamos tarnybos imtųsi atitinkamų priemonių mūsų saugumui užtikrinti“, – spaudos konferencijoje sakė D. Peskovas, kurį cituoja „Kommersant“.
L. Kasčiūnas apie Rusijos planą: geopolitinės konvulsijos
Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos ministras, pranešimus apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija vadina „geopolitinėmis konvulsijomis“.
Anot jo, NATO narėmis tapus Suomijai ir Švedijai, o Baltijos jūrai tapus vidine NATO jūra, regione keičiasi „galios balansas“.
„Mano įsitikinimu, tai yra bandymas pamatuoti temperatūrą, – sakė A. Kasčiūnas. – Tam tikros geopolitinės konvulsijos“.
Lietuva pareikalavo Rusijos atstovo pateikti paaiškinimus dėl galimo jūros sienos keitimo
Į URM trečiadienį iškviesto Rusijos atstovo pareikalauta pateikti informaciją dėl Maskvos planuojamų jūros sienos pakeitimų.
„Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovo pareikalauta pateikti išsamų atsakymą dėl žiniasklaidos pranešimų apie planuojamus Rusijos teisės aktų pakeitimus, susijusius su jūros siena“, – rašoma ministerijos pranešime.
Anot URM, remiantis žiniasklaidos pranešimais ir Rusijos valstybiniu teisės aktų portalu, Kremlius planuoja keisti geografinių koordinačių taškus, nustatančius kranto bazinę liniją.
„Susitikimo metu Rusijos atstovo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl šios viešosios informacijos. Užsienio reikalų ministerija priminė ir pabrėžė, kad Rusijos Federacija laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš tarptautinės teisės, ir savo veiksmus derintų su Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos, kurios šalis yra ir Rusijos Federacija, nuostatomis“, – nurodo ministerija.
