Armėnijoje sulaikyti demonstrantai, norintys premjero apkaltos
Daugybė policijos pareigūnų apsupo minią demonstrantų, o kai kurie iš jų buvo apsigaubę Armėnijos vėliavomis. Policija pranešė, kad sulaikė 63 žmones, bandžiusius blokuoti kelius.
Per ankstesnę demonstraciją pirmadienį policija trumpam sulaikė apie 150 protestuotojų.
Pietų Kaukazo šalis sutiko perleisti kaimus, kuriuos kontroliavo nuo XX amžiaus 10-o dešimtmečio.
Jerevanas pradėjo sienos žymėjimą, siekdamas taikos susitarimo su Baku ir norėdamas išvengti dar vieno kruvino konflikto.
Tačiau susitarimas perleisti dalį teritorijos Azerbaidžanui sukėlė kelias savaites trunkančius protestus, kurių metu žmonės blokuoja pagrindinius kelius, siekdami priversti ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą pakeisti kursą.
Antradienio demonstracijoje, kuriai vadovavo arkivyskupas Bagratas Galstanianas, dalyvavę du juodai apsirengę opozicijos įstatymų leidėjai į protestuotojus kreipėsi per garsiakalbį.
B. Galstanianas, bažnyčios lyderis iš Tavušo regiono, kurio kaimus ketinama perleisti Azerbaidžanui, siekia pradėti N. Pašiniano apkaltos procesą.
Iš pradžių reikalaujama, kad protestuotojai pateiktų alternatyvų kandidatą į ministrus pirmininkus, už kurį turėtų balsuoti 36 įstatymų leidėjai.
Opozicija dar nepateikė kandidato į ministrus pirmininkus. 52 metų dvigubą Armėnijos ir Kanados pilietybę turintis B. Galstanianas kandidatuoti negali.
Parlamento opozicijos frakcijos turi 35 įstatymų leidėjus, todėl protestuotojai taip pat turi užsitikrinti nepriklausomo parlamentaro arba N. Pašiniano partijos nario paramą.
B. Galstanianas sakė, kad nepriklausomas parlamentaras Išchanas Zakarianas sutinka palaikyti jo stovyklą.
Įveikus šias kliūtis, per tris dienas turėtų būti surengtas balsavimas dėl apkaltos, kuriam reikėtų bent 54 balsų „už“.
Nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo abi Pietų Kaukazo šalys jau tris dešimtmečius nesutaria dėl ginčijamos teritorijos, ypač Kalnų Karabacho.
Praėjusį mėnesį šios šalys paskelbė pradėjusios žymėti savo bendrą sieną, siekdamos normalizuoti santykius.
N. Pašinianas pirmadienį su darbo vizitu lankėsi Danijoje.
Buvęs žurnalistas į valdžią atėjo 2018 metais, po taikių antivyriausybinių mitingų.
Jis pažabojo korupciją ir ėmėsi populiarių teismų reformų, tačiau įsiutino daugelį armėnų, 2020 metais sutikęs grąžinti Azerbaidžanui dalį Kalnų Karabacho.
Baku praėjusių metų rugsėjį per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę. Nuo tada suintensyvėjo derybos dėl bendros sienos.
