V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės dar vienam referendumui dėl dvigubos pilietybės
Visas rinkimų naujienas galite sekti čia.
Parlamento vadovė sako, kad norint išplėsti dvigubos pilietybės suteikimo galimybę, „paprastų išeičių nėra“, ji neatmeta dar vieno referendumo rengimo.
„Yra aiškus kelias, kuriuo jau du kartus ėjome, atrodo, kad vis arčiau esame rezultato, bet vis pritrūksta. Tokia demokratinė rinkėjų valia. Kaip bus po penkerių metų, tikrai nesiimsiu spėlioti, bet visus variantus reikėtų vertinti, neatmetu visiškai ir referendumo kartojimo, jei tam bus bendra politinė valia“, – spaudos konferencijos metu pirmadienį kalbėjo Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad didėja aktyvumas prezidento rinkimuose, tad galima daryti prielaidą, kad aktyvumas pasieks „didesnius skaičius“, kas galbūt leistų tikėtis palankaus rezultato referendume dvigubos pilietybės šalininkams.
„Tikėjausi, kad pavyks, nepaisant to, kad kartelė yra aukšta. Norėjosi tikėtis, kad bus toks aktyvumas, kuris leistų pilietybės išsaugojimui gauti pritarimą. Mes matome, kad palaikymas tam didelis, bet ir kartelė tam labai aukšta“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Yra nusivylimo, kad pritrūko šį kartą, negaliu to slėpti“, – pridūrė ji.
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, referendumo kartelės pamažinimas „nėra geras kelias“.
„Tai sukelia kitų pavojų ir problemų, apie tai ne kartą diskutuota“, – sakė parlamento vadovė.
Laisvės partija teiks savo siūlymus
Tuo metu Laisvės partija artimiausiu metu ketina teikti savo siūlymus, kaip spręsti šį klausimą.
„Man dėl to yra apmaudu. Lietuva tūkstantį piliečių kasmet praranda, žmonės tikrai nusivilia, ypatingai tie, kurie nori išlaikyti ryšį su Lietuva, ir čia mes turime keisti ne tik įstatymus, bet ir, tiesą sakant, požiūrį – ar tikrai jau taip reikia imti atiminėti tas pilietybes? Man kyla klausimų“, – BNS pirmadienį teigė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Bet savo matymą dėl to, kaip spręsti šitą pilietybės klausimą, Laisvės partija dar pateiks netrukus“, – pridūrė ji.
Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1.413.288, arba beveik 59%, rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1.026.408, arba 74,13% balsavusiųjų, tačiau to nepakako – Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166.000 tam pritariančiųjų balsų.
Nepasisekusį referendumą politikė taip pat siejo su „populistinių kandidatų prezidento rinkimuose banga“, turėdama omenyje referendumo nepalaikiusius advokatą Igną Vėgėlę, partijos „Nemuno aušra“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį ir mediką Eduardą Vaitkų.
„Jeigu virš 400.000 balsų buvo atiduoti už tuos kandidatus ir tas programas, manau, kad tam tikra dalis žmonių balsavo ir prieš pilietybės išsaugojimo galimybę“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Po referendumo rezultatų jo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė siūlė keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant išlaikyti pilietybę Europos Sąjungos ir NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.
A. Armonaitė tokį siūlymą vadino viena iš išeičių.
„(...) tačiau vis dėlto Lietuvos institucijos proaktyviai su tokiu dideliu entuziazmu ir, turiu omenyje blogąja prasme, galėtų jau šiandien neatiminėti tų pilietybių. Aš suprantu, kad visi uoliai vykdo įstatymą, bet yra šalių, tokių kaip JAV ar kai kurios kitos, kurios minkščiau žiūri į savo pilietybės reguliavimą. Ta kryptimi Laisvės partija ir pasisakys“, – sakė politikė.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2.385.234 piliečiai, o, išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1.413.288, arba beveik 59%, rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1.026.408, arba 74,13%, balsavusiųjų.
