I. Vėgėlė: balsai išsisklaidė tarp kandidatų, kurie norėjo sistemos pokyčių
Papildymai visame tekste
Visas rinkimų naujienas galite sekti čia.
„Prastai pasirodė Dainius Žalimas ypatingai, leidęs surinkti kiek didesnį balsų skaičių Ingridai Šimonytei. Iš kitos pusės reikėtų aiškiai suvokti, kad bandant patekti nebūnant sistemoje, nebūnant politiku, būnant kandidatu į politikus, patekti į politinę sistemą yra iš tikrųjų tam tikras ribotas elektoratas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose žurnalistams sakė I. Vėgėlė.
„Deja, balsai išsisklaidė tarp tų žmonių, kurie norėjo sistemoje pokyčių, ir politinė sistema liks tokia, kokia buvo“, – pridūrė jis.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, už I. Vėgėlę balsavo 174.845, 12,37% rinkėjų, jis liko trečias tarp kandidatų.
Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.
G. Nausėda surinko kiek daugiau nei 44% balsų, I. Šimonytė – beveik 20%.
Rinkimus vadino neskaidriais
I. Vėgėlė kalbėjo rezultatus vertinantis gerai.
„Aš esu vienintelis Lietuvoje, atėjęs iš ne sistemos ir neruoštas sistemos kandidatas, surinkęs beveik 175.000 Lietuvos žmonių balsų“, – kalbėjo advokatas.
„Pavyko neblogai, tačiau stebuklo neįvyko. Deja, tas stebuklas būtų įvykęs, jeigu būčiau patekęs į antrą turą“, – sakė jis.
I. Vėgėlė kartojo dėl politinės ateities ketinantis apsispręsti vasaros pradžioje.
„Labai tiesiai šviesiai – jokių susitarimų nėra ir nebuvo iki šiol“, – atsakė advokatas, paklaustas, ar buvo sutaręs su jį prezidento rinkimuose rėmusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dėl jų sąrašo spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose vedimo.
I. Vėgėlė kalbėjo nematantis prasmės nieko remti antrame prezidento rinkimų ture.
„Klausimas, ar yra prasmės apskritai balsuoti, todėl kad turbūt visi čia sėdintys salėje žino rezultatą po dviejų savaičių“, – teigė jis.
Advokatas sekmadienį vykusius rinkimus vadino neskaidriais.
„Aš manau, kad labiausiai koją pakišo ir sudėtingiausia, kas buvo, tai buvo, mano įsitikinimu, ganėtinai neskaidrūs rinkimai. Mes neturime ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos – BNS) tarptautinių stebėtojų šiais metais, turbūt, pirmą kartą po 2004 metų“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
„Mes panašėjame į Rusiją. Rusijoje irgi šiais metais vykstant rinkimuose taip pat buvo išprašyti ESBO. Mes esame kažkuo panašūs, tik argumentai pas mus visiškai kitokie“, – pridūrė jis.
Stebėtojų į Lietuvą ESBO pranešė nesiųsianti po to, kai Lietuva atsisakė įsileisti Rusijos ir Baltarusijos atstovus.
Svarstys, ar dėl tyrimų kreiptis į teismą
Jis taip pat kartojo ketinantis svarstyti kreiptis į teismą dėl tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ su partneriais atliktų tyrimų.
Viename jų teigiama, kad Kinijos valstybės kontroliuojama korporacija „Gree“ – I. Vėgėlės šeimos kontroliuojamos grupės „Vilpra“ tiekėja.
Kitame tyrime nurodoma, kad „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Šį tyrimą I. Vėgėlė vadino užsakytu.
„Kondicionierių tyrimas, mano įsitikinimu, yra užsakytas tyrimas. Tyrimas, kuris buvo nukreiptas pakeisti rinkimų rezultatus. Manau, kad jis darė įtaką rezultatai“, – sakė jis.
VERSLO TRIBŪNA
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
VRK pirminiais duomenimis, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis surinko 9%, medikas E. Vaitkus – 7%, teisininkas Dainius Žalimas – 3,5%, Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,4%, buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,35%.