G. Nausėda idėją dėl branduolinio ginklo Lenkijoje vadina „reikšmingu atgrasymo veiksniu“
„Branduolinio ginklo dislokavimo idėja yra ne karo kurstymas, ne grėsmės Rusijai kėlimas, bet tai yra tas pats atgrasymo sistemos elementas, kuris turėtų suvaidinti tikrai nemenką atgrasymo veiksnį“, – sakė G. Nausėda.
Apie Lenkijos pasirengimą prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais schemos Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, pareiškė šį mėnesį lankydamasis Jungtinėse Valstijose.
Tuo metu Kremlius pareiškė, kad imsis „visų reikalingų priemonių saugumui užtikrinti“, jei Lenkijoje atsirastų branduolinių ginklų.
„Rusijos propagandos malūnas sukasi. Ir, natūralu, kad tokiais atvejais visada pasigirsta grasinimai iš jų pusės. Bet grasinimai, matyt, tik ir rodo, kad ši idėja tikrai yra reikšmingas atgrasymo veiksnys ir natūraliai nervina Rusijos politikus“, – pabrėžė G. Nausėda.
Vadinamoji NATO branduolinio dalijimosi (angl. Nuclear Sharing) programa – branduolinio atgrasymo politikos dalis. Pagal ją branduolinės kovinės galvutės tampa prieinamos valstybėms narėms, neturinčioms savo branduolinių ginklų.
Nuo 2009 m. JAV branduolinių ginklų pagal branduolinio dalijimosi schemą yra dislokuota Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.
Savo ruožtu A. Duda, Suvalkų koridoriuje su G. Nausėda penktadienį stebėjęs karines pratybas, teigė, kad „bet kokie Rusijos argumentai yra nieko verti, nes būtent jie yra tie, kurie pažeidžia tarptautinius susitarimus“.
„Tai yra adekvatus atsakas, kadangi visa NATO teritorija, mūsų supratimu, privalo būti ginama atitinkamai, adekvačiai. Dėl šios priežasties labai logiška, kad į rytinį NATO flangą būtų relokuota branduolinė sistema. Mes, kaip viena iš šių šalių, esame deklaravę savo pasirengimą priimti šį ginklą“, – teigė Lenkijos vadovas.
Pasak jo, branduolinio ginklo dislokavimas Lenkijoje būtų atsakas į Rusijos ginklavimąsi Kaliningrade, taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje.
