V. Čmilytė-Nielsen: įgyvendindama ES reformą, Lietuva turėtų rinktis migrantus, ne įnašą
„Seimo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nepritaria dalies Lietuvos politikų siūlymams, siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką, Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. Eur įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą“, – savo „Facebook“ profilyje trečiadienį informavo Liberalų sąjūdis.
Pati V. Čmilytė-Nielsen Žinių radijui trečiadienį teigė, kad solidarumo principas veikia „į abi puses“, o 2021-aisiais kilus migracijos pasienyje su Baltarusija krizei pagalbos iš ES sulaukusi Lietuva dabar turėtų parodyti savo solidarumą su kitomis Bendrijos valstybėmis.
„Kalbant apie šią konkrečią situaciją, turint galvoje, kad į Lietuvą atvažiavo dešimtys tūkstančių žmonių – karo pabėgėliai iš Ukrainos, demokratiniai pabėgėliai iš Baltarusijos – manau, kad 150 žmonių, priimtų pagal solidarumo susitarimą, tikrai iš esmės Lietuvos neapsunkintų“, – sakė parlamento vadovė.
„Man net neaišku, kodėl kyla klausimai – ar dėl to, kad jų veido spalva kitokia? Ši dalis taip pat labai neskaniai skamba“, – teigė ji.
Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino migracijos reformą, pagal kurią, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 migrantus arba sumokėti 3,16 mln. Eur.
Šį ES migracijos paketą turės patvirtinti ES taryba. Jį priėmus, atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms būtų privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė šią savaitę pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“, kadangi augantis imigracijos mastas, turint omenyje iššūkius priėmus ukrainiečių, baltarusių, rusų migrantus, „tikrai nėra Lietuvos siekiamybė“.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau teigė, kad sprendimą dėl Lietuvos veiksmų turėtų priimti iš skirtingų ministerijų atstovų sudaryta komisija.
