„Bloomberg“: Vakarų šalių gynybos išlaidoms dešimtmečiui papildomai reikėtų 10 trln. Eur

Nors praėjusiais metais pasaulio išlaidos gynybai pasiekė rekordinę 2,2 trln. USD sumą, Europos Sąjungos šalys dar tik pradėjo svarstyti, ko reikės saugumui užtikrinti XXI amžiuje, kai prie jų rytinių sienų – agresyvi Rusija, Viduriniuose Rytuose – neramumai, o Kinijos kariuomenės plėtra perkelia JAV dėmesį į Ramųjį vandenyną.

Politiniai NATO šalių lyderiai pernai sveikino save su pažanga pasiekus sutarimą, kad gynybai būtų skiriama mažiausiai 2% bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau, anot „Bloomberg“, su saugumo klausimais dirbantys pareigūnai sako, kad norint įgyvendinti Aljanso planus, jo narių kariniams biudžetams gali tekti prilygti Šaltojo karo laikų išlaidoms, siekiančioms iki 4%.

Rusija pernai karinės reikmėms skyrė 4,4% BVP.

Remiantis „Bloomberg Economics“ (BE) skaičiavimais, jei JAV ir jų sąjungininkai Didžiojo septyneto grupėje (G 7; priskiriant ir ES) pasiektų 4% lygį, tai reikštų daugiau nei 10 trln. USD papildomų įsipareigojimų per ateinantį dešimtmetį.

„Taikos dividendai“, buvę po Šaltojo karo, baigiasi, – sakė BE vyriausioji geoekonomikos analitikė Jennifer Welch. – Tikėtina, kad tai turės transformuojantį poveikį gynybos bendrovėms, viešiesiems finansams ir finansų rinkoms.“

BE atlikta analizė rodo, kad didėjanti pasirengimo karui našta sukurs naują fiskalinę paradigmą daugumai NATO narių.

Vien įvykdžius Aljanso nustatytą minimalų 2% BVP metinių karinių išlaidų reikalavimą, didžioji dalis ES popandeminės skolos konsolidavimo būtų sustabdyta. 4% atveju silpnesnės Bendrijos narės, kurios tuo pačiu yra ir NATO narės, būtų priverstos skausmingai rinktis tarp dar didesnio skolinimosi, reikšmingo kitų biudžeto dalių mažinimo arba mokesčių didinimo.

Anot „Bloomberg“, Prancūzija, Italija ir Ispanija būtų ypač pažeidžiamos, jei papildomos išlaidos būtų finansuojamos per obligacijų rinkas. Pavyzdžiui, Italijos valstybės skola iki 2034 m. išaugtų iki 179% BVP, palyginti su 144% šiais metais.

Net JAV, kurios dabar gynybai skiria 3,3% metinio BVP, skola per ateinantį dešimtmetį padidėtų nuo 99% iki 131%, jei karinis biudžetas būtų padidintas iki 4%.

Didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos – gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį paragino keisti taisykles, ribojančias šalies federalinės vyriausybės naują skolinimąsi, kad būtų galima finansuoti radikalią Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pertvarką.

Jo teigimu, Bundesvero finansinių poreikių nebus galima patenkinti vien tik perskirstant pinigus iš kitų biudžeto sričių, kai 2027 m. bus išnaudotas specialus 100 mlrd. Eur vertės fondas.

Vis dėlto, „Bloomberg“ pažymi, kad mažai tikėtina, jog NATO narės artimiausiu metu susitars dėl tvirto įsipareigojimo gynybai skirti iki 4% BVP.

VŽ rašė, kad, pavyzdžiui, NATO ir G 7 narė Kanada žada didinti išlaidas gynybai, bet iki 2030-ųjų 2% BVP vis dar nepasieks.

Vienintelė Lenkija yra paskelbusi, kad didins išlaidas gynybai iki 4% BVP. 

Lietuva kitąmet norėtų pasiektų 3% BVP rodiklį, tačiau Lietuvos verslą vienijančios asocijuotos agituoja už tai, kad šalies gynybos reikmėms būtų skirti 4%. 

[infogram id="c63ffb31-1466-4fe1-983b-0f44ae39eb35" prefix="dfc" format="interactive" title="Copy: NATO šalių išlaidos gynybai 2023 m.: 2023 07 10"]