Lietuva švenčia narystės NATO jubiliejų
Atnaujintas tekstas.
„20–ąsias narystės NATO metines sutinkame sudėtingu metu. Rusijos karas prieš Ukrainą mums primena, kad taika Europoje nėra savaime suprantamas reiškinys. Kasdien matome, kaip sunku ginti laisvę ir žmogiškąjį orumą“, – vidurdienį S. Daukanto aikštėje Vilniuje pakėlus Lietuvos ir NATO vėliavas sakė valstybės vadovas.
„Šiandien neturėtume progos džiaugtis ir švęsti, jei ne įžvalgūs ir toliaregiški sprendimai, priimti nepriklausomybės laikotarpio pradžioje“, – teigė jis.
Anot G. Nausėdos, istorija Lietuvoje buvo ir tebėra lyg atvira, negyjanti žaizda.
„Štai kodėl, vos atkūrę nepriklausomą demokratinę valstybę, mes skubėjome užtikrinti jos saugumą. Jautėme, kad vakarykščių grėsmių šaltinis – rusiškasis imperializmas – niekur nedingo. Žinojome, kad vieną dieną jis gali prasiveržti su nauja jėga“, – tvirtino prezidentas.
Už paramą siekiant narystės NATO ir dabar užtikrinant šalies saugumą jis dėkojo JAV, kitoms Vakarų valstybėms.
„Šiandien Lietuva – atspari, stipri ir visuotinei gynybai besirengianti valstybė. Šiandien esame saugūs, kaip niekada“, – teigė G. Nausėda.
Anot jo, istorija iki šiol nuolat primena, kad Lietuva turi būti pasirengusi – privalo ir toliau nuosekliai didinti išlaidas gynybai, investuoti į savo saugumą, toliau remti Ukrainą.
Tuo metu penktadienį ryte išplatintame pranešime premjerė Ingrida Šimonytė narystę NATO vadino privilegija.
„20–metį skaičiuojanti Lietuvos narystė NATO – milžiniškas mūsų valstybės pasiekimas ir privilegija kurti gerovę ant laisvės, taikos ir saugumo pamato. Tik po saugiu dangumi gali klestėti demokratija, bręsti ir gyvuoti pilietinė visuomenė, savo išskirtinumu skleistis ir su pasauliu dalintis tauta“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Ši privilegija, kurios, deja, neturi užpulta Ukraina, ginanti save, laisvąjį pasaulį ir jo vertybes, vis dėlto nepaverčia saugumo savaimine duotybe, leidžiančia pamiršti, kad už saugų rytojų esame atsakingi ir mes patys. Tai – kiekvieno iš mūsų kaip piliečio ir visų kartu kaip visuomenės atsakomybė“, – pridūrė ji.
Vėliavų pakėlimo ceremoniją Vilniuje stebėjo keli šimtai žmonių, Vyriausybės, Seimo, kariuomenės atstovai.
32 statybos projektų vadovas Dainius Norkevičius sakė, kad narystė NATO Lietuvai ne tik suteikia saugumą, bet ir pasitikėjimą savimi, laisvę pasireikšti tarptautinėje bendruomenėje.
„Jeigu nebūtume NATO, būtume Ukrainos vietoje“, – sakė 50 metų ekonomistas Vygantas.
„Aš visada galvojau, kad reikia stoti į NATO ir Europos Sąjungą. Būtinai. Ačiū Dievui, užteko valdžiai proto įstoti į šias organizacijas“, – teigė jis.
Pasak 49 metų mokytojos Vitos, turėdama tokius neprognozuojamus kaimynus kaip Rusija ir Baltarusija, Lietuva niekada negali jaustis saugi.
Ji vylėsi, kad ištikus bėdai NATO gins savo teritoriją.
„Norėčiau tuo tikėti, ne veltui juk įstojome į NATO“, – teigė vilnietė.
Vėliavų pakėlimo ceremoniją ir NATO naikintuvų skrydį stebėjusi mokytoja Angelija Vekterienė tvirtino, kad narystė Aljanse Lietuvai padėjo išsaugoti paskelbtą nepriklausomybę.
„Baisu pagalvoti, kas būtų, jei šiuo metu nepriklausytume NATO. Aišku, kad čia jau būtų rusų tankai. Baltarusija juk už sienos“, – sakė moteris.
Kelias į NATO
1991 m. gruodžio 20 d. Lietuva kartu su Latvija ir Estija prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos.
1993 m. spalio 5 d. Lietuvos partijos kreipėsi į prezidentą dėl Lietuvos integravimosi į NATO.
1994 m. sausio 4 d. Algirdas Brazauskas, Lietuvos prezidentas, nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Wörneriui laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare.
1994 m. sausio 27 d. Lietuva prisijungė prie programos „Partnerystė taikos labui“ (angl. Partnership for Peace).
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Šiemet pakuočių tvarkymo srityje įvyko esminis pokytis: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Pagal juos gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą kombinuotų, plastikinių ir PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Anksčiau gamintojams ir importuotojams užtekdavo pasiekti minimalias sutvarkymo užduotis, o už likusį kiekį mokėti nereikėjo. Nuo šių metų pradžios situacija kardinaliai pasikeitė: už kiekvieną neperdirbtą toną tenka mokėti taršos mokesčius.
2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su NATO dėl narystės.
2003 m. kovo 26 d. pasirašyti pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolai.
2004 m. kovo 10 d. Seimas ratifikavo Vašingtono sutartį.
2004 m. kovo 29 d. A. Brazauskas, tuometis ministras pirmininkas, Vašingtone kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV Valstybės sekretoriui Colinui Powellui Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Lietuva tapo visateise NATO nare.
Plačiau apie Lietuvos kelią į NATO skaitykite šiame tekste.
Kiti renginiai
Minint 20–ąsias Lietuvos narystės NATO metines, visos Lietuvos savivaldybės kviečiamos pakelti Lietuvos ir NATO vėliavas bei taip pademonstruoti Lietuvos narystės Aljanse svarbą visiems šalies žmonėms.
Šiandien vakare sostinės Katedros aikštėje vyks meninės instaliacijos „#MesNATO20“ atidarymas.
Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje nuo šiandien veikia interaktyvi paroda „November. Alpha. Tango. Oscar.“, skirta NATO 20–mečiui. Čia lankytojai gali išmėginti keturis interaktyvius – parašiuto, bepiločių dronų slopinimo, ryšio užtikrinimo ir šaudymo simuliatorius. Parodą aplankyti bus galima iki metų pabaigos.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose šia proga penktadienį atidaroma fotografijų paroda „Lietuvos Karinės jūrų pajėgos – NATO – 20 metų kartu!“ Parodos lankytojai susipažins su karinių laivų įrangos eksponatais bei nuotraukomis iš įvairių karinių mokymų jūroje bei sausumoje.
Fotografijų ir karinių objektų ekspoziciją papildys Klaipėdos kūrėjų – Karolio Pauliko ir Viktoro Gineičio vaizdo bei šviesos instaliacijos. Parodoje numatyta interaktyvių edukacinių užsiėmimų – lankytojai galės išmėginti išminavimo žaidimų seriją, artilerijos taikymosi ir ugnies paleidimo mechanizmus.
Kauno miesto muziejus sukakties proga į Kauno pilį atveža lauko parodą „Galingi, nes vieningi!“. Pernai šią parodą parengė ir NATO viršūnių susitikimo Vilniuje proga pristatė Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos nacionalinis muziejus.
