Vadovai nusprendė: ES sieks pajamas iš įšaldyto Rusijos turto skirti Ukrainai
Papildyta nauju skyriumi „G. Nausėda: Lietuva už tai, kad būtų panaudotos visos užšaldytos lėšos“
Daugiau nei dvejus metus trunkančiame Maskvos kare prieš kaimyninę šalį Kyjivo kariams sunkiai sekasi sulaikyti Rusijos kariuomenę, sutrikus ginklų tiekimui iš Vakarų šalių.
Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar labiau sustiprino savo valdžią šalyje, užsitikrinęs naują šešerių metų kadenciją rinkimuose be realios opozicijos.
Pagal pasiūlymą, kuris yra svarbus klausimas aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje, Kyjivui būtų galima skirti apie tris milijardus eurų per metus, jeigu pareigūnai galiausiai tam uždegtų žalią šviesą.
„Džiaugiuosi, kad vadovai pritarė mūsų pasiūlymui panaudoti specialias pajamas, gautas iš imobilizuoto Rusijos turto. Tai suteiks lėšų karinei įrangai Ukrainai“, – žurnalistams sakė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė.
ES įšaldė maždaug 200 mlrd. Eur Rusijos centrinio banko turto, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę.
ES siekia rasti daugiau lėšų Ukrainai, kol Vašingtono – kito didelio Kyjivo rėmėjo – 60 mlrd. USD (55 mlrd. Eur) paramos paketas vis dar blokuojamas Kongrese.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuotoliniu būdu kreipdamasis į 27 ES šalių lyderius, pareiškė, kad šaudmenų trūkumas, su kuriuo susiduria jo kariai, „žemina Europą“.
„Europa gali duoti daugiau, ir dabar būtina tai įrodyti“, – teigė jis, taip pat ragindamas atsiųsti papildomų oro gynybos sistemų po naujausio smūgio Kyjivui.
G. Nausėda: Lietuva už tai, kad būtų panaudotos visos užšaldytos lėšos
„Pirmas realus žingsnis jau padarytas ir, sakykime, 2 mlrd. Eur per metus – tai galėtų būti maždaug tokia suma, kurią mes ne įskaičiuotume į, pavyzdžiui, kokią nors Europos taikos priemonę, bet dėtume virš tų lėšų, kurios yra skirtos tiek Ukrainos karinei pagalbai, tiek Ukrainos atstatymui“, – po EVT susitikimo Briuselyje Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda.
Prezidentūra penktadienį BNS patikslino, kad 3 mlrd. Eur yra planuojamos pajamos, nuo kurių atskaičius mokesčius Ukrainą realiai pasiektų daugiau nei 2 mlrd. Eur per metus.
Anot G. Nausėdos, Lietuva siekia, kad Ukrainai būtų skirtos ne tik įšaldyto Rusijos turto palūkanų pajamos, bet ir visas turtas.
„Pajamos, kurios bus uždirbtos iš įšaldyto turto, galėtų būti skirtos Ukrainos atstatymui, tačiau mes norime daugiau. Lietuva yra tarp tų valstybių, kurios nori, kad ir pats įšaldytas turtas būtų panaudotas Ukrainos atstatymui“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas apgailestavo, kad teisiniai sprendimai dėl to dar nėra priimti, o jų paieška užsitęsė. Jo teigimu, EVT susitikime vyravo atmosfera, jog dėl Ukrainos „mes padarėme daug, bet padarėme nepakankamai ir turime padaryti daugiau“.
„Manau, kad tikrai reikia toliau dirbti. Niekas čia sulig tuo nesibaigė“, – teigė G. Nausėda.
Kremlius grasina atsakomaisiais veiksmais
ES vadovai primygtinai tvirtino, kad planas, pagal kurį būtų taikomasi į pelną, gautą iš įšaldyto turto, yra teisiškai pagrįstas.
Tačiau Kremlius įspėjo, kad reaguodamas į tai panaudos teisinius ir „kitus atsakomuosius veiksmus“.
Vadovai aptarė ne tik pastangas į Kyjivą pristatyti daugiau ginklų, bet ir būdus, kaip paskatinti Europos gynybos pramonę, kad būtų galima apginkluoti Ukrainą ir stiprinti savo pajėgas.
Briuselis pateikė daugybę pasiūlymų, kuriais siekiama padidinti pajėgumus, tačiau skundžiamasi, kad Europa vis dar veikia nepakankamai sparčiai.
Kai Rusijos ekonomika persitvarko į karo ekonomiką, ES nesilaikė praėjusiais metais duoto pažado iki šio mėnesio nusiųsti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Tuo metu Čekija ėmėsi iniciatyvos ir siekia visame pasaulyje surinkti šimtus tūkstančių šaudmenų Kyjivui.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Prancūzija ir Estija pasiūlė idėją pasinaudoti bendru skolinimusi, panašiu į didžiulį COVID-19 pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, kad dabar būtų galima finansuoti gynybos išlaidas.
Tačiau dauguma valstybių narių, vadovaujamos „taupiųjų“ šalių, tokių kaip Vokietija, nenori eiti taip toli.
Todėl vadovai paragino ES skolinimo padalinį – Europos investicijų banką – padidinti finansavimą gynybos sektoriui.
Šiuo metu bankas gali investuoti tik į nedidelį skaičių „dvejopos paskirties produktų“, galinčių atlikti ir karinę, ir civilinę funkciją.
Ragina skelbti paliaubas Gazos Ruože
Nors daugiausia dėmesio aukščiausiojo lygio susitikime buvo skiriama atsakui į konfliktą Ukrainoje, ES lyderiams taip pat pat pavyko parodyti retą vieningą poziciją dėl karo Gazos Ruože.
Bendrame pareiškime jie paragino „nedelsiant sustabdyti Izraelio puolimą dėl humanitarinių priežasčių“ ir įspėjo nepradėti sausumos operacijos Rafoje.
Vadovai, kurių dalis tvirtai remia izraeliečių, o kita dalis – labiau palestiniečių pusę, teigė, kad yra „pasibaisėję precedento neturinčiomis civilių žmonių aukomis ir kritine humanitarine padėtimi“.
ES vadovai taip pat uždegė žalią šviesą deryboms dėl narystės su Bosnija, Rusijos pradėtam karui paskatinus pastangas dėl bloko plėtros.
Tačiau diplomatai pridūrė, kad derybos galėtų prasidėti tik tada, kai ši Balkanų valstybė įvykdys daugiau reformų.
