Rusija paskelbė S. Kairio ir dar kelių dešimčių Lietuvos politikų, taip pat Estijos premjerės paiešką
Papildyta S. Kairio, G. Landsbergio ir K. Kallas komentarais. Papildyta Rusijos URM komentaru.
Apie tai ji skelbia iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos parsisiuntusi viešai prieinamą informaciją apie ieškomus asmenis – beveik 100.000 kortelių.
Portalo duomenimis, iš viso ieškomi 25 Lietuvos pareigūnai, įskaitant S. Kairį, A. Vaitkų, savivaldybių tarybų narius, du istorikus, pasisakiusius už sovietinių paminklų nugriovimą Lietuvoje.
Šiame sąraše taip pat yra buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto tarybos narė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Violeta Podolskaitė, buvę tarybos nariai Žilvinas Šilgalis, Vytautas Kašėta, Mantas Stulgaitis.
Be A. Vaitkaus, sąraše atsidūrė ir kiti už sovietinių paminklų griovimą uostamiestyje balsavę Klaipėdos politikai: vicemerė Vaida Raugelė, buvęs administracijos direktorius, dabar tarybos narys, liberalas Saulius Budinas, konservatorius Aidas Kaveckis, buvę tarybos nariai Arūnas Barbšys, Vidmantas Plečkaitis, Lina Skrupskelienė, Kazys Bagdonas, Laima Juknienė. Jame yra ir istorikai Vasilijus Safronovas ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Sąraše galima rasti ir teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską, įtrauktas advokatas, buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas. Apie tai, jog šiems teisininkams Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, skelbta jau anksčiau.
Paskelbta ir Estijos premjerės paieška
Rusija paskelbė ir Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas ieškomu asmeniu. Apie tai praneša ir Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
Kremlius paskelbė, kad Estijos premjerę į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė dėl Maskvai priešiškų veiksmų.
„Tai žmonės, kurie imasi priešiškų veiksmų prieš istorinę atmintį ir mūsų šalį“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad į sąrašą Baltijos šalių pareigūnai buvo įtraukti dėl paminklų sovietų kariams griovimo.
„Už nusikaltimus prieš pasaulio išvaduotojų nuo nacizmo ir fašizmo atminimą būtina bausti. Ir tai tik pradžia“, – kalbėjo ji.
Tai yra pirmas kartas, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė užsienio lyderį.
Kaip pranešė nepriklausomas rusų portalas „Meduza“, Rusija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė ir Estijos valstybės sekretorių Taimarą Peterkopą.
„Pirmą kartą istorijoje į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas kitos šalies ministras pirmininkas – Estijos (...) K. Kallas, reiškusi paramą sovietinių paminklų nukėlimui. Be jos, Rusijos valdžia taip pat ieško Estijos valstybės sekretoriaus Taimaro Peterkopo“, – sakoma pranešime.
Maskvos santykiai su Estija, kur gyvena nemaža rusakalbių bendruomenė, yra įtempti. Rusija ne kartą priekaištavo Estijai dėl sovietinių paminklų, kuriuos Talinas laiko nepageidautinais okupacijos simboliais, nukėlimo.
K. Kallas tvirtai remia Ukrainą, aktyviai ragina didinti karinę pagalbą Kyjivui ir griežtinti sankcijas Rusijai.
Ji taip pat supykdė Maskvą savo siekiu nukelti paminklus sovietų kariams, dalyvavusiems Antrajame pasauliniame kare. Rusijoje galioja įstatymai, kuriais kriminalizuojamas „nacių reabilitavimas“ ir kurie apima straipsnius dėl karo memorialų išniekinimo.
Naujausias Maskvos žingsnis vertinamas kaip simbolinis Kremliaus bandymas išryškinti priešpriešą su NATO sąjungininkėmis, didėjant jų spaudimui dėl Rusijos karo Ukrainoje. Visgi praktiškai jis mažai ką reiškia, nes Rusijos ir Vakarų ryšiai dėl karo yra įšaldyti.
Anksčiau šį mėnesį Maskva iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatus apkaltinusi Vilnių, Rygą ir Taliną bandymu sabotuoti kitą mėnesį įvyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
Anot Maskvos, šios trys šalys ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo punktų, esančių jos ambasadose jų teritorijose, saugumą.
Kaltinimai rusofobija
2023 m. sausį Rusija sumažino diplomatinių santykių su Estija lygmenį ir įsakė šalies ambasadoriui išvykti iš Rusijos, kaltindama šią Baltijos šalį rusofobija.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Vos 6 iš 100 Lietuvos įmonių gali pasigirti, kad atitinka aukščiausius patikimumo ir skaidrumo kriterijus. Būtent jos šiemet įtrauktos į „TOP įmonės 2025“ sąrašą – jau devintus metus iš eilės verslo portalo Rekvizitai.lt duomenimis sudaromą prestižinį reitingą.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
Estija, Latvija ir Lietuva yra išsiuntusios rusų diplomatus, tvyrant įtampai dėl karo Ukrainoje.
Nors šimtai sovietmečiu pastatytų paminklų jau seniai kėlė neigiamus jausmus daugeliui Baltijos šalių gyventojų, Rusijai užpuolus Ukrainą imta aktyviau reikalauti juos pašalinti.
Smerkia Maskvos gąsdinimo taktiką
K. Kallas, reaguodama į Rusijos veiksmus, pasmerkė Kremliaus gąsdinimo taktiką.
„Rusijos Federacijos žingsnis nestebina, nes tai įprasta jų gąsdinimo taktika“, – pareiškime teigė K. Kallas. Ji pažadėjo toliau remti karo nualintą Ukrainą bei kovoti su Rusijos propaganda.
S. Kairys: darbas neliko nepastebėtas
Rusijoje į ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas kultūros ministras S. Kairys sako, kad tokiu elgesiu Rusija ir toliau bando kovoti prieš demokratiją ir žmogaus teises.
„Džiugu, kad mano darbas ardant sovietizacijos griuvėsius neliko nepastebėtas“, –BNS antradienį sakė ministras.
„Kalbant rimtai, režimas daro tai, ką darė visuomet: bando užgniaužti bet kokį laisvės vėjo dvelksmą, kovoti prieš demokratiją, prieš žmogaus teises ir laisves ir toliau kurpti savąją su bet kokiais faktais ar logika prasilenkiančią istoriją“, – sakė S. Kairys.
Anot ministro, kultūra, paveldas, atmintis „taip pat yra karo zona, kurioje imperializmas siekia savų tikslų“.
„Mano, kaip kultūros ministro, pareiga – neleisti tų kenkėjiškų tikslų pasiekti, neleisti iškraipyti šių temų tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje“, – sakė jis.
Pernai įsigaliojus vadinamajam desovietizacijos įstatymui, iš viešųjų erdvių pradėti šalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių pavadinimai, kiti simboliai.
Reikės įvertinti keliones į trečiąsias šalis
Lietuvos užsienio reikalų ministras Garbrielius Landsbergis sako, kad ieškomais paskelbtiems politikams reikės įvertinti savo keliones į trečiąsias šalis, kurios gali nuspręsti vykdyti Rusijos arešto orderį.
G. Landsbergis teigė informaciją, jog Lietuvos politikai gali būti paskelbti ieškomais Rusijos, sužinojo būdamas Užsienio reikalų komitete, ir ją dar reikia patikrinti.
„Politinis vertinimas – tai, aišku, yra tam tikras apdovanojimas žmonėms, kurie remia Ukrainą ir palaiko gėrio kovą prieš blogį“, – pridūrė jis.
Anot ministro, jei ši informacija pasitvirtins, tai rodo Rusijos veikimo būdus.
„Asmuo, net ir turintis imunitetą, kaip Estijos premjerė, gali turėti iššūkių su teisėsauga trečiojoje valstybėje, kuri nuspręstų vykdyti Rusijos arešto orderį, net tam žmogui apie tai nežinant. Kiek aš suprantu, niekas iš tų žmonių, esančių sąraše, tikrame ar menamame, nebuvo apie tai informuoti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Tai reikia priimti rimtai ir įvertinti keliones taip pat“, – pridūrė jis.
