Šiauliuose atidarytas karinių sraigtasparnių aptarnavimo angaras
Jis pritaikytas Lietuvos įsigytiems „Black Hawk“ orlaiviams, kurie į Lietuvą turėtų atvykti kitąmet.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nauja infrastruktūra svarbi į Lietuvą atvykstant vis daugiau sąjungininkų, stiprinant NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse ir siekiant įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį.
„Karinės infrastruktūros vystymas Aviacijos bazėje yra itin aktualus stiprinant mūsų šalies saugumą ir atgrasymą. Čia vystoma karinė infrastruktūra yra vienas svarbiausių ilgalaikių prioritetų ne tik Lietuvos kariuomenei, bet ir NATO“, – angaro atidaryme kalbėjo A. Anušauskas.
Naujasis angaras skirtas sraigtasparniams UH-60M „Black Hawk“ laikyti ir prižiūrėti, pirmieji du Lietuvą turėtų pasiekti 2025 metais, o dar du – 2026 metais.
Lietuva sraigtasparnius UH-60 „Black Hawk“ įsigijo 2020 metais, šiuo metu sraigtasparniai modernizuojami modifikacijos gamykloje Hantsvilio mieste Alabamoje.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), šalia sraigtasparnių garažų pastatytas ir administracinis korpusas, kuriame įrengtos darbo vietos.
Anot ministerijos, sraigtasparnių aptarnavimui angaruose įrengtos aviacinės įrangos, aviacinės ginkluotės, mechaninės įrangos ir variklių priežiūros, aviacinių alyvų bei specialių skysčių saugojimo, gelbėjimo įrangos bei įgulos kombinezonų džiovinimo patalpos. Angaruose ir visose komponentų priežiūros patalpose įrengta suspausto oro tiekimo sistema.
Angarų statybos darbai kainavo apie 3,6 mln. Eur, juos vykdė bendrovė „Tilta“.
A. Anušauskas renginio išvakarėse feisbuke rašė, kad angarai pritaikyti laikyti bei aptarnauti ir Lietuvos įsigijamus UH-60M „Black Hawk“ sraigtasparnius.
„Ko gero pirmą kartą infrastruktūra pastatyta anksčiau negu gauta ginkluotė“, – sakė ministras.
Pirmieji UH-60M „Black Hawk“ sraigtasparniai į Lietuvą bus pristatyti kitąmet.
KAM teigia, kad karinės infrastruktūros vystymas Aviacijos bazėje tapo itin aktualus ir dėl to, jog į Lietuvą atvyksta vis daugiau NATO sąjungininkų, stiprinama oro policijos misija Baltijos šalyse.
„Karinių oro pajėgų aviacijos bazė turi būti parengta tinkamai priimti atvykstančius NATO sąjungininkus, nes tai didina mūsų šalies saugumą ir atgrasymą. Taip pat svarbu išlaikyti mūsų karinio transportavimo oru gebėjimus“, – teigiama ministerijos pranešime.
Iki 2028 metų infrastruktūros vystymui Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje planuojama skirti per 166 mln. Eur, iš kurių apie 50 mln. Eur skirs NATO.
Vien 2023–2024 metais investicijos į Aviacijos bazės infrastruktūrą sudarys apie 66,7 mln. Eur.
REKOMENDUOJAME
